Tapu tapu tapu tapu,
Eina meškinas be batų,
Jis keliauja pas tave,
Neša bučkį už mane…
Tapu tapu tapu tapu… stop.
Ir pasakos turi pabaigą, brangieji. Ir gražiausios šventės, ir cinamonu kvepiančios baltos dienos, ir jaukus ypatingas šurmulys namuose. Užpučiamos kvapnios žvakės, nutiesiamos raudonai žalios staltiesės, pamažu tuštėja krepšiai šventinių skanumynų. Dar kelios dienos ir nupuošim eglutes, atsargiai dėsim žėrinčius žaisliukus į kartonines dėžes. Ypač atsargiai tuos senuosius, dar nuo senelių laikų, kurių tokios gražios formos ir tokios ryškios spalvos. Nukabinsim vakarais žvaliai blyksinčiais lemputes ir baltas snaiges, taip atkakliai karpytas ir lankstytas vos prieš keletą savaičių. Surinksim viską viską, užnešim į palėpę ir tyliai atsisveikinsim. Iki kitų metų, Kalėdos, jūs buvot puikios, aš laukiu jūsų vėl. Jau. Nes tokių puikių, jaukių ir šiltų dienų niekada nebūna per daug…
Nors jei kasdien būtų Kalėdos, jos nebebūtų tos ir tokios Kalėdos. Ir tas širdį užliejantis gerumas nebūtų toks. Tiesiog taip reikia. Daugiau nei tris šimtus dienų praleisti tiesiog, kad ateitų savaitė, kuri būtų visiškai kitokia. Savaitė, kuriai negaila laiko pradėti ruoštis jau prieš mėnesį ir dėl kurios negaila valandų valandas praleisti sodrių kvapų prisipildžiusioje virtuvėje. Tam, kad šventės būtų sutiktos skaniai ir sočiai…
Taigi, ir pasakos turi pabaigą. O žinot, kas jos vis dar neturi? Mano šventinių skanumynų archyvas, kuriuo norisi pasidalinti su visais. Todėl atsiprašau, kad dar kurį laiką lepinsiu (kankinsiu?) saldumynais, o ne gaiviomis ir lengvomis salotomis. Nors ką čia ir bekalbėti, su saldumynais aš draugauju artimiau. Todėl ir nieko nenustebinsiu, manau, jei štai imsiu ir pasiūlysiu jums šiandien saldžių naminių šokoladinių saldainių. O jei dabar po švenčių vis dar nesinori saldžių pagundų, išsisaugokit ateičiai. Saldainiai puikūs.
Skonis: 9/10. Kaip ir priklauso saldainiams, šie saldūs ir dosniai šokoladiniai. Man patiko, kad jie ne vien iš juodo šokolado, nes tas saldumas ne toks karstelėjusiai saldus, o labai malonus. Dar labai puikiai čia tinka ir riešutai – paįvairina skonį. Man saldainiai gavosi tvirtut tvirtutėliai, pjaustant į pagalbą netgi teko pasitelkti stipresnes rankas. Ir visiškai netirpo kambario temperatūroje, todėl būtų idealiai tinkami saldžios, naminėms dovanėlėms.
Sudėtingumas: nieko labai sudėtingo.
Kur radau? My baking addiction
Juodojo ir pieniško šokolado saldainiai (fudge) su riešutais
Atsispausdinti
INGREDIENTAI
2 puodeliai (340 g) juodojo šokolado
1 puodelis (170 g) pieniško šokolado
1 skardinė (400 g) saldaus kondensuoto pieno
¼ arb.š. druskos
1 puodelis (100 g) smulkintų riešutų (naudojau migdolus)
1 ½ arb.š. vanilės esencijos
GAMINIMO EIGA
1. Indą (20 x 25 cm. ar panašaus dydžio) ištiesti folija; atidėti į šalį.
2. Garų vonelėje (indus sustačius taip, kad viršutinis indas nesiektų apatiniame inde esančio vandens) maišant ištirpinti juodą šokoladą, pienišką šokoladą, kondensuotą pieną ir druską. Ištirpus, nuimti nuo ugnies ir įmaišyti smulkintus riešutus bei vanilės esenciją.
3. Gautą masę supilti į paruoštą indą, paviršių išlyginti. Dėti į šaldytuvą mažiausiai 3 valandoms, kol visiškai sustings.
4. Išimti sustingusią masę iš indo ir perdėti ant pjaustymo lentos. Nuimti foliją. Supjaustyti norimo dydžio kvadratėliais. Aš pjausčiau visai nedidukais gabaliukais, maždaug 2 x 3 cm.
5. Nors originaliame recepte rekomenduojama laikyti šaldytuve, maniškiai per šventes kuo ramiausiai stovėjo ant stalo ir nė nemanė tirpti. Nė trupučio.
18 komentarai
aš tai lempučių ilgai nenukabinu, o kai kurios pas mane būna kiaurius metus,nes man patinka jų šviesa, suteikia jaukumo.
Vaida, mes kažkaip nukabinam, nė minties nekyla palikt, bet žinau ir mačiau žmonių, kurie tikrai palieka lemputes visus metus 🙂 Na, bet… kaip ten sakiau ir dar kažkas sakė – jei kasdien bus Kalėdos, tai kas bus per tikrąsias Kalėdas? Aišku, čia jau kiekvieno asmeninis reikalas :))
Mes eglę jau nupuošėm vakar. Šviesą užstoja 🙂 ir fotkint nėra kur :))
Kokia rimta priežastis! :)) Aš, beje, šiandien makaronus ant stalo pastačius irgi pabumbėjau – nu, šakės, vėl ta mūsų pušis bus fone, kiek galima 😀 Bet jau irgi paskutines dienas skaičiuoja, tai ką jau dabar, verčiau dar truputį pasidžiaugti 🙂
Et, saldainiai labai primena mano pačius pačius pirmuosius, gamintus ar ne vienuoliktoj klasėj 🙂 Menu, skaaaaanūs buvę.
O mes eglę nupuošim tik ryt, va. O atrodo, tik vakar papuošėm (irgi – tradicijos: per Kūčias).
Šitie irgi skanūs buvo, kaip ir daugelis tokių ir panašių – tikiu 🙂
Mes papuošėm kelias dienas prieš Kūčias, o nupuošim tikriausiai šeštadienį. Bandom prasiilgint šventes, tikriausiai :))
Mes eglės neturėjom tikros dėl dviejų razbainikų, tad nėra ką ir nupuošti. O šviečiančias žvaigždes languose paliksim, kad šiaurietiška tamsa depresijos nevarytų 🙂
Ech, kaip liūdna. Na, bet kai priežastis rimta, tai viskas suprantama 🙂
Asta, noriu pagirti nuotraukas, neabejoju, kad su naujuoju fotkinai! 😉
Neringa, tik jau nereikia! 😀 Taip, naujuoju, bet jis man kol kas neperprantamas ir nesuprantamas daiktas. Na, dabar jau labiau suprantamas, bet tada, kai šias nuotraukas dariau, tai dar pirmi kadrai tebuvo. Ir visai nesididžiuoju šiom nuotraukom – bent jau fokusas būtų, o dabar kažkur išplaukęs 🙁 Bet bus ateity geriau, pažadu, aš mokaus ir aktyviai skaitau 300 psl. instrukciją 😀
Skaitydama įžangą, prisiminiau vaikystėje matytą multiką apie mergaitę, kuri norėjo, kad Kalėdos būtų kiekvieną dieną. Kai jos noras išsipildė, kiekvieną dieną jį gaudavo dovanų vis tą pačią lėlę, todėl Kalėdos jai greitai nusibodo ir nustojo teikti džiaugsmą 🙂 Taip kad, gerai, kad jos yra. Bet dar geriau, kad jų reikia ilgai laukti 🙂
Taip, Viktorija, tikrai taip! Visiškai pritariu 🙂
Asta nuotraukos tikrai labai gražios 🙂 saldainius jau suvalgiau akimis…
Na, ačiū 🙂 Tikiuosi, saldainiai buvo skanūs? :))
Aš irgi prisidedu prie pagyrų už nuotraukas :)) tikrai pagražėjusios 🙂
Irgi padėkosiu – ačiū, Karolina 🙂 Bet aš pažadu ir geriau, nes… na, jau rašiau Neringai tą patį – tikrai nekas, bent jau mano akims tai tikrai tikrai 🙂
nepeik jau taip savo darbu… man su senuoju fotiku jau buvo grazios, grazi kompozicija viad budavo, o sitose matosi, kad naujas fotikas, nes antras planas labiau isplaukes 🙂 veidrodinukas vis tik daro savo 🙂
o siaip jau isstudijavai instrukcija? as pradzioj irgi studijavau, bet taip ir nebaigiau, praktika daugiau nuoda naudos 🙂
Neringa, na, juk matau, kad tikrai galiu geriau, todėl nėra čia ko ir girti savęs :)) Va su tuo pyragu mėtų ir šokoladu – ten jau pati šimtąkart labiau patenkinta nuotraukomis, nors ir dar daug darbo reikia 🙂
O instrukciją studijavau, bet labai daug ten jos – trys šimtai puslapių! – o ketvirčio žodžių nesuprantu 😀 Dabar sesija, todėl fotikas nustumtas kiek į šalį, bet po mokslų rimtai kibsiu į kitą – fotografijos subtilybių – mokslą, pažadu sau 🙂