Vakarais kišu šąlančias pėdas į šiltesnes rožines kojinaites ir apsisiaučiu storesniu chalatu. Imu į rankas didelį puodelį garuojančios mėtų arbatos ir mintimis skrendu į tolimus kraštus, kur viskas truputį kitaip.
Kur man nereikia keltis ankstų trečiadienio rytą ir krapštyti užmiegotas akis, bandant vis dar pro miegus rasti kelią į vonią. Kur nereikia kas rytą uždaryti namų duris, laikant skėtį rankoje. Ten, kur niekad niekur nereikia skubėti ir kiekviena akimirka yra tik tavo ir tik tau. Kur rytais užuodi iš virtuvės sklindantį aromatą kavos su stora pieno puta, ir išvysti rankas, tiesiančias tau neregėto purumo bandelę – dar šiltą, dar tik prieš akimirką parneštą iš jaukios kepyklėlės iš už kampo. Skrendu į ten, kur saulėtą dieną galiu pasitikti atidarius baltas langines ir įkvėpdama balkonėlyje augančių gėlių aromato…
Galbūt ir visur žolė vienodai žalia – pamatysi, jei tik plačiai atsimerksi. Taip sako protas, o širdis toliau skrajoja svajonių sparnais…
O tada atsimerkiu ir žvelgiu į rankas šildantį puodelį, nuo kurio man šypsosi mikimauzas su savo drauge. Matau savo žmogų, esantį visai netoliese. Mūsų nedidukus, jaukius kambarius, ant lentynėlių sustatytus nuotraukų rėmelius, pakabintas švelnias auksiniai rudas užuolaidėles, kraštuose surištas kaspinėliais. Lėkštę ant staliuko, nuo kurios sklinda sodrus šokolado kvapas…
Ir suprantu, jog nesvarbu, kur mane neša svajonės. Mano laimė, meilė ir gyvenimas šiandien yra šiuose kambarėliuose, čia. O tos tolimos svajonės dar trupučiuką palauks, o vieną dieną mes pas jas ateisim.
Skonis: 9,5/10. Brownie yra bene pats geriausias šokoladinis kepinys, o jeigu jis dar su kreminio sūrio (ar lietuviškai supaprastintai – kreminės varškės) sluoksneliu, galima pirštus apsilaižyti. Šis brownie taip pat puikus – sodraus skonio, labai šokoladinis ir be proto gardžiai kvepiantis. O sūrio (ar varškės) įdaras tik dar labiau pabrėžia tą šokoladinį malonumą. Oi, tikrai labai vertas dėmesio pyragas, tikrai tikrai!
Sudėtingumas: nieko labai sudėtingo.
Kur radau? David Lebovitz
Juodai balti brownie kvadratėliai
Atsispausdinti
INGREDIENTAI
6 valg.š. (85 g) sviesto, supjaustyto kubeliais
115 g šokolado, smulkinto
2/3 puodelio (130 g) cukraus
2 dideli kiaušiniai, kambario temperatūros
½ puodelio (70 g) miltų
1 valg.š. kakavos miltelių
1/8 arb.š. druskos
1 arb.š. vanilės esencijos
½ puodelio (80 g) šokolado traškučių
200 g kreminio sūrio, kambario temperatūros
1 kiaušinis
5 valg.š. (75 g) cukraus
1/8 arb.š. vanilės esencijos
GAMINIMO EIGA
1. Kepimo indą ištiesti kepimo popieriumi, šiek tiek ištepti riebalais.
2. Įkaitinti orkaitę iki 180 ºC temperatūros.
3. Vidutinio dydžio puode ištirpinti sviestą ir šokoladą ant silpnos ugnies, nuolat maišant. Nuimti nuo ugnies ir suplakti su 2/3 puodelio (130 g) cukraus, tuomet įmušti kiaušinius ir išplakti.
4. Sumaišyti miltus, kakavos miltelius ir druską, tuomet įmaišyti šokolado traškučius. Masę sumaišyti su plakiniu. Paskleisti į paruoštą kepimo indą.
5. Atskirame inde suplakti kreminį sūrį, trynį, 75 g cukraus ir vanilę.
6. Paruoštą masę paskleisti ant viršaus į kepimo indą, ant brownie masės. Tuomet su mentele ar peiliu šiek tiek pamaišyti masės paviršių, kad sūrio masė susimaišytų su brownie mase.
7. Kepti apie 35 minutes. Leisti atvėsti, tuomet išimti iš kepimo indo. Supjaustyti lygiais kvadratėliais ir patiekti.
34 komentarai
// žinai ką? o man – atvirkščiai – norisi čia likt. šaknis išleist. čia čia čia. patriotė-nepatriotė, bet, šypt, dabar savęs kitur nematau. balta varna šiais didžios emigracijos laikais.
Jule, matyt, kiekvienam savo 🙂 Man dar tas įspūdis toks Didis, aš dar negaliu nustot svajot, kaip būtų, jei būtų :)) Bet ką čia ir kalbėt, aš ne iš patriotų, nereik savęs gint ar teisint net :))
Bet, Jul, kol mes abi dar tikrai čia, kada atvyksi? Aš laukiu :))
Aš, žinok, dažnai prisimenu ir pasvarstau! Bet rudenį tikriausiai tik savaitgaliai telieka, va.
O, na, suprantu… čia tikriausiai tik mes sugebam mokytis vos beveik tris dienas per savaitę :)) Bet ir savaitgaliai – nors ir sudėtingesnis variantas – reik pasiplanuot 😉
pala, pala… TRIS ._o?
na man turėjo būti keturios (ir džiaugiausi, kaip tai nedaug :D), bet paskiau prisidėjo vienas laisvasis, tai patapo penkios. tiesa, į tą laisvąjį kokį sykelį galiu ir nenueiti… ,) čia penktadienis.
Aš ir sakau, sakau… pati sau pavydžiu :))
Žinai, aš kas rytą atveriu langines į mane sveikinančią kaitrią saulę. Kas dieną beismėgaudama jos spinduliais ir niekur neskubėdama keliauju iki artmiausios kepyklėlės nusipirkti šviežios dar šiltos duonelės arba gardaus naminio ožkos sūrio, arba kilogramą puikiausių prisirpusių figų… ir nors visa tai prieš pusantro mėnesio man būtų skambėję kaip pasakiškos svajonės išsipildymas, šiandien tai tėra kažkas kitokio. Šieik tiek neįprasto, kažkas nepatirto, bet kartu kažkas laikino ir man nepriklausančio. Nes jaučiu, kad mano namai yra kitur. Ir vis pagaunu save lygindama viską su Lietuva „o namuose pas mus taip yra…arba to nėra…”
Galiausiai tampa nesvarbu, ar yra, ar nėra… svarbiausia tampa žodis NAMUOSE… 🙂
Aš, atrodo, truputį suprantu ir truputį žinau, kaip kitaip ir būti negali. Kai kažkur vienur gyveni dvidešimt plius metų, kažin, kiek metų reikia, kol vietą „kažkur kitur” imtum vadinti namais. Tačiau aš manau, jog tai normalu, taip ir turi būti, jei žmogus yra pastovus. Negali juk taip šast, ir persiorientuoti. Ištrinti iš prisiminimų. Bet čia jau aš būčiau linkusi sakyti, jog viską į savo vietas sustato laikas. Ir galbūt tada, kai tasai karštas oras, šiltos bandelės ar ožkos sūris, ar kiti gardumynai iš netoliese esančios kepyklėlės taps tiesiog rutina, visiškai natūraliu dalyku, galbūt tada gali jausti, kad štai čia mano namai. Jau 🙂
Žinoma, laikas yra visagalis 🙂 bet kartais ir jis yra tiesiog bejėgis… bejėgis prieš jausmą, kad ten kažkur be manęs, namai nebėra namais, ir, kad aš be jų esu be namų… Žinoma, aš nesakau, jog man nepatinka gyventi kitoje šalyje ir į savo patirties skrynelę krautis naujus įspūdžius. Dar ir kaip patinka!!! Bet kartais, kai sustoju susimąstyti arba kai užpuola melancholiškas ilgesys, suprantu, jog visgi ten kažkur yra vieta, tobulai skirta man, kurioje nereikia stengtis prisitaikyti, kuriai nereikia laiko. Ji tiesiog yra. Ir ji mano… ir dabar ji be manęs… 🙂
Pokyčiai priverčia taip jaustis, tikriausiai visus ir visada… Aš pati ne taip seniai atsisveikinau su savo vaikystės namais. Iš pradžių buvo keista, o paskui lyg savaime namais pradėjau vadinti šiuos namus 🙂
Bet, kita vertus, jei išvažiuoji (išsikraustai) tik laikinai ir žinai, kad grįši, tikriausiai tas jausmas nepalieka. Ir tikriausiai tai visiškai normalu 🙂
Jau seniai šiuos ketinu kepti, bet vis atidėlioju. Reikia progos tokiai kalorijų bombai! 😀
Žiupsneli! Kokia dar kalorijų bomba? Ar tu bombos nesi mačiusi/valgiusi? :)))
As kremine varske keiciu i kefyra (dedu net 2l, kiti gal pavadintu kad rikota, nes usaldau kameroj kefyra ir idejus i marle atsildau) 🙂 taupumo sumetimais 🙂 ir rezultatas tikrai ne ka prastesnis.
Oho, skaitytoja, tikrai originalu, tačiau aš… paprastumo sumetimais perku tiesiog varškę 😀 O dar jei varškė būna su nuolaida, tai dar ir taupu gaunas :)))
O kokius traskucius sokoladinius cia galima deti? tinka tie saldus kukuruzu?
Rimma, atleisk, kažkaip sugebėjau praleista tavo klausimą 🙂 Šokolado traškučiai tai ne kukurūziniai čia, o šokoladiniai, būna tokie lašelių ar kaip čia pasakyti formos 🙂 Galima pamatyti, googlėj įvedus „chocolate chips” 🙂
O aš vietoj šių traškučių naudoju smulkintą juodąjį šokoladą, ir tikrai reikalo negadina 🙂
pyragas tikrai labai skanus gavosi, tik maniškis toli gražu ne toks „aukštas”, kaip tavasis.. Kokių išmatavimų kepimo formoje kepei ir ar kepei iš tokio pačio kiekio produktų, kaip kad recepte rašei? (:
Greta, džiaugiuosi, kad pyragas gavosi skanus 🙂 O dėl dydžių/kiekių – kepiau 22 cm. skersmens apvaliame kepimo inde iš tokio produktų kiekio, koks nurodytas recepte 😉
idealus ! :)))
Kornelija, ačiū 🙂
Norėjau paklausti dėl tų šokoladinių traškučių… Nelabai suprantu kas čia išvis yra?
Justina, įvesk googlėj „chocolate chips” ir pamatysi, kaip jie atrodo – tokie pusiau lašelio formos šokolado mažučiai „triufeliukai”. Kiek žinau, jų būna pirkti šokolado ar prieskonių, arbatų parduotuvėse. Bet aš naudoju paprasčiausiai smulkintą juodą šokoladą. Ir viskas čiki 🙂
Ačiū labai 🙂
Nėra už ką, Justina 😉
Sveiki.
Gal toks kvailokas klausimas, bet kreminiui sūriui galima naudot ricotta? 🙂
Laura, atsiprašau, kad taip pavėlintai atsakinėju į komentarus 🙂 Tikriausiai jau ir neverta čia rašyti, nes susisiekėm kitais kanalais, bet pasakysiu vis tik, dėl visa ko: kad aš naudoju dažnai paprasčiausią varškę, tik gerai pertrintą su blenderiu (kad anei mažiausio gumuliuko neliktų!), dar dažnai tokiems cheesecake’ams naudoju maskarponę. O va su rocotta nebandžiau, todėl bijau ką besakyti, bet… manau, kad būtų viskas ok 🙂
Na va, ką tik įkišau į orkaitę. Gavosi gan plonas sluoksnis, tikiuosi bent šiek tiek iškils? Bet tikiu kad bus skanus
Pas mane irgi jis labai plonytis, šis pyragas, tikrai neaukštas, gal tik nuotraukoje apgaulingai rodosi 🙂 Smarkiai jis tikrai neiškyla, tik šiek tiek 🙂 O kaip gi pavyko vis gi tau, Justina? 😉
Na taip 🙂
Pyragas gavosi tikrai pasakiskai skanus su ricotta.Visiems namiskiams laaabai patiko, taigi dabar galesiu kepti dviguba norma vyrui i darba 🙂
Aciu uz puiku recepta.
P.S kaip ir rasiau su ricotta „uzsimeciau” kepti del to, kad jos prisipirkau ir reikia sunaudoti 😉 Kita kart pabandysiu ir su paprasta varskyte 😉
Laura, nėra už ką 🙂 Džiaugiuosi, kad viskas pavyko puikiai, ir kad visi liko patenkinti 🙂
Labai geras receptas! 🙂 kepu antrą kartą, pirmąjį pyrago neliko iškart 🙂 iš smalsumo paklausiu: ar plakei baltymą šokoladinei tešlai, ar dėjai visą kiaušinį?
Giedre, puiku, kad patiko 🙂 O šokoladinei masei iškart mušu du kiaušinius, neatskirdama trynių nuo baltymų 🙂
aš pabandžiau išplakti, gaunasi truputį puresnis ir didesnis 🙂
Na, logiška, taip ir turėtų būti 🙂 O bet tačiau, kurio skonis geresnis, nes vis tiek juk keičiasi visa tekstūra ir visa kas? 🙂