Mūsų gyvenime šiais metais atsirado šis tas naujo. Mūsų sodybos kieme įsikūrė dvidešimt keturi maži mediniai namukai; namukai, kuriuose gyvena bitės, kartais mūsų meiliai vadinamos bitukais. Aviliai, kuriuose kasdien dūzgia nesuskaičiuojama daugybė bičių. Medus, kurį jos – didelės darbštuolės – suneša iš netoliese sodybos besidriekiančių plačių pievų ir miškų.
Tai nebuvo spontaniškas sprendimas. Mes jau kurį laiką apie tai galvojome: apie bitynui puikiai tinkamą vietą, apie bičių darbštumą, darbo su bitėmis žavesį, apie medų ir jo saldumą. O šiais metais, šį pavasarį tas medaus saldumas užpildė visas mūsų šeimos dienas, savaites, vasarą.
Rašau dabar šiuos žodžius valgydama saldaus pieno sūrį, dosniai apteptą šviežiu medumi. Tuo, kurį išsukome vos prieš kelias dienas, savaitgalį. Ar jūs įsivaizduojate, kiek daug magijos yra tame šaukšte medaus? Sunku apsakyt, kiek daug šiandien jos jaučiu aš, kai pati aplink dūzgiant bitėms stovėjau prie avilių, savo rankose laikiau medaus pilnus korius, sukau medų, pilsčiau į stiklainėlius…
Saulėtoje mūsų virtuvėje kvepia medumi. Rytais, šaukšteliu medaus gardindami puodelius mėtų arbatos, kalbame apie tai, kad pats laikas kepti medaus tortą. Atšvęsti naują gyvenimo džiaugsmą. Labai saldų ir truputį magišką.
O jei ir Jūs mėgstate medų, visuomet galite parašyti man: sauletavirtuve@yahoo.com
Skonis: 10/10. Minkšti ir drėgni, pakankamai intensyvaus medaus skonio keksiukai. Šiek tiek netradiciniai, tačiau tikrai puikūs prie puodelio arbatos. Jei tik mėgstate medų – Jums jie tikrai labai patiks.
Sudėtingumas: nieko labai sudėtingo.
Kur radau? The Cake Blog
Medaus keksiukai su kreminio sūrio ir medaus kepurėlėmis
Atsispausdinti
INGREDIENTAI
Keksiukams:
115 g kambario temperatūros sviesto
¾ puodelio (150 g) cukraus
2 dideli kiaušiniai
1 ½ puodelio (210 g) miltų
1 arb. š. kepimo miltelių
½ arb. š. druskos
½ puodelio (125 ml) raugintų pasukų
¼ puodelio (85 g) šviežio skysto medaus
1 arb. š. vanilės ekstrakto
Kreminio sūrio ir medaus kremui:
110 g kambario temperatūros sviesto
80 g kreminio sūrio (pvz., „Philadelphia“)
2 puodeliai miltelinio cukraus
2 val. š. šviežio skysto medaus
geltonų maistinių dažų (nebūtinai)
geltonų pabarstukų (nebūtinai)
GAMINIMO EIGA
1. Įkaitinkite orkaitę iki 180 °C temperatūros ir paruoškite 12 keksiukų formelių.
2. Dubenyje sumaišykite visus sausus produktus: miltus, kepimo miltelius ir druską. Atidėkite į šalį.
3. Kitame dubenyje elektriniu plaktuvu išplakite raugintas pasukas, šviežią skystą medų ir vanilę. Atidėkite į šalį.
4. Trečiame dubenyje elektriniu plaktu išplakite kambario temperatūros sviestą ir cukrų iki purios masės.
5. Į sviestą įmuškite po vieną kiaušinį, po kiekvieno išplakdami masę iki vientisos.
6. Į sviesto plakinį pakaitomis suberkite miltus ir pasukų bei medaus plakinį. Pradėkite ir pabaikite miltų mišiniu.
7. Paruošta tešla pripildykite 2/3 keksiukų formelių tūrio.
8. Kepkite apie 18-20 minučių, kol keksiukai gražiai pakils ir taps auksinės spalvos. Leiskite keksiukams šiek tiek atvėsti kepimo formoje, o po kelių minučių perkelkite ant grotelių ir palikite visiškai atvėsti.
9. Kol keksiukai vėsta, pasiruoškite kreminio sūrio ir medaus kremą.
10. Kremui dideliame dubenyje elektriniu plaktuvu išplakite kambario temperatūros sviestą ir kreminį sūrį iki vientisos masės.
11. Suberkite miltelinį cukrų ir išplakite.
12. Supilkite medų ir dar kartą išplakite.
13. Jei norite, įmaišykite truputį geltonų maistinių dažų.
14. Paruoštą kremą sudėkite į konditerinį maišelį su norimos formos antgaliu ir dekoruokite keksiukus.
15. Papuoškite geltonais pabarstukais. Skanaus!
22 komentarai
Nuostabiai gražūs keksiukai. O bites auginti tai iš viso kažkas labai tauraus. Primena vaikystę, kantrų senelį, šviežius agurkus, aviečių arbatą su medumi žiemą. Medus tai jaukumas, šiluma ir meilė:) Nuostabu. Laabai norėsiu šviežio medaus stiklainėlio:)
Labai ačiū, Odeta 🙂
Taip, medus – tai tikrai kažkas truputį stebuklingo. Ir visas bičių gyvenimas toks žavus – vis dar kasdien mokomės, stebimės, žavimės 🙂
O šviežio medaus mes jau turime, išsukome savaitgalį, o po poros-trijų savaičių suksime vėl. Taigi, visuomet prašom 😉
Prašom liautis viliojus tokiais nuostabiais kepinukais!! Dėl bitučių – sveikinimai, tikrai gerą darbą jos atlieka, gaila, kad aš jų taip bijau. 😀 Bet dabar žinosiu, kur šviežaus medučio galima užsisakyti. 🙂
Donata, taip taip, visada prašom 😉 Ir labai ačiū už sveikinimus 🙂
Man atrodo, kad bitutės vienos iš tų padarėlių, kurios jaučia baimę. Todėl geriausia, einant prie avilių, ją nuvyti šalin 😉
Na, o dėl kepinukų, ne ne ne, tikrai nepažadu 😀 Ruošiuos ir toliau vilioti, bet gal man jau atleisit 😀
Labai džiugu, kad radote dar vieną, širdžiai mielą užsiėmimą 🙂
Kalbant apie keksiukus: jie atrodo fantastiškai! Pati labai mėgstu gaminti šį skanėstą, tik nežinau kodėl, bet privengiu visų šių puošnių „kepurėlių”. Nemotyvuota baimė, kad nesigaus, o ir produktų visuomet nemažai reikia..
Taip pat norėjau paklausti: ar būtinai reikia naudoti pasukas, ar galima išsisukti ir be jų? 🙂
Sveiki, Samanta, ačiū; aš taip pat labai džiaugiuosi 🙂
Pasukas drąsiai keisčiau liesu natūraliu jogurtu arba riebų skiesčiau perpus su pienu. Turėtų viskas būti puikiai 😉
O kepurėlių vengti tikrai nereikia – taip, produktų reikia nemažai papildomų, bet užtat keksiukas tampa visu torčiuku! 🙂 Kartais tokiais save palepinti tikrai smagu 🙂
Keksiukai labai gražūs 🙂 aš taip pat norėjau paklausti, ar būtina naudoti pasukas? Jeigu naudočiau vietoje jų natūralų jogurtą arba geriamą jogurtą, kas nors pasikeis? Gal tuomet reikia pridėti šiek tiek kepimo miltelių, kad keksiukai iškiltų? Nes kaip suprantu raugintos pasukos reikalingos dėl kilimo, ar aš klystu?
Asta, ačiū 🙂 Kaip jau atsakiau Samantai, drąsiai keiskite liesu natūraliu jogurtu ar riebų skieskite perpus su pienu 🙂 Keksiukai bus ne mažiau skanūs ir lygiai tiek pat purūs, iškilę 🙂
Būtinai kepsiu! Parsivežiau iš vienos, Briusely aptiktos, medaus parduotuvėlės tokį kaip ir medaus keksą, dieviško skonio! Kaip tik galvojau paieškot kokio recepto ir bandyt išsikept kažką panašaus, galbūt šie keksiukai ir bus tai. Bet kuriuo atveju, kas liečia medų, tai aš tikriausias Mikė Pūkuotukas 😀 Tad neabejoju, kad šie keksiukai tikrai nenuvils 🙂
Laura, labai labai tikiuosi, kad keksiukai nenuvils, o gal net primins tą keksą iš Briuselio 🙂 Jei turėsit minutėlę, būtinai pasidalinkit įspūdžiais 🙂
Hmmm, ar aš vienintelė neradau, kur parašyta, kada įdėti cukrų…? 🙂
Bet kokiu atveju, keksiukai buvo tikrai skanūs, labai purūs. O su tuo cukrum susimaišiau ir vietoje 150g cukraus įdėjau 150g sviesto 😀 Tik vėliau tai pastebėjau, tai cukraus įdėjau vėliau – skonis visiškai nenukentėjo 😉
Gabriele, labai atsiprašau, čia mano ir mano neatidumo kaltė – tikrai buvau neįrašiusi, kur turi atsirasti cukrus. Dabar jau klaidą ištaisiau. Džiaugiuosi, kad nepaisant nesklandumų, keksiukai pavyko skaniai 🙂
Kvailas klausimas, bet gal dėl to man vis neišeina kepiniai – atvėsinti ant grotelių, tai sudėti ant grotelių atidarytoje orkaitėje ar kad ir tiesiog iš keksiukų tos formos išėmus, sudėlioti kur ant spintelės, uždengtos rankšluosčiu, kad atvėstų? 🙂
Paulina, esmė tokia: padėjus kepinius ant grotelių, jie „kvėpuoja” tiek per viršų, tiek per dugną, ir vėsta tolygiai. Kur tos grotelės bus padėtos, nėra didelės reikšmės 🙂
Nerealu! Kol kas pats geriausias receptas, iš kurio teko kepti keksiukus. Keksiukai ir kremas tiesiog tobulai dera, nerealus
skonis! Ačiū už receptą Astutei, kurį būtinai persikelsiu į savo receptų užrašus jau su nuosavomis keksiukų nuotraukomis.:) Turiu pripažinti, gavosi tikri modeliukai!
Kamile, oi, kaip smagu skaityti komentarą, labai džiaugiuosi! 🙂
Tikrai nerealus keksiukai. As net nevisai laikiausi maišymo nuorodos, bet abu kartus gavosi puikiai, labai skaniai. Kadangi mano sunus labai megsta razinas, as dar razinu idedu, tai gaunasi toks purus skanus keksiukas, net ir be kremo. As viska su mixeriu vienoj rankoje maišau per 4 min, kitoj kudikis žiopso:), tokie receptai superiniai, aciu!
Ula, labai džiaugiuosi, kad pavyko ir patiko! 🙂 Žaviuosi mamytėmis, kurioms užtenka vienos rankos, kad iškeptų keksiukus 😉
Sveiki, norejau paklausti, ar skanus kepureles kremas? Jo pagrindas sviestas, svietiniai kremai man nelabai, skaniausi kur grietinele ir pvz tepamas suris. Ar labai cukraus pudra jauciasi? 🙂
Jei nemėgstate sviestinių kremų, tuomet labai gali būti, kad ir šis nepaliks labai didelio įspūdžio. Bet tai menkiausia bėda, nes visuomet sviestinį kremą galima pakeisti mėgiamu grietinėlės ar kreminio sūrio ir grietinėlės kremu 🙂
Sveiki, labai gražiai atrodo keksiukai! Ir ar galima naudoti ne skystą, o jau sustingusį natūralų medų? 😊
Vaida, ačiū! Galima, tik tuomet turėsite jį pašildyti virš garų vonelės iki skystos konsistencijos 🙂