Visokių yra žmonių. Tokių, kurie mėgsta gaminti; tokių, kurie tai daro tik iš pareigos; ir tokių, kurie išvis negamina, nes negali to pakęsti. Pažįstu jų visokių, o ir pati tikriausiai esu perėjusi visas šias tris stadijas.
Dabar, galvodama apie savo būsimus namus, visų pirma galvoju apie virtuvę. Kaip apie vietą, kurioje praleisiu daugiausiai laiko: ar kažką maišydama puode ant viryklės, ar stebėdama kylančius pyragus per orkaitės stiklą, ar įsitaisiusi prie valgomojo stalo. Galvoju apie tai, kokia turi būti mano virtuvė: jauki, šviesa ir saulėta. Matau virtuvę – namų erdvę, kurioje mes gaminame, valgome, kalbamės, dalijamės dienos įspūdžiais ir ateities planais, kartais dirbame, kartais ginčijamės, ieškom sprendimų, juos randame. Matau virtuvę, kurioje mes juokiamės, pykstamės, taikomės. Virtuvę, kurioje kiekvieną dieną verda gyvenimas.
Nepaisant visko, nuo virtuvės šiuo metu esu atitolusi labiau nei kada nors. Ir jaučiuosi kiek kvailai, kai kolegos prie bendro pietų stalo, stebėdami indelį su mano kukliais grikiais, truputį nepatikliai manęs klausia, ar aš tikrai mėgstu gaminti? O, taip, aš tikrai mėgstu, – sakau jiems ir bandau paaiškinti, kodėl viskas ėmė apsivertė aukštyn kojomis. Kodėl virtuvėje aš pastaruoju metu arba verdu grikius, arba maišau salotas. Ir nelabai ką daugiau.
Nes ar gi tai ne likimo ironija? Gal skamba banalokai, bet kaip kitaip būtų galima pavadinti faktą, jog aš – didžioji saldumynų mylėtoja, tortų kepėja, sausainių, pyragų ir šokolado garbintoja (o, kiek visko galėčiau vardinti!) – netoleruoju pieno produktų ir kiaušinių.
Mintyse jau matau pakeltus antakius ir girdžiu prunkštelėjimus; neva, nereikia tokiais dalykais tikėti ir visi tie testai tėra nesąmonė. Aš irgi taip galvojau labai ilgą laiką, bet lygiai taip pat gyvenau su įtarimu, kad kai kurie produktai man tikrai netinka – verčia mane jaustis ir atrodyti prasčiau. Kai prieš pat vasarą supratau, kad skundžiuosi dažniau nei nesiskundžiu, sumaniau eksperimento dėlei mėnesiui atsisakyti baltų miltų ir pieno produktų. Nepasakosiu apie tai, kiek sunkus man buvo šis sprendimas, nes svarbiausia štai kas – praėjus porai savaičių aš jaučiausi daug geriau, o mano odos problemos taip pat ėmė po truputį taisytis. Praėjus mėnesiui, manęs ėmė klausinėti, – o kas dabar? Užsispyrimo ištverti iki mėnesio pabaigos užteko, bet gyvenimas juk tęsiasi. Kas toliau?
Aš pati nežinojau, kas toliau. Todėl pasiklausinėjusi rekomendacijų, nuvažiavau į vieną medicininių tyrimų laboratoriją ir pasidariau maisto netoleravimo testą. Įtariau, kad jau iki tos dienos ėjau teisingu keliu, tačiau norėjau patvirtinimo. Ir jį gavau – baltame popieriaus lape, didelėje lentelėje padėtus pliusiukus prie pieno produktų ir kiaušinių, kurių, pasak testo rezultatų, netoleruoju stipriai. Ir pliusiuką prie glitimo, kurio netoleruoju silpnai. Taigi.
Tai tikrai likimo ironija. Jau beveik šešerius metus esu maisto tinklaraštininkė. Ir ne šiaip sau maisto; saldaus maisto! Na, juk žinot: tortai, pyragai, sausainiai, saldainiai ir dar daug visko saldaus bei skanaus. Daug visko, kam kas mėnesį sunaudoju litrus pieno ir kilogramus kitų pienų produktų, o taip pat ir dešimtis kiaušinių. Iki šiol jausdavausi mažų mažiausiai nejaukiai, jei žinodavau, kad mano šaldytuve likęs tik lašelis pieno ar tik pora kiaušinių. Ir pirkdavau aš juos tikrai ne po vieną pakuotę, o po dvi ar net tris. O jei šaldytuvo lentynose išsirikiuodavo dar ir keli gabalėliai sūrio, pakuotė varškės, indelis maskarponės, rikotos ar kitokio kreminio sūrio, indelis tepamo sūrelio, bent keli indeliai įvairių jogurtų, indelis riebios grietinėlės ir kokie keturi pakeliai tikro sviesto, – štai kas yra tikroji laimės būsena, atėjus į virtuvę ir pravėrus šaldytuvo dureles.
Esu ne tik maisto tinklaraštininkė. Pastaruosius metus galiu save vadinti ir kulinarinių knygų autore. Man taip patinka gaminti, kad vienas-du-trys ir per metus parašiau tris knygas. Pirmą apie saldumynus. Antrą apie pusryčius. O trečią – apie blynus ir vaflius. Apibendrintai: gerokai daugiau nei trys šimtai receptų, kuriems visiems per metus sunaudojau neįtikėtinai daug pieno produktų, kiaušinių ir miltų.
O aš juk ne tik gaminau. Aš viską ir valgiau; valgiau pilnais žandais! Nes aš tai mėgstu: ne tik gaminti, bet ir valgyti. Jei pažinotumėte mane, suprastumėte: nereikia stebėtis, jei aš, žiūrėdama kokį gerą dviejų valandų trukmės filmą, viena pati suvalgau didelį, 300 g sveriantį, pienišką šokoladą; arba kokias penkias šviežutes bandeles tiesiai iš orkaitės, užsigerdama didele stikline šalto pieno; arba po didelį gabalą trijų skirtingų pyragų; arba labai nemenką indą ledų iki paskutinio šaukšto; arba stiklainėlį naminio sūdyto karamelės padažo, šaukštas po šaukšto.
Žinau, kad viskas yra įmanoma. Ir tikrai be kiaušinių ir pieno galima išsikepti ir sausainių, ir pyragui tešlą užmaišyti. Tikrai nebūtina savo mitybos apriboti grikiais ir salotomis, bet kol kas tas faktas, kad vieną kiaušinį galima pakeisti ketvirčiu puodelio aliejaus, neįkvepia manęs lėkti į virtuvę ir kepti pyragus. Net jei to pyrago noriu tikrai dažnai.
Todėl kartais, žinoma, aš būnu labai silpna. Numoju į visą ranka, radusi labiausiai tinkamą pasiteisinimą. Begalinio karščio iškamuota suvalgau porciją ledų. Ar iškepu pyragą, nes juk švęsime gimtadienį! Ar galima žodžiais apsakyti, koks skanus gali būti pyragas, kai prieš tai jokio pyrago nesi net ragavęs ilgus porą mėnesių?
Be to, šį pyragą iškepti buvo ne viena proga. Pirmoji – jau minėtas gimtadienis. Antroji – naujutėlė Vokietijoje pagaminta, nelimpančiu paviršiumi padengta ir labai elegantiškomis formomis akį patraukianti „Kaiser“ kepimo forma, kurią man padovanojo „Gerduva“. Dėkojau, džiaugiausi ir juokavau, kad gauti tokią dovaną – tai lyg dar vienos Kalėdos viduryje vasaros! Visa švytinti, sunki, daili… kepimo forma taip ir viliojo nieko nelaukiant išpakuoti dėžę ir sumaišyti tešlą pyragui. Negalėjau tam atsispirti: pyragas buvo nuostabus, o forma taip pat puiki.
Mintyse sakau sau, kad štai dėl tokių dalykų kartais galima pabūti silpnai. Kad gyvename tik vieną kartą. Ir kad turiu atrasti savo būdą, savo aukso vidurį, kuris leistų mėgautis skaniu maistu ir būti labai laimingai.
Skonis: 10/10. Minkštas, purus, su švelniu varškės sluoksniu ir gaiviomis vasaros uogomis. Ir dar – nuostabiai kokosinis, su traškiais kokosiniais trupinukais. Puikus pyragas!
Sudėtingumas: nieko labai sudėtingo.
Kokosinis pyragas su varškės kremu ir uogomis
Atsispausdinti
INGREDIENTAI
Tešlai:
200 g sviesto, minkšto
1 1/2 stiklinės (300 g) cukraus
7 kiaušinių
1/2 skardinės (200 ml) kokosų pieno
1 arb. š. vanilės ekstrakto
2 1/2 stiklinės (350 g) miltų
2 arb. š. kepimo miltelių
1 arb. š. druskos
1 stiklinės (100 g) kokosų drožlių
Varškės sluoksniui:
300 g kreminės varškės
3 valg. š. kokosų pieno
2 kiaušinių
1/2 stiklinės (100 g) cukraus
1 arb. š. vanilės ekstrakto
5 valg. š. miltų
1 stiklinės (250 g) aviečių
1 stiklinės (190 g) šilauogių
Trupiniams:
2/3 stiklinės (95 g) miltų
1/2 stiklinės (50 g) kokosų drožlių
1/4 stiklinės (50 g) cukraus
80 g sviesto
GAMINIMO EIGA
1. Orkaitę įkaitinkite iki 190°C temperatūros. Pasiruoškite 26 cm skersmens kepimo formą.
2. Paruoškite pyrago tešlą. Elektriniu plaktuvu minkštą sviestą išplakite su cukrumi iki purios masės.
3. Po vieną įmuškite kiaušinius, po kiekvieno gerai išplakdami masę.
4. Supilkite kokosų pieną, vanilės ekstraktą ir dar kartą išplakite.
5. Kitame dubenyje sumaišykite miltus, kepimo miltelius, druską ir kokosų drožles. Miltų mišinį lengvais judesiais įmaišykite į plakinį, kol neliks sausų produktų. Atidėkite tešlą į šalį.
6. Paruoškite varškės sluoksnį. Dubenyje išplakite kreminę varškę, kokosų pieną, kiaušinius, cukrų, vanilės ekstraktą ir miltus iki vientisos masės. Atidėkite į šalį.
7. Paruoškite trupinius. Dubenėlyje sumaišykite miltus, kokosų drožles ir cukrų.
8. Sudėkite gabalėliais supjaustytą šaltą sviestą ir trinkite tarp pirštų, kol gausite trupinius. Atidėkite trupinius į šalį.
9. Iškepkite pyragą. Ant kepimo formos dugno paskleiskite ketvirtadalį tešlos. Apibarstykite trečdaliu uogų. Paskleiskite antrą ketvirtadalį tešlos ir ant viršaus paskleiskite varškės kremo sluoksnį. Apibarstykite antru trečdaliu uogų. Ant viršaus paskleiskite trečią ketvirtadalį tešlos, apibarstykite likusiomis uogomis ir paskleiskite likusią tešlą. Viršų apibarstykite trupiniais.
10. Kepkite įkaitintoje orkaitėje apie 1 val. 20 min. Ar pyragas jau iškepęs, patikrinkite mediniu pagaliuku. Įkištas ir ištrauktas iš kepinio centro, jis turi būti švarus.
11. Atvėsinkite pyragą kepimo formoje, tuomet išimkite, perkelkite ant grotelių ir visiškai atvėsinkite. Perkelkite ant padėklo, apibarstykite milteliniu cukrumi, šviežiomis uogomis ir patiekite.
18 komentarai
Sveika,
aukščiau nosį 😉 Gyvenimas tęsiasi, tik gal kiek pakoreguotas. O prie tų korekcijų apsiprasi ir po kurio laiko jos jau nebeatrodys tokios didelės.
Ir manau sekančios knygos tema jau ganėtinai aiški 🙂 Paskutiniu metu vis daugiau žmonių kažko turi atsisakyti dėl sveikatos. Pvz. aš sausio mėn. dariau eksperimentą ir atsisakiau kviečių. O po to supratau kad jų man minimaliai ir reikia, o gyvenimas be jų man daug geresnis. Bet pradžioj tikrai žinau tą šoką – o tai ką dabar valgyti, kad būtų ir greita ir skanu?
Aušra, ačiū už palaikymą! 🙂 Tikrai, aš taip pat vis dažniau girdžiu apie tai, kad žmonės atsisako vieno ar kito vardan geresnės sveikatos. Bet juk tai gerai – rūpintis sveikata ir maitintis taip, kad jaustumeisi geriau. Tik tiek, kad pradžia tikrai sunki. Bet nieko nėra neįmanomo 🙂
Apie tokią naujos knygos temą aš irgi juokavau, bet kol kas dar negalėčiau parašyti nieko doro – man pačiai dar mokytis ir mokytis maitintis atsisakant tokių įprastų produktų 🙂
Miela Asta, labai pazystama Jusu situacija. Susilaukus vaikucio man teko atsisakyti glitimo, pieno,kiausiniu ir krakmolo turinciu produktu…O taip pat esu saldumynu ir pyragu valgytoja…alternatyvu atrasti buvo labai sunku, tai inikau i kepinius is grikiu miltu-morku keksiukai, sausainukai, cirviniai blynai 🙂 ir jie buvo tokie skanus, kai valgiau tik grikius ir salotas 😀 o po kurio laiko paragavus juodojo sokolado,kurio siaip nebuvau megeja, jo skinis buvo dieviskas, viena gabaleli laikiau ilgai burnoje kol jis pats istirpo ir pamazu megavausi jo skoniu…dabar valgyti jau galiu viska, bet pati stengiuosi atsisakyti glitimo turiinciu produktu, nes ju nevalgydama ir jauciuosi ir atrodau geriau 🙂 pyraga isisaugau ir sulaukus kokios progos butinai gaminsiu! 🙂
Ačiū už palaikymą! 🙂 Ir, ak, taip, aš jau žinau, koks žodžiais neapsakomas ir nuostabus jausmas yra po ilgo ilgo laiko paragauti šokolado 😀
Pritariu Aušrai, tikrai čia pirma tokia reakcija, kai atrodo, kas dabar bus, kaip gyvensiu be visų tų skanėstų. Po to pamatai, kad be jų jautiesi kur kas geriau…Ir pamatai kiek visko iš tiesų daug gali valgyti ir sveiko ir skanaus, ir net tų pačių skanėstų, tik sveikesniu pavidalu :))
Vaida, tikiuosi, kad būtent taip ir bus! Kad man prieš akis – daug daug skanių ir puikių atradimų 🙂
Koks pažįstamas jausmas. Vasarį-kovą ir aš kankinausi su maisto apribojimu, kad sužinočiau, kas su manim ne taip, kodėl beria „ne į temą”. Ir taip bijojau, kad nebūtų testo rezultatuose gliuteno ar pieno gaminių. Galiausiai nikelis (whew – bižuterijos ir šiaip nemėgstu, na žinoma jį kaupia ir kai kurie maisto produktai) ir silpnai avižos (jų nemėgstu).
Laikykis ir gal ribojimas kurį laiką padės grįžti į vėžes ar bent neiššauks didelių problemų kartais pasmaguriaujant.
Indre, bet jei tų dviejų dalykų ir taip tavo kasdienybėje buvo mažai, tai tikriausiai priežastis ne ta? Ar pasikeitė kas nors, ar per tuos porą mėnesių atradai priežastį, ar įveikei problemas?
O dėl saikingo pasmaguriavimo retkarčiais – aš irgi taip manau 😉 Dievaži, tiesiog per daug mėgstu skanų maistą ir visus tradicinius skanėstus, ir pieno produktus! 🙂
Sveiki, noriu išmėginti šį pyragą, turiu dvi formas, viena 23 cm, kita -28 cm skersmens, turbūt geriau kepti didesnėje? Pyragas tiesiog gausis ne toks aukštas, kaip Jūs patartumėt? Dėkoju
Bijau, kad su savo atsakymu labai stipriai vėluoju ir dėl to atsiprašau 🙁 Bet taip, tikra tiesa, aš pati rinkčiausi didesnę kepimo formą 😉
Na dermatologė bandė įtikinti, kad vis tik dermatitas. Pakeičiau skalbiklius, nebevalgau avižų (o po naujų metų buvau įsigudrinusi pusryčiauti overnight oats su avižų pienu, a la sveikatos sumetimais) ir kol kas viskas gerai.
Svarbiausia, kad gerai! Kas gi geriau už mus pačias gali pajausti, kas tinka ar netinka 🙂
O kremine varske siame recepte – tai Philadelphia tipo?
Alvita, naudojau paprasčiausią varškę, sutrintą iki visiškai vientisos kreminės konsistencijos 🙂
Kepiau, tikrai puikus gardus pyragas, didelis iškepa, tik man norėjosi daugiau varškės sluoksnio. Kažin, jei dvigubinčiau varškės kremo sluoksnį, nesugadinčiau reikalo? Ir ar būtų galima uogas pakeisti pavyzdžiui, supjaustytais konservuotais persikais?
Rūta, žinoma! Drąsiai didinkite varškės sluoksnį, o uogas taip pat galite keisti 😉 Skanių improvizacijų!
Pyragas nuostabus!!!! Valgem visi ir taaaaaip skanu buvo.
Aciu uz nuostabu recepta.
As darausi tikra Jusu ,,fane” :):):)
Tiesa, varskes turejau daugiau tai ir sudejau visus 500gr. Skonio, manau, tikrai nepagadino:):):)