Kokosinės bandelės

Aš nemėgstu pirmų kartų. Kad ir apie ką kalbėtume. Mano gyvenime jie paprastai būna nejaukūs, tylūs, paženklinti skaisčiu raudonu ar net mažomis isterijomis, kovojant su nematomais demonais (ar galbūt tiesiog su savimi).

Prisimenu, kai mama pirmąją dieną mane, super ultra nedrąsią pirmokėlę, nuvedė į mokyklą ir pamojavusi ranka uždarė paskui save duris, iš karto parodžiau savo tikrąjį veidą. „Mama kitoje durų pusėje? Aš čia viena?! Maaamaaaa….“, ir graudžios ašaros mergaitės, su dideliu kaspinu ilgose kasose. Bet gal čia ir nieko jau tokio, nes tolesnėmis savaitėmis susimoviau dar labiau – nebent čia nieko tokio ir visai normalu, kad kiekvieną rytą niekaip negali prisiminti savo bendrasuolės vardo? Atsiprašau, B., bet juk viskas į gera – štai, jau šešioliktus metus tariu tavo vardą be rūpesčių 🙂

Baisiausia tai, kad tie pirmi kartai niekad nesibaigia. Ir nesibaigs, tikriausiai. O dar baisiau tai, kad aš beveik nesikeičiu. Dabar mane lygiai taip pat, kaip mažą mergytę, gąsdina nauji žmonės, naujos vietos, nauji etapai ir naujos patirtys. Ir bijau, ir raustu, ir savo mažom isterijom (ne)nustebinu. Ir vardus pamirštu. Bet būdama didesnė ir protingesnė, kartais paskubu juos įsirašyti į užrašų knygelę. O po kiek laiko išmokstu. Ir įsivažiuoju… kol neateina į gyvenimą dar vienas naujas pirmas kartas.

Gerai, kad bent virtuvėje pirmi kartais manęs negąsdina. Priešingai – čia jų aš noriu kuo daugiau ir kuo įvairesnių. Ir priešingai nei paprastai, čia man dažniausiai sekasi (tuk tuk tuk… į medinį stalą). Keksiukai draugiškai išsipučia, tortai tvirtai laiko savo formą, apkepai nepridega… mielinė tešla draugiškai išsipučia kelis kartus, o už valandėlės kitos mes jau mėgaujamės skaniomis kokosinėmis bandelėmis.

Skonis: 9/10. Tikrai labai skanios, minkštos, purios bandelės. Jų apačia verta tūkstančio balų, nes ji šiek tiek drėgna ir gausiai kokosinė. Tuo tarpu visa viršutinė dalis puri, tačiau labai jau paprasto ir vientiso skonio. Kadangi bandelės mano labai didelės ir aukštos, tai to vientiso skonio nemažai. Todėl kitą kartą formuočiau mažesnes bandeles, dėčiau jas į didesnę kepimo formą ir užpilčiau dvigubu kiekiu kokosų pieno. Ir būtų tobula, tiesiog tobula.

Sudėtingumas: yra ką nuveikti.

Kur radau? Gamyklėlėje

Kokosinės bandelės

Atsispausdinti

Porcijos: apie 16 didelių bandelių Paruošimo laikas: 40 min. + tešlos kildinimas Gaminimo laikas: 30-45 min.

INGREDIENTAI

6 puodeliai miltų
2 arb. š. sausų mielių
2 puodeliai pieno
2 kiaušiniai
1 puodelis cukraus
6 valg. š. aliejaus

Kokosiniam užpilui:
2 puodeliai kokosų pieno
6 valg. š. cukraus

GAMINIMO EIGA

1. Pieną šiek tiek pašildyti. Jis turėtų būti šiltas, tačiau toks, kad pirštą jame būtų galima laikyti ir neaikčioti nuo deginančio skausmo.
2. Šiltą pieną sumaišyti su cukrumi ir mielėmis (tačiau perskaitykite naudojimo instrukciją – dalį mielių reikia maišyti su miltais; tokiu atveju jas sumaišykite su miltais, o šiame žingsnyje maišykite tik pieną ir cukrų).
3. Kiaušinį išplakti ir supilti į pieno mišinį.
4. Į šią masę supilti aliejų ir suberti miltus.
5. Tešlą gerai išminkyti. Iš paruoštos tešlos suformuoti rutulį, dėti jį į dubenį ir uždengti maistine plėvele.
6. Laikyti šiltai, kol tešla padvigubės.
7. Kepimo indą (aš naudojau 20 x 30 cm.) ištepti aliejumi.
8. Iš pakilusios tešlos formuoti apvalias bandeles (geriau – nedideles) ir dėti į kepimo indą šalie viena kitos.
9. Vėl padėti šiltai ir palaukti, kol pakils.
10. Kokoso pieną sumaišyti su cukrumi. Juo užpilti pakilusias bandeles.
11. Bandeles kepti iki 190 °C temperatūros įkaitintoje orkaitėje apie 30 – 45 minutes. Kepimo laiką stebėkite, nes jis priklauso nuo jūsų bandelių dydžio – gali būti ir trumpesnis, ir ilgesnis.
12. Skanaus!