Keksiukai su šokoladu ir riešutais

Stebėdama tinklaraščio lankomumo statistiką, įtariu, kad pas daugelį šaldytuvai dar pilni maisto, likusio nuo neseniai praūžusio švenčių maratono. Nežinau, kaip Jūs, bet mes visad prisiruošiam tiek daug maisto, tiek daug… Tiesa, šiemet aš nei meniu sudaryme, nei gaminime nedalyvavau, bet galiu taip sakyti, žinodama kaip buvo pernai, užpernai, užužpernai ir užužužuž…pernai. Iš esmės, visada. Stalai lūžta, žandai pilni, bet nuo lėkštės atsitraukti vis tiek kažkaip mistiškai nepavyksta. Nes juk viskas tikrai labai skanu, ir juk visko tikrai tiek daug! Ir to dar norisi gabalėlį paragauti, ir ano, o žiūrėk, vėl nauji patiekalai atkeliauja ant stalo! O baigiasi viskas tuo, kad vakare, įlindę į minkštas (ir plačias) pižamas, žiūrime šventinėmis lemputėmis spindinčius filmus, vis draugiškai padejuodami, kad pilvas tuoj tuoj ims ir plyš perpus. Aišku, niekas neplyšta, o aš be viso to kalno maisto jau tikrai neįsivaizduoju savo didžiųjų žiemos švenčių. Tiesa, šiemet (kaip ir pernai), sočiai privalgiusi galybės skanumynų, pasižadėjau, kad kitais metais inicijuosiu visai kitokį švenčių meniu. Tokį kuklų, lyg kokiam restorane – pora užkandžių, pagrindinis patiekalas (vienas!) su garnyru ir salotomis, ir dar desertas (vienas!). Ir čia visai ne dėl to, kad neseniai kažkur skaičiau, kad tai tampa labai madinga, bet dėl to, kad kartais per šventes ant stalo būna maisto tiek, jog po švenčių nebesinori nieko. Ir valgymas iš inercijos – jis tikrai apninka, kai aplink visko šitiek daug – man nėra mielas.

Kita vertus – ei, na ką gi aš čia apgaudinėju? Aišku, kad kitais metais bus taip kaip šiemet, pernai, užpernai, užužpernai ir taip toliau. Nes tradicijos turi šaknis ir jų taip lengvai neišrausi. Paskui dar imu savęs klausinėt, ar nebūtų liūdna, jei taip imtų ir pavyktų išraut? Kaip liūdna būtų Kalėdoms kepti tik vieną pyragą, ką?

Tai štai. Tokios mintys apninka po Kalėdų. O žvilgtelėjus į tuos lankomumo skaičiukus, suprantu, kad ne mes vieni tokie, šypt.

Bet šventiniai skanumynai galiausiai pasibaigia, o tuomet ir vėl ateina savaitgalis, ir popietę prie arbatos norisi kažko… skanaus. Labai greito ir labai gardaus. Ir tuomet tikriausiai nesugalvosite nieko puikesnio kaip keksiukai!

Skonis: 9/10. Šie keksiukai mums tikrai labai patiko. Visų pirma, dėl to, kad jie drėgni. Antra, jie labai malonios, sodrios tekstūros. Trečia, jie ne per saldūs. Ketvirta, jie tikrai labai gardūs!

Sudėtingumas: nieko labai sudėtingo.

Kur radau? Cooking Classy

Keksiukai su šokoladu ir riešutais

Atsispausdinti

Porcijos: 12 keksiukų Paruošimo laikas: 25 min. Gaminimo laikas: 15-20 min.

INGREDIENTAI

1 ¾ puodelio miltų
1 arb.š. kepimo miltelių
¼ arb.š. druskos
50 g juodo šokolado, smulkinto
1 puodelis cukraus
150 g sviesto, minkšto
2 kiaušiniai
1 arb.š. migdolų ekstrakto
½ puodelio pieno
½ puodelio grietinės
50 g kepintų lazdyno riešutų, smulkintų
¼ puodelio migdolų plokštelių

GAMINIMO EIGA

1. Įkaitinkite orkaitę iki 200 °C temperatūros.
2. Dubenyje sumaišykite miltus, kepimo miltelius, druską, smulkintą šokoladą. Atidėkite į šalį.
3. Kitame dubenyje elektriniu plaktuvu išplakite minkštą sviestą ir cukrų iki purios masės.
4. Įmuškite kiaušinius, supilkite migdolų ekstraktą ir vėl išplakite iki vientisos masės.
5. Atskirame dubenėlyje iki vientisos masės išplakite pieną ir grietinę.
6. Į sviesto ir kiaušinių masę pakaitomis berkite miltus ir pilkite pieno ir grietinės plakinį, kiekvieną kartą lėtai išplakant iki vientisos masės. Pirmiausia berkite miltus (ir išplakite), tuomet pieno ir grietinėlės masę (ir išplakite), vėl miltus (išplakite), vėl pieną ir grietinėlę (išplakite), ir vėl likusius miltus (išplakite).
7. Įmaišykite kepintus smulkintus lazdyno riešutus.
8. Paskirstykite tešlą į paruoštas kepimo formeles. Apibarstykite migdolų plokštelėmis.
9. Kepkite įkaitintoje orkaitėje apie 15-20 minučių, kol keksiukų paviršius gražiai apskrus. Ar keksiukai iškepę, patikrinkite mediniu pagaliuku.
10. Leiskite atvėsti ant grotelių. Skanaus!