Dienos darbe bėga be galo lėtai. Gal dėl to, kad vasara. O gal dėl to, kad tas kalendoriaus lapas prie darbo stalo, kuriame ryškiai rožine spalva buvo sužymėtos atostogų dienos, jau nuplėštas. Kartais pagalvoju, kad nebėra ko laukti. Kalėdų…? Tada piktai pagrūmoju sau pirštu ir primenu, kad džiaugtis reikia kiekviena diena.
Bet tos devynios valandos, prablaškomos keliais puodeliais mėtų arbatos ir pora puodelių kavos su pienu, vis tiek virsta amžinybe. Noriu už lango. Net jei pašėlusiai lyja. Vasara juk tokia neteisingai trumpa.
Prisiminimai apie atostogas dar tokie gyvi, kad, rodos, jei stipriai stipriai užsimerkčiau, išnykčiau čia ir atsirasčiau ten. Kur amžina vasara, kur saulės niekad neužkloja nė menkiausias debesis, kur jūroje maudaisi lyg arbatos puodelyje – toks šiltas yra vanduo. Gal ir beveik tobulas atostogų kampelis, bet žiūrėdama į vietinius žmones, šmirinėjančius šen bei ten, iš karto suprantu viena – gyventi čia yra per karšta. Man tiesiog sunku suvokti, kaip? Kasdien? Juk per karšta, per sunku, pernelyg alina. Bet tie žmonės atgalia ranka lengvai perbraukia išrasojusią kaktą ir vėl plačiai šypsosi. Net tada, kai tvankią popietę nuo didžiulio puodo su verdančiomis spurgomis jiems tiesiai į veidus kyla karšti dūmų kamuoliai. Gal įmanoma išmokti gyventi ir taip, nuolat kunkuliuojant tame plius keturiasdešimt ir dar daugiau laipsnių siekiančiame karštyje?
Tame karštyje buvome septynias dienas. Viena vertus – ilgas, kita vertus – stulbinančiai trumpas. Kepėme išsitiesę ant medinių gultų po šiaudiniais skėčiais. Maudėmės ir maudėmės, ir maudėmės. Negėrėme spalvotų kokteiliukų, nes jie buvo klaikiai neskanūs (ir visai mes neišlepę, tikrai neskanūs), nors ir visai gražūs. Lėkėme per dykumą, įsikibę į keturračių vairus. Jodinėjome kupranugariais. Stebėjome iš vandens šokinėjančius delfinus, kurie visai netikėtai vieną dieną atklydo prie pat paplūdimio. Atsargiai tipenome per deginančiai karštą smėlį. Su vietiniais pardavėjais jų nedidelėse ir suvenyrų iki lubų prikrautose parduotuvėse dėl kelių niekniekių derėjomės iki nukritimo. Šokinėjome į vėsų baseiną ir mirkome burbulinėje vonioje. Stebėjomės juoda tamsa, atslenkančia dar prieš laikrodžio rodyklei pasiekus aštuntą valandą…
Negaliu savęs sulaikyti – jau imu svajoti apie kitas atostogas, kitas keliones ir kitus kraštus. Tik šįkart svajoju jau nebe apie tokius tolimus ir nebe tokius klaikiai karštus. Gal apie Italiją?… Tikiu, kad klaidžiodama tomis siauromis gatvelėmis, palikčiau ten mažą dalelę savo širdies…
Skonis: 10/10. Nors iš pradžių bijojau, kad pyragas bus labai sausas (kremo rodėsi tiek mažai), jis toks tikrai visiškai nebuvo. Patys biskvitai yra minkšti ir šiek tiek drėgni, o ir kremas, pyragui keletą valandų ar per naktį pastovėjus šaldytuve, į juos puikiai įsigeria. Iš tiesų šis itališkas skanumynas pranoko mano lūkesčius – kokosinis, gausiai riešutinis ir dar su kreminio sūrio pertepimais. Drąsiai ant stalo neščiau ne tik kaip pyragą, bet ir kaip tortą!
Sudėtingumas: nieko labai sudėtingo.
Kur radau? The tasteful life
Itališkas pyragas su kokosais ir riešutais
AtsispausdintiINGREDIENTAI
Tešlai:
2 puodeliai miltų
2 puodeliai cukraus
1/2 puodelio kokoso drožlių
115 g sviesto
1 puodelis smulkintų graikinių riešutų
5 kiaušinių baltymai, išplakti iki putų
5 kiaušinių tryniai
1/2 puodelio alyvuogių aliejaus
1 puodelis pasukų
1 1/2 arb.š. vanilės esencijos
1 arb.š. sodos
Kremui:
240 g kreminio sūrio
65 g sviesto, kambario temperatūros
1 arb.š. raugintų pasukų
1 arb.š. vanilės esencijos
1 arb.š. kakavos (nedėjau)
240 g cukraus pudros
GAMINIMO EIGA
1. Įkaitinkite orkaitę iki 180 °C temperatūros. Kepimo popieriumi išklokite tris 22 cm skersmens kepimo formas. Arba, jei neturite trijų, galite kepti toje pačioje formoje per tris kartus; arba kepti per vieną kartą ir iškeptą biskvitą perpjauti į tris dalis.
2. Sviestą išplakite su cukrumi ir vanile.
3. Įmaišykite alyvuogių aliejų ir 5 kiaušinių trynius. Išplakite iki purumo.
4. Kitame dubenyje sumaišykite miltus ir sodą.
5. Po truputį, pakaitomis, sausą miltų mišinį ir pasukas supilkite į sviesto plakinį.
6. Įmaišykite riešutus ir kokoso drožles.
7. Kitame inde išplakite kiaušinių baltymus iki standžių putų.
8. Palengva išplaktus baltymus įmaišykite į tešlą.
9. Paruoštą tešlą lygiomis dalimis padalinkite į tris kepimo indus. Kepkite nuo 30 iki 60 minučių – ar iškepė patikrinkite mediniu pagaliuku. Įkištas ir ištrauktas iš kepinio centro, jis turi būti švarus.
10. Iškepusius biskvitus atvėsinkite.
11. Paruoškite kremą. Sumaišykite kreminį sūrį, sviestą, pasukas, vanilės ekstraktą, kakavą ir cukraus pudrą.
12. Su šiuo kremu sutepkite atvėsusius biskvitus.
13. Dėkite į šaldytuvą ir palikite kelioms valandoms ar per naktį, kol sustings.
14. Paruoštą tortą papuoškite kokoso drožlėmis ar riešutais. Skanaus!
39 komentarai
Kokios nuostabios nuotraukos! Žiūrėjau išsižiojus 🙂
Turiu klausimą: o nieko neatsitinka likusiai pyrago masei kuri „laukia” kol iškeps kiti sluoksniai? T.y. ar nesukris tie baltymai ir t.t.?
Auguste, ačiū labai 🙂
O tešlai laukti savo kepimo laiko tikrai nėra gerai, tuomet reikėtų maišyti ir pačią biskvito tešlą per tris kartus 🙂
Bet aš kepiau visą tešlą iš karto, o po to pjoviau į tris dalis – persipjovė labai lengvai ir sklandžiai 🙂
Kokia čia šalis?
Gintare, Egiptas čia 🙂
šaunios nuotraukos 🙂 tikiu, pailsėjai fantastiškai!
Ačiū, Jurgita 🙂 Aha, taip fantastiškai, kad norisi dar, dar, dar… 🙂
Atostogos nuostabios!
Nuotraukos – atvirukai!
Išlaikyt tą atostogų jausmą ilgai ilga ir po atostogų 😉
Su linkėjimais!
Ačiū, Indre, už tikrai labai puikius linkėjimus 🙂
nuotrauka, kur esi iskelusi skrybele as tiesiog isimylejau! o kitos, tavo darytos turi nuostabius vintazinius tonus – super!!! giedre
Ačiū, Giedre, labai! 🙂
vis atsiveriu šią nuostabią svetainę,visad trykštančia saule:) tik niekad nerašydavau komentarų:) Bet vaje, šio kampelio šeimininkė tokia liekna ir graži tortus valgydama! neištvėriau nepasakius 🙂
Labai ačiū už komentarą – jų sulaukti visada labai labai miela 🙂
O šįkart dar ir didelis ačiū už komplimentą. Nuo tokių ir susikuklinti galima iki negaliu 🙂 Ačiū! 🙂
skaniai atrodo. Turiu klausimėlių. Kreminis sūris tinka mascarponė ar koks kitas? Ar gal pvz. tiesiog pertrinta varškė? Ir dėl aliejaus – kodėl alyvuogių? nes jis gi specifinio skonio? nebus per kartu?
Aš naudojau maskarponę, tačiau tiktų ir, pavyzdžiui, „Philadelphia”. O varške keisti teoriškai galima, praktiškai – na, skonis vis tiek keisis. Ir ne į tą pusę, į kurią norėtume tikriausiai 🙂
O alyvuogių aliejų naudojau todėl, kad taip nurodyta originaliame recepte. Kartu tikrai nė trupučio nebuvo 🙂
mmmm… pyragas nuostabus, nuotraukos irgi ir pati visa svytinti!
Ačiū, Neringa! 🙂
Išbandžiau – labai patiko. Kai paragavau nekeptos tešlos, tai maniau, kad tas alyvuogių aliejus bus viską sugadinęs – nervino ir kvapas ir specifinis prieskonis. Bet rezultate, iškeptas biskvitas superinis, galima vieną valgyt be jokio pertepimo. Pertepimui naudojau ricotos sūrį. O ateity, jei dar gaminsiu, tai apskritai naudosiu ką nors lengvesnio, pvz. paprastą plaktą grietinėlę. Nes ir pats biskvitas pakankamai riebus, tai pertepimo norėtųsi lengvesnio. Bet šiaip super desertas.
LA, labai džiugu, kad pyragas pavyko ir patiko 🙂 Na, o improvizacijos visų receptų tema yra tik sveikintinos ir pagirtinos, todėl linkiu, kad kitąkart, įvedus šiek tiek pakeitimų, pyragas pavyktų tiesiog tobulai! 🙂
Savas jausmas kai tik gryžusi svajoju apie kitą kelionę… o jūsų Egiptas toks savitas, jaukus, toks kitoks ne tas kurio neprisileidžiu į savo svajonių keliones.Foto perteiktos taip gyvai, lyg kalbėtų šiaudinė pavėsinė jose, kėdės lyg moteriškaitės belaukiančios vyriškių, laivai beflirtuojantys tarpusavyje…
Ak… ačiū 🙂 Vis dar sunkiai susidraugauju su fotografija, bet jei nuotraukos kažkam pasakoja istoriją – man tai didžiausias komplimentas ir postūmis toliau tobulėti 🙂
Nuostabios nuotraukos, tiesiog dvelkia egzotika, šiluma ir ramybe. O jūsų pačios nespalvota nuotrauka išvis mane pakerėjo. Tokia natūrali ir nuoširdi! Linkiu dar ne vienų tokių puikių atostogų :))
Klone, labai ačiū! 🙂 Deduos visus žodžius į širdį – jie man labai svarbūs 🙂
Kai prireikia kokio deserto, visada užsuku į šitą svetainę! galvojau gaminti tą morkų tortą, bet va pamėginsiu šitą. įtariu turėtų būti panašus šiek tiek?
dėl sūrio jau atsakei, o dar klausimukas – riešutus smulkini kavamale ar tiesiog grūstuvėje?
Ina, ačiū!
Panašus čia į morkų tortą labiausiai vaizdas; na, dar ir tai, kad čia tokie nei tortas, nei pyragai. Pyraginiai tortai 🙂 Bet skonis tikrai skiriasi 🙂
Na, o riešutus ar smulkinu tokiu maisto smulkintuvu, kur rinkiniuose prie blenderio būna 🙂 Bet svarbu, kad susmulkinti juo – galima įvairiais prietaisais 🙂
Uzejau Astute pas Tave torto recepto ieskoti ir radau tokias puikias nuotraukas ♥ Vau vau vau!!!!!!!!!!!! Kaip grazu, kaip miela.
aguonėle, ačiū labai labai 🙂
Vienintelis puslapis kur galiu rasti skaniu, aiskiai paaiskintu receptu:)) tik norejau paklausti kokios pasukos dedasi? pasuku jogurtas ar yra dar kazkas is pasuku?:)
Gabriele, jau atsakiau Jums paštu, kad čia naudojamos raugintos pasukos. Tačiau pakartoju atsakymą ir čia – galbūt dar kažkam kažkada iškils toks klausimas 🙂
Nesigavo man biskvitas:((( du kartus kepiau pirmas neiskepe del aliejau i antra nepyliau aliejaus ir gavos mazas :((
Gabriele, o kas konkrečiai nesigavo? Kodėl sakote, kad neiškepė dėl aliejaus?
Sveiki, turiu vieną mažą klausimėlį: ar sviestas biskvitui turi būti kambario temperatūros ar jį reikia ištirpinti?
Iš anksto dėkui už atsakymą 😉
Laura, sviestas kambario temperatūros 😉
O galima nedėti kokoso drožlių?
Aušra, žinoma, galite pakeisti jas smulkintais riešutais 😉
O puodelis kokios talpos?
Sveiki, as taip pat noriu pasitikslinti, kokios talpos puodelis?
Erika, 250 ml 🙂
nu isbandziau ir as si recepta. biskvitai puikiai iskepe. i pertepima dejau tik 100 g cukraus pudros, bet man vis tiek per saldus pertepimas gavosi ir per daug vanilinas jaucias. 🙂
Egle, labai gaila, kad pyragas nuvylė 🙁 Vis tik visų mūsų skoniai skirtingi, o vanilė labai dažnai jaučiasi priklausomai nuo to, kokią ją naudojote – natūrali vanilės esencija nepalyginamai švelnesnė už kai kurių gamintojų.