Labas rytas iš mūsų saulėto namelio, kur pusryčiai kas rytą valgomi vėlai, lėtai ir kaskart vis kitaip. Turim čia ir nedidukę orkaitę, tad spėkit, – spinteles jau spėjau pripildyti kepimo formelių, šypt. Nes o kodėl gi pusryčiams neiškepus kekso, tiesa?
Pagardintas juodąja arbata ir medumi, šis keksas tiesiog sukurtas lepūniškiems pusryčiams. Minkštas, drėgnas, pilnas sodraus skonio ir kvepiantis medumi.
Saldžiam aromatui įsisukus tarp pušų viršūnių, pjaustėme jį riekelėmis, aptepėme rikotos sūriu, bėrėme dosnią saują šilauogių ir apšlakstėme agavų sirupu (tiktų ir medus, ir klevų sirupas). Užkaičiau pilną puodą vandens – užsiplikėm po puodelį klasikinės „Lipton“ juodosios arbatos, tokios pačios, kurios įmaišiau ir į kekso tešlą. „Sip back and relax“, buvo parašyta ant mano arbatos pakelio, o aš šypsojausi: nieko kito ir neketinu daryti šitą ilgą savaitgalį.
Prisiekiu, šitaip pusryčiauti galėčiau kasdien. Saldžiai, truputį tingiai ir labai jaukiai.
Laimė gyvena smulkmenose, ir kiekvienoje dienoje jų tiek daug. Keksas, arbata, saulė, ežero tyvuliavimas – maži ir paprasti dalykai, bet jei tik akimirkai sustabdom save visais jais pasidžiaugt, o ne prabėgam pro šalį tekini, – gyvenimas tampa dar gražesnis.
Kartais tikrai labai svarbu sau priminti neskubėti gyventi. Nebėgti paviršiumi. Nes, na, žinot… sip back and relax.
Esu dėkinga, laiminga ir… ir labai noriu, kad šį gardų, aromatingą keksą išsikeptumėt ir jūs! Ką manot?
Skanaus savaitgalio!
Juodosios arbatos keksas su medumi
AtsispausdintiINGREDIENTAI
Keksui:
½ stiklinės (125 ml) pieno
2 pakelių „Lipton“ juodosios arbatos
150 g tirpinto sviesto
½ stiklinės (100 g) cukraus
¼ stiklinės (80 g) medaus
1 arb. š. vanilės ekstrakto
2 didelių kiaušinių
2 stiklinių (280 g) miltų
2 arb. š. kepimo miltelių
½ arb. š. druskos
2 pakelių „Lipton“ juodosios arbatos
1 citrinos nutarkuotos žievelės
Patiekti:
rikotos sūrio
šilauogių
agavų sirupo (arba klevų sirupo, arba medaus)
nutarkuotų citrinos žievelių
GAMINIMO EIGA
1. Iškepkite keksą. Orkaitę įkaitinkite iki 170 °C temperatūros (kaitinimas iš viršaus ir apačios)*. Kepimo formelę (11×25 cm) išklokite kepimo popieriumi.
2. Du juodosios arbatos pakelius užplikykite karštu pienu. Išmaišykite ir atidėkite į šalį pusvalandžiui.
3. Tirpintą sviestą išplakite su cukrumi, medumi ir vanilės ekstraktu. Po vieną įmuškite ir įplakite kiaušinius. Iš pieno išimkite arbatos pakelius (gerai juos nuspauskite) ir pieną supilkite į plakinį. Dar kartą išplakite.
4. Įsijokite miltus, sumaišytus su kepimo milteliais ir druska. Du arbatos pakelius praplėškite ir į tešlą suberkite arbatžoles. Išmaišykite vidutinio tirštumo tešlą. Neplakite ir nepermaišykite.
5. Galiausiai įmaišykite nutarkuotas citrinos žieveles.
6. Paruoštą tešlą supilkite į kepimo indą, paviršių išlyginkite. Kepkite įkaitintoje orkaitėje apie 50-55 min., kol keksas gražiai iškils ir taps gražiai rusvos spalvos. Ar keksas jau iškepęs, patikrinkite mediniu pagaliuku – įkišus ir ištraukus jį iš kekso centro, pagaliukas turi būti švarus.
7. Keksą šiek tiek atvėsinkite, tuomet pjaustykite riekelėmis.
8. Patiekite riekeles aptepę rikotos sūriu, užbėrę šilauogių, apšlakstę agavų sirupu ir užbėrę truputį tarkuotų citrinos žievelių.
* mūsų namelyje ant ratų yra dujinė orkaitė, kurioje temperatūra žymima mistiniais skaičiais nuo ¼ iki 9. Kiek man pavyko atrasti, 170-180 °C temperatūrą atitinka tarpelis tarp 6 ir 7.
Receptas paruoštas bendradarbiaujant su „Lipton“.
#reklama @lipton #PradėkiteDienąSuLipton
6 komentarai
Jis yra keksas, ar labiau desertinė duonelė?
Sveiki, Laima, tiesą sakant, nelabai žinau, o koks būtent skirtumas yra tarp kekso ir desertinės duonelės? Pavyzdžiui, vadinamoji bananų duona – juk iš tiesų yra keksas 🙂 Aš būtent šį kepinį vadinu keksu, nes jis saldus, minkštas, purus 🙂
Keksas saldus ir skanus valgyti be priedų (ne su išlyga „man skanu”, bet iš esmės skirtas valgyti be priedų – pakankamai drėgnas, saldus). Jeigu panašu į bananų duoną, tuomet labiau desertinė duona gal. Aš išmėginti receptą noriu bet kuriuo atveju, tiesiog norisi numanyti, ko tikėtis.
Laima, sakyčiau, kad šis skanus ir vienas (mes valgėme ir vieną), bet su priedais – dar skanesnis 🙂
Sveiki, Asta, o arbatžolės sudėti tas, kur jau buvo išmirkintos piene, ar naujas nemirkytas? Nes nėra aišku. Dėkoju
Sveiki, Vaida, į tešlą įmaišomos naujos (sausos) arbatžolės 🙂 Ingredientų sąraše taip pat įrašyti keturi pakeliai (du kartus po du: du išmirkymui ir du įmaišymui) 🙂 Skanaus kekso!