Kūčiukai

Yra pasaulyje žmonių, kuriems Kalėdos reiškia absoliutų gėrį, grožį ir gerumą. Yra žmonių, kuriems jos yra viltis ir naujos galimybės, o gal net didelė nauja pradžia. Vieniems žmonėms Kalėdos yra tikėjimo ir šviesos tunelio gale metas, kitiems – laikas, kai šypsenos, apkabinimai ir meilė nieko nekainuoja. Kai nuoširdumas dalinamas glėbiais visiems aplink, nieko neprašant atgal. Yra žmonių, kuriems Kalėdos – atsivėrusios širdies metas. Metas, kai supranti, jog pasaulis yra geras, o gyvenimas – gražus. Dar yra pasaulyje tokių žmonių, kuriems žiemos šventės yra lygios baltai mišrainei ir lūžtantiems stalams. Yra žmonių, kurie nejaučia drugelių pilve Kūčių vakarą ar Kalėdų rytą – kuriems tai tiesiog diena. Tiesiog. Kuri ateina ir praeina.

Pasaulis toks margas, o žmonės tokie skirtingi. Kiekvienas kitoks ir tai taip labai normalu. Kiekvienuose namuose Kalėdos yra kitokios. Jaukios, ramios, linksmos, pašėlusios, liūdnos, nostalgiškos, suirzusios… Laukiamos ar nelaukiamos.

Vieni žmonės myli Kalėdas, kiti – truputį nekenčia, o iš trečių jas pavogė Grinčas.

Bet jos vis tiek kiekvienais metais ateina lygiai pas visus. Su dovanom, neapčiuopiamom dovanom, kurias gali pajausti visi – tam tereikia atsimerkti, atverti širdį ir priimti tą, kas beldžia už lango. Tyrą ir šventą jausmą…

Skonis: 10/10. Mūsų šeimoje Kūčios visada buvo ir yra tikros Kūčios. Be mėsų, be gyvulinės kilmės produktų – be sviesto, kiaušinių, pieno ir kitų skanumynų. Jų reikia laukti iki Kalėdų ryto. O Kūčių vakarą didžiausias skanumynas, žinoma, kūčiukai. Juos aš mėgstu traškius, bet ne kietus. Tokius, kad viens-du neištirptų, vos subėrus į dubenėlį su aguonpieniu. Ir mažučius mažutėlius, mielus ir ne per saldžius. Jei ir Tu mėgsti tokius – prašom, štai, receptas. Kas bijo mielinės tešlos ar šiaip tešlos, sakau, jog ši yra labai paklusni – vienas malonumas dirbti. O iškepę jie nuostabūs – traškūs, mažučiai, gražučiai ir tikrai labai skanūs. Ir ne mano vienos čia nuomonė – kad dubuo kūčiukų išlauktų Kūčių vakaro, teko dubenį sukti į maistinę plėvelę ir prigrasinti, kad tai reiškia „iki Kūčių nekišk nagučių” 🙂  Rekomenduoju ir sakau didelį ačiū Eglei! 🙂

Sudėtingumas: nieko labai sudėtingo.

Kur radau? žaidimų aikštelėje

Kūčiukai

Atsispausdinti

Porcijos: 4 skardos mažų kūčiukų Paruošimo laikas: 1 val. + tešlos kildinimas Gaminimo laikas: 10-15 min.

INGREDIENTAI

450 g miltų
180-200 ml šilto vandens
2 valg.š. aguonų
6 valg.š. cukraus
10 g šviežių mielių
žiupsnelis druskos
2 valg.š. aliejaus

GAMINIMO EIGA

1. Mieles ištrinti su cukrumi, kol šiek tiek suputos ir pavirs į daugiau – mažiau vientisą masę.
2. Į pašildytą vandenį suberti pusę persijotų miltų (225 g) ir su cukrumi ištrintas mieles. Viską išplakti (jei turite, tai patogu ir paprasta atlikti šluotele) iki vientisos masės.
3. Paviršių apibarstyti miltais ir pastatyti šiltoje vietoje, kad pakiltų. Man tai užtruko apie 15 – 20 minučių, dubenį su tešla laikant netoli radiatoriaus.
4. Tešlai pakilus, suberti likusius miltus, aguonas, supilti aliejų ir minkyti, kol tešla nebelips prie rankų.
5. Išminkytą vientisą tešlą palikti uždengtą rankšluostėliu šiltoje vietoje, kad dar kartą pakiltų.
6. Tešlai dar kartą pakilus, imti po nedidelį jos gabalėlį, iš kiekvieno gabalėlio iškočioti volelius, ne storesnius kaip pirštas. Supjaustyti mažučiais (negudraukit – pjaustykit tikrai mažais gabalėliais, kitaip iškepsite ne kūčiukus, o bandeles), vienodo dydžio gabalėliais.
7. Paruoštus kūčiukus sudėti į kepimo popieriumi ištiestą (ar miltais pabarstytą) kepimo skardą taip, kad vienas su kitu nesiliestų.
8. Kepti iki 180 °C temperatūros įkaitintoje orkaitėje apie 10 – 15 minučių, kol gražiai pagels.

Pastaba: nors aš neišbandžiau, tačiau autorė sako, kad kepant 200 °C temperatūroje, kol pagels, kūčiukai bus minkštesni. Tuo tarpu kepant 180 °C temperatūroje – traškūs (šitą galiu patvirtinti savo patirtimi). Skanaus!