Aš netikiu tais, kurie sportuoja septynias dienas per savaitę ištisus metus. Netikiu tais, kurie valgo sveikai kiekvieną mielą dieną, dvidešimt keturias valandas per parą, be jokio suklupimo ar nuolaidžiavimo savo silpnybėms. Netikiu tais, kurie sako silpnybių neturintys.
Aš netikiu tais sėkmingaisiais, kurių neįtikėtinai sėkmės istorijai pasiekti užteko būti laiku ir vietoje. Netikiu tais, kurie niekada matematikos kontroliniuose neįveldavo klaidų. Ir tais, kurie gyvenime, kiekvienoje svarbioje ar kvailoje situacijoje, jaučiasi esantys teisūs.
Netikiu ir namais be dūmų, tobulai darniais santykiais be menkiausių konfliktų.
Aš sunkiai prisiverčiu tikėti tomis mamomis, nuoširdžiai pasakojančiomis apie tai, kaip jų dvimetis ar trimetis deklamuoja eilėraščius angliškai, fortepijonu skambina Bethoveną ar prikeltas iš miegų gali išvardinti periodinę cheminių elementų lentelę. Nuoširdžiai sau linkiu niekad nevirsti viena iš tų liūdnų tėvų, kurie savo kadaise žlugusias svajones bando išpildyti pasitelkdami vaikus. Ne visiems lemta tapti balerinomis, krepšininkais, mokslininkais ar bet kuo kitu. Belieka tikėtis, kad atėjus metui, sugebėsime ir mokėsime parodyti galimybes, tuo pačiu palikdami teisę rinktis ir atrasti save.
Aš netikiu lengvais keliais į sėkmę ir svajones. Net pasakų pabaigoje – ir gyveno jie ilgai ir laimingai – aš įžvelgiu mažą klastą, nes netikiu tuo, kad „ilgai ir laimingai“ nutinka savaime.
Tikiu ir laime, ir svajonėmis. Tikiu, kad kiekvienas galime susikurti savo „ilgai ir laimingai“ istoriją. Tik kažin, ar susidėlios ji taip, kaip trokštame, mums snaudžiant, laukiant ir tikintis.
Aš tikiu darbu ir pastangomis, kartais varančiomis iš proto. Aš tikiu nuovargiu, tikiu klaidomis ir tuo, kad iš jų mes mokomės. Tikiu laimingomis, sėkmingomis, nuostabiomis, absoliučiai įkvepiančiomis istorijomis, tačiau esu tikra tuo, kad už jų slepiasi ne kas kitas, o pastangos, kartais nemiegotos naktys, kompromisai su savimi ir visais aplinkiniais, sunkūs ir dar sunkesni sprendimai.
Galiausiai, aš tikiu tuo, kad laimė – tai mūsų pasirinkimas. Tikiu, kad leisti sau būti tiesiog žmogumi – netobulu, su ydomis, klaidomis ir silpnybėmis – dažnai ir yra tas kelias į paprastą, kasdienišką, visų taip trokštamą laimę.
Anksčiau, kai publikavau ryžių pudingo receptą su avietėmis, komentaruose pasižadėjau – kitas ryžių pudingas bus kokosinis, su mėlynėmis ir citrinomis. Praėjo šiek tiek laiko, kol sode pagaliau sunoko šilauogės (na, ne visai mėlynės, bet labai panašu ir tikrai ne mažiau gardu!), o aš pagaliau stojau prie viryklės. Pakeitimų čia visai nedaug: įprastą karvės pieną šįkart maišiau su skardine kokosų pieno, o pagardams rinkausi šilauoges, šviežiai išsuktą mūsų medų ir šiek tiek tarkuotų citrinos žievelių. Rezultatas gavosi ne tik gražus, bet ir labai gardus! Galiu tik pasikartoti, kad naminis ryžių pudingas yra tikrai puikus dalykas – puiku jo turėti šaldytuve tiek greitiems pusryčiams, tiek sveikesniam desertui.
Kol šilauogių sezonas dar tik įsibėgėja, galiu tik paskatinti išbandyti, paragauti ir labai džiaugsiuosi, jei grįšite čia, į „Saulėtą virtuvę“, pasidalinti savo įspūdžiais bei atsiliepimais. Tikiu, kad jie bus patys geriausi. Skanaus!
Kokosinis ryžių pudingas su šilauogėmis ir medumi
AtsispausdintiINGREDIENTAI
Pudingui:
1 stiklinės (200 g) apvaliagrūdžių ryžių
1/3 stiklinės (65 g) cukraus
1 skardinės (400 ml) kokosų pieno
4 stiklinių (1 l) pieno
žiupsnelio druskos
Viršui:
7 didelių saujų šilauogių
3 arb. š. šviežio medaus
½ citrinos žievelės
GAMINIMO EIGA
1. Paruoškite ryžių pudingą. Į vidutinio dydžio puodą suberkite ryžius ir cukrų, supilkite kokosų pieną, pieną ir įberkite žiupsnelį druskos. Kaitinkite virš kaitrios ugnies, kol masė užvirs. Sumažinkite ugnį iki vidutinės, uždenkite puodą dangčiu ir virkite, vis atidengdami ir pamaišydami, apie 30 – 45 minutes, kol ryžiai taps minkšti. Jei matote, kad pienas jau išgaravęs, bet ryžiai dar kietoki, įpilkite daugiau pieno ir virkite toliau.
2. Paruoštą pudingą nukelkite nuo ugnies ir atvėsinkite.
3. Atvėsusį ryžių pudingą paskirstykite į septynias stiklines ar indelius. Ant viršaus užberkite po dosnią saują šilauogių, apšlakstykite trupučiu medaus ir apiberkite trupučiu tarkuotų citrinos žievelių.
4 komentarai
Turiu pakuotę apvalių ryžių ir vis galvoju, kad reikės išbandyti vieną iš tavo ryžių pudingų 🙂 Bet laikas dar vis neatėjo per darbus… Bet pakuotė yra ir vis bado akis 🙂 Šilauogių neturim, bet kažkur buvo su obuoliais, o jų turim galybę, tad tą ir nusižiūrėjusi išbandyti 🙂
Aušra, su obuoliais taip pat tikrai labai gardu! Štai tas receptas: https://www.sauletavirtuve.lt/?p=4804 Linkiu kuo greičiau atrasti laiko, ūpo ir išmėginti, skanaus! 😉
Labas Asta! As jusu blog’a skaitau nuo pat pirmu dienu ir tik dabar prisiruosiau parasyt komentara. Jusu receptai ikvepe mane, dar tuomet 14likmete pradeti kepti skaniausius pyragus! 🙂
As labai noriu padekoti Jums uz tokius grazius postus, ikvepciancias mintis ir puikius receptus. Sauleta virtuve yra mano pati megstamiausia ir as visuomet labai laukiu nauju irasu! Nesustokite rasyti!
Jusu istikimiausia skaitytoja Gabriele!
Gabriele, o, kaip AČIŪ už komentarą! 🙂 Tylūs skaitytojai man taip pat labai svarbūs ir brangūs, bet kai jie prabyla, pasidalina įspūdžiais – tai yra labai labai didelis džiaugsmas! Šypsausi nuo ausies ligi ausies ir linkiu bei tikiuosi, kad „Saulėtoje virtuvėje” dar atrasite dešimtis, šimtus puikių receptų, kuriuos norėsis išmėginti savo virtuvėje. Ačiū! 🙂