Dažnai viena bemiegė naktis, niekaip negalint sumerkti akių, gali trukti išsisą amžinybę, kol pagaliau kažkur už lango pasirodo pirmieji šviesos lašeliai. Dažnai savaitės ar net visas mėnesis, skirtas tik sau, pralekia akies mirksniu, lyg šiltas vasaros smėlis išslysta pro pirštus ir… nebelieka.
Mano atostogos šiandien skaičiuoja paskutines savo valandas, paskutines trumpas minutes, o aš niekaip negaliu suvokti, kur jas visas išbarsčiau. Pokalbiuose su draugėmis, knygose, kurias skaičiau ilgais šaltais vakarais, vaikiškose žiemos linksmybėse, kurioms nesutrukdė net tie baisingi šalčiai, vėlyvuose rytuose su didžiausiu karštos arbatos puodeliu, ilguose laiškuose, virtuvėje, kuri tiek kartų kvepėjo sausainiais ir pyragais…
Šiandien – paskutinę „laisvės” dieną – aš vėl leidžiu virtuvei užlieti namus gardžiais kvapais, ir sekmadienio vakarą pasitikti mėgaujantis saldžiu kondensuoto pieno keksu…
Skonis: 9,5/10. Taip, ir vėl keksas 🙂 Pastaruoju metu mano virtuvėje jie itin populiarūs – sėkmingai pakeitę anksčiau taip labai mėgstamus mažuosius keksiukus. Šis keksas, nenuostabu – juk kalbam apie kondensuoto pieno keksą – labai saldus, tikrai labai saldus. Ir labai malonios konsistencijos, tokios ypač vientisos. Ir, be abejo, labai skanus! Galite riekelę valgyti vieną ar galite užsitepti mėgstamos uogienės – skanaus! 😉
Sudėtingumas: nieko labai sudėtingo.
Kur radau? Kitchen Musings
Kondensuoto pieno keksas
Atsispausdinti
INGREDIENTAI
1 puodelis (226 g) sviesto, kambario temperatūros
1 1/3 puodelio (200 g) miltų
¾ arb.š. kepimo miltelių
½ puodelio (100 g) cukraus pudros
1 arb.š. vanilės esencijos
1 arb.š. druskos
¾ puodelio (240 g) saldinto kondensuoto pieno
3 dideli kiaušiniai
GAMINIMO EIGA
Įkaitinti orkaitę iki 170 ºC temperatūros. Ištepti sviestu ar ištiesti kepimo popieriumi 26 x 12 cm. dydžio kepimo indą.
Cukraus pudrą, sviestą, druską išplakti, kol masė taps puri, apie 2 minutes. Supilti kondensuotą pieną ir išmaišyti iki lygios masės. Kitame dubenyje sumaišyti miltus, kepimo miltelius, ir įmaišyti juos į plakinį. Įmušti kiaušinius, supilti vanilės esenciją ir vėl išmaišyti iki vientisos masės.
Gautą tešlą sukrėsti į paruoštą kepimo indą ir kepti, kol gražiai parus, apie valandą. Visiškai atvėsinti.
64 komentarai
panele, o gal žinote kokio kekso receptą, kad išeitu panašus į… anksčiau parduotuvėje buvusius „vaikiškus keksus” (regisi, taip vadinosi)? ieškau nuotraukikės, bet. jie formos nelyg tikri keksai, tik mažėsni – sakykim, 12×5 cm kokių. sausoki (ne veltui – juk iš celofano ištraukti .D) , truputį trupantys. va. kvepia margarinu ir cukraus pudra. gamindavo lyg ir „vilniaus duona”.
jule, tu nepatikėsi, aš pirktinio kekso gyvenime nevalgius 😀 Na, tik tuos mažiukus, Magdelenas atrodo vadinas, kažkada seniai… kol dar virtuvė priešas buvo… 🙂 Todėl tikrai, gaila, bet jokios naudos iš manęs šitoj vietoj nebus 🙂
O – susidomėjau – jis buvo toooks skanus? Pradėti gailėtis, kad neragavau? 🙂
oi, žinok, net neatsimenu, juokas!. šiaip tai keksų nemėgau, mat paprastai jie su razinom būdavo, o vat tas it tyčia – ne. tai tik atsimenu nuotrupomis: tekstūrą, cukraus pudros debesėlį iš viršaus, lyg ir kvapą. ir celofano traškėjimą. hm, regisi, folijos ‘krepšeliuose’ buvo. turbūt čia melankolija ir žemės šauksmas su manimi žaidžia – jau prisižadėjau, kad balandį parskridusi eisiu į buvusią mokyklą (net ne gimnaziją, o ankstesnę) jų nepakartojamai skanių sklindžių valgyti .D
oi oi oi. magdalenos. dabar niekas per prievartą neįgrūstų tų nepakeliamai saldžių lipnių chemine uogiene prifarširuotų kąsnelių, o kadaise TAIP mėgau!
Apie Magdelenas galėčiau pasakyti lygiai lygiai tą patį. Pamenu, su braškėm skaniausi būdavo. Vaje vaje, kokie skanūs būdavo. Bet, pasirodo, mes augam 😀
Apie melancholijas tavąsias, čia tikriausiai buvimas toli nuo namų taip veikia… nostalgiškai. Imi ir įvertini tai, ką seniau praleisdavai pro akis kaip įprastą ir savaime suprantamą dalyką. Na, kad ir sklindžius 😀
tikriausiai gerai, kad augam. vaikystėj aš mcdo mėgau .D ir center shock gumas ir chemines saldžiarūgštes juosteles iš kiosko po penkiolika centų, kurių prisipirkdavom daug daug daug ir po to raukydavomės nuo rūgštumo. viaukt.
bet tiesa tavo lūpomis byloja – tikrai tokių elementarių dalykų pasiilgstama. tada imi skaičiuoti, pirštus lankstydama, kiek gi čia belikę.. 🙂
Kepiniai su kondensuotu pienu turi labai ypatingą skonį. Užsisaugojau tavąjį receptą, o savojo kekso vis neparodau. Jau net gėda… Pas mane jis gal kiek sausesnis ir saldesnis, nes daugiau kondensuoto pieno ir 0 g sviesto, bet tikrai neblogas
Forelle, lauksim tavo kekso! Labai 🙂 Pritariu, kad skonis savotiškas ir įdomus, bet man labai patiko, todėl mielai išbandyčiau ir dar vieną variantą 😉
pagalvojau, kaip tešlai patiktų jei kiaušinius įplakčiau prieš dedant birius produktus? 🙂 man taip atrodo patogiau, bet gal aš nežinau kokio niuanso… o šiaip šitas keksas prašyte prašosi pagaminamas ir suvalgomas 😀 būtinai išbandysiu 🙂
kristina, iš tiesų dariau taip, kaip liepia orginalus receptas – subtilybių, kas nuo to pasikeistų, tiksliai pasakyti negaliu. Bet, žinok, tie kiaušiniai įsimaišo tikrai nesunkiai ir viską maišant šia tvarką, o jei su šaukštu per sudėtinga – visada galima į rankas čiupti mikserį, tik neplakti su juo labai ilgai 😉
Sėkmės išbandant ir išbandžiusi papasakok, kaip pasisekė! 🙂
Kaip puikiai atrodo, toks lygus lygus x) Aš irgi pyragą sekmadienio vakarą kepu, tik šįkart kitiems 🙂 žiūriu pamėgai kepimo popieriuje kept, bet gerai taip, ane? labai patogu ir man net gražu 🙂 aš ir dabar taip kepu :))
Ačiū, Brigita, man taip pat tas lygumas, mm, kaip patiko! 🙂
Kokiais pyragais šįvakar kvepia tavo namučiai? Gal vėl lepini grupiokus, et, kaip jiems sekasi 🙂
Kepimo popierių, taip, tikrai pamėgau. Ir man taip pat ir patogu, ir tikrai gražu, taip.. jaukiai atrodo 🙂
Sveika, keksas tikrai prašosi pagaminamas ir pas mane! Tik va pasvarsčiau, jei sumažinus cukraus pudros kiekį, jis gautūsi ne toks labai sladus (mums labiau patiktų, gal), bet ar nieko? O gal prarastų savo ypatingumą ar visai šnipštas gautūsi?:)
Greta, ačiū 🙂 Keksas sulaukė tikrai įspūdingo pasisekimo, matau 😀
Dėl cukraus pudros, drįstu spėti, kad gali drąsiai mažinti kiekį, aš pati kitą kartą ketinu taip daryti 🙂
Echhh…as apie atostogas jau seniai svajoju…o keksas mane paverge…nors neesu didele keksu gerbeja, bet sis toks gardus atrodo!:))))yammmm
Man dar šiandien tik pirma „darbo”, t.y. mokslų diena, bet aš vėl atostogų noriu… ir vasaros vasaros vasaros 😀
O šis keksas iš tiesų skanus, pažadu, ir dar gi net šiek tiek kitoks nei paprasti keksai, todėl būtinai išmėgink! 😉
juokas juokais, bet aš nuo pirmadienio ryto laukiu savaitgalio 😀
julyt, kas gi taip pirmadienį sugadino, kad iškart savaitgalio norisi? 🙂 Ar čia tiesiog ta paprasta tiesa, kad dažniausiai taip ir eina dienos, vis kažko laukiant ir laukiant, ir sulaukus, jau vėl kažko kito laukiant 😀
man tiesiog visada norisi tingėti ir nesėdėti paskaitose kiaurą dieną 😀 geriau skaityti. filmus žiūrėti. miegoti. belenką ,)
o kol kas tai tikrai taip gyvenu – mažiausiomis atkarpomis skirstydama laiką. 2 savaitės – atvažiuoja mama – mėnuo – važiuoju namo – mėnuo – vėl namo.poilsis. 🙂
Taaaip, myliu tingėti 🙂 Kad ir kaip baisiai tai skambėtų ir kad ir kaip nenorėčiau to garsiai sakyti (juk tuo šiukštu negalima didžiuotis, ane?), bet tokia jau ta tiesa. O paskaitos po pirmos dienos pabosta. Ir dar keltis taaip anksti… Ne ne ne, nenoriu 🙂
Smagios ir šeimyniškai šiltos tavo laiko atkarpos. Toks persmelktas ilgesiu laukimas.. Bet jau nedaug beliko, o ir atkarpos neilgos – vis pradžiuginančios 😉
viskas, jau si jei gausiu siandien kondencuoto pieno, kepsiu dar siandien !!!!!!!!!!!!! beliko tik mazas gabaliukas namie aguoninio ragelio, tai sis keksas cia laiku atsirado 😀
Smagu atsirasti laiku ir vietoje, aguonėle 😀
Asta, galima galima didžiuotis, juk nieko čia gėdingo. darboholizmas irgi nesveika 😀
Aha aha, visur reikia rasti aukso viduriuką 🙂 Kai tingėsiu tingėti, eisiu jo ieškoti 😀
o ka duoda netgi „cielas” saukstelis druskos?
Jūrate, kadangi čia ir kondensuoto pieno šitiek daug, ir dar cukraus pudros, tai manau, jog šaukštelis druskos paprasčiausiai subalansuoja (ir geriau atskleidžia?) skonį 😉
[…] nesitikėjau (nes be termometro), bet stebėtinai superiškai gavosi. Receptą nusižiūrėjau viso Kondensuoto pieno kekso iš Salėtos virtuvės (kiek pasikoregavau), bet kekso forma mano yra gigantiška apvali su skyle viduj, o tokios, kaip […]
iskepiau si keksa ,paragavau… tikrai tikejausi kazko daugiau is jo 🙂 neblogas siaip,dregnas ir visai ne per saldus…
Na, neginsiu aš šio kekso, nes gi nėra ir ko ginti – kiekvieno skonis skirtingas 🙂 Ir saldumą visi supranta skirtingai, žinau žmonių, kuriems tikrai beveik viskas būna per saldu, o žinau ir tokių saldomanų, kurie nesant namie saldumynų, šaukšteliais cukrų kabina 😀
o cia mano antrininke atsirado ???? idomiai kazkaip …hm..
o cia mano antrininke atsirado ???? idomiai kazkaip …hm.. ar aguonos populiarios tampa : DDD
Tikrai, aguonele 🙂 Vat kaip čia viskas, pasirodo 🙂 Matyt, kad tikrai aguonėlės populiarėja 😀
skanus keksas bet kita karta druskos tai tikrai nedesiu nes 1 a/s zymiai per daug!!
Lina, nustebau, kaip čia taip žymiai per daug gali būti, nes aš dėjau nubrauktą arbatinį šaukštelį, tai tikrai labai puikiai, nė čiut čiut nedaug 🙂 Vis gi skonis subtilus dalykas, o arbatiniai šaukšteliai gal irgi pas visus skirtingi.. 😀
Džiaugiuosi, kad nepaisant to, keksas pasirodė skanus 😉
Šeštadienį einu į svečius, reiks pabandyti išsikepti. Paskui parašysiu bloge kaip sekėsi 🙂
Lauksiu įrašo ir viliuos, kad jis bus teigiamas 😀
Išsikepiau. Buvo tikrai labai skanus, toks keksiškas 🙂 Tik nuėjusi į svečius, pamiršau nufotografuoti, tai teks dar kartą keptis :)))
Oi, žinau, kaip svečiuose būna… 😀 Aš pati dažnai ranka numoju į fotografavimą 🙂
Bet svarbiausia, kad skanus buvo 🙂 Reiškia, ir pakartoti tikrai galima 😀
Vakar niekaip neisejo komentaro cia idet. Noriu padekot uz puiku recepta 🙂 Labai skanus keksas. Kepiau su pakeitimais, bet kondensuoto pieno ideja puiki!
Jau mačiau mačiau! :)) Nėra už ką. Labai šaunus tavo keksas, džiaugiuosi pamėtėjus patikusią idėją 😉
Kepu – bus mažučiai keksiukai 😉
Niam niam. Skanaus 😉
Labai skanus keksas. Tik iskepiau ir jau jo beveik nebeliko :)) atrodo valgyciau ir valgyciau. Ir nera jis labai saldus 🙂
Lina, smagu labai, kad taip patiko :)) O tas saldumas, žinai… baisingai subjektyvus dalykas 🙂
sveiki,
o kodėl čia dedama druska? Man kažkaip būtent druskos skonis jaučiasi ir kažkaip šiek tiek gadina skonį ://
Sveika, Lina,
druska dedama dėl skonio subalansavimo, be to, dažnai druska gali atskleisti/sustiprinti/pakoreguoti kitus skonius, taigi. Nežinau, kodėl ji tau taip jaučias, nes man – pasikartosiu – dėjusiai vieną nubrauktą šaukštelį, tikrai nesijautė jokio sūrumo. Visgi, jei jau tokia problema, ją lengvai galima išspręsti dedant tiesiog mažiau druskos 🙂
Ačiū už receptą 🙂 Labai skanus gavosi keksas :)))
Morta, nėra už ką 🙂
Aš kaip visada – negaliu apsieiti be improvizacijos 🙂 Sviesta išlydžiau, iš karto sumušiau kiaušinius.. Bijojau, kad galiu sugadinti, bet gavosi labai skanus ir tikrai vykęs 🙂 Galėjau tik visą nurodytą kiekį cukraus pudros įdėti, nes kiek trūksta saldumo 🙂 Bet asmeniškai man – geriau mažiau, nei daugiau. Ačiū už receptą!
Gintare, improvizacijos visada yra gerai 🙂 Tavasis variantas – toks supaprastintas, kai tingisi plakti, maišyti ir t.t. Bet jei viskas gavosi puikiai, tai tuo geriau :)) Nėra už ką! 🙂
O ar galima pagal sita recepta kepti mazus keksiukus,ir ar galima vietoj sukraus pudros deti cukru
Daiva, keksiukus galima kepti 😉 Tik tada jie keps trumpiau. O cukraus pudros cukrumi, tiesą sakant, nekeisčiau, nors iš esmės galima – tačiau manau, kad tada ypatinga kekso konsistencija jau nebebus tokia 🙂
Žinai šią ligą — receptų nekartoti, nes jų psauly tiek daug, o laiko taip maža?
Tai va, šitas keksas ją paneigia. Kepiau du sykius, ir ooooo, neatsivalgomas. Dar įbėriau porą saujų šaldytų mėlynių – ir gražu, ir atsvara saldumui. Aišku, cukraus kiekį mažinau maždaug trečdaliu. Ir buvo pats tas.
Ir jis toks… Nuostabiai drėgnas, žinai,- išvažiuodami savaitgaliui į sodą, netyčia palikom namie, ir trečią dieną dar buvo toks skanus kaip pirmąją! Nei sausas, nei ką.
Jule, žinau, patikėk – žinau. :))
Bet, žinai, taisyklės sukurtos tam, kad jas laužytume. Tai smagu, kad štai mano keksas sulaužė :)) Beje, ir mums jis labai labai patiko, buvo keptas gal kokius tris kartus, o paskui primirštas ir užgožtas dar nemėgintų kepinių, bet kad jau priminei.. kaip tik indas kondensuoto namie yra, reikia tikriausiai pasaldinti sekmadienį :))
aš irgi jį išbandžiau 🙂 tik pridėjau dar aguonų 🙂 super skanus ir šlapias gavosi…mmm….
Ačiū už receptą 😉
Jurgita, nėra už ką 🙂 Variantas su aguonomis skamba labai puikiai, tik man dar tada iš karto norisi šliūkštelėti ir šaukštą kitą citrinos sulčių, o ir visą kitą gal aplieti dar saldžiarūgščiu citrininiu cukraus glaju, mmm 🙂
Gavosi gražus, purus, bet neįmanomai riebus. Skonio per tą riebumą jau ir neišeina įvertinti 🙁
Labai gaila, kad keksas nepatiko, bet… nuo ko jis galėjo gautis neįmanomai riebus? 😮
Gal sviesto tokiam kiekiui tešlos daugoka, ypač kai dar kondensuoto pieno priklauso.
Labai skanus keksas! Šiandien kepiau antrą kartą, bet tikrai ne paskutinį.
Rena, labai smagu girdėti 🙂
Ka tik iskepiau.. nuostabus! tesla sumaisiau per 10 minuciu, dar valanda orkaiteje ir jau skanauju. man patinka saldziai, tai pats tas 🙂 kepiau pailgoj kekso formoj 10*30.
Indre, super, labai džiaugiuosi, kad patiko 🙂
Ar tiktų į šitą keksą įberti džiovintų spanguolių? 🙂
Žinoma! 🙂