Meduolinis karamelinis tortas

2014-ieji baigiasi. Laikrodžiai skaičiuoja paskutines šių metų valandas, o aš mintyse bandau sudėlioti viską į stalčiukus: kokie tai buvo metai, ką jie atnešė, ką atėmė. Kiek kartų laimėjau ir kiek – pralaimėjau. Kiek žingsnelių nuėjau į priekį, kiek jų išsigandus žengiau atgal…

Viską sudėlioti ant svarstyklių lėkštelių ir pasverti gerus bei blogus metų atneštus dalykus nėra lengva. O gal ir nereikia. Nes 2014-ieji nebuvo tobuli metai, toli gražu. Nebuvo jie ir labai lengvi. Dabar, žiūrėdama pro petį atgal, bandau matyti tik gerus ir laimingus dalykus, tačiau negaliu ištrinti ir viso kito: liūdesio, ašarų, atsisveikinimų, ilgesio, beprotiško skubėjimo, nemiegotų naktų ir žudančio nuovargio. Kita vertus, tai yra labai gerai. Tai yra akimirkos ir patirtys, be kurių būtų kur kas sunkiau įvertinti visus gerus, puikius, nuostabius dalykus, kuriuos man dovanojo 2014-ieji. O jų buvo daug. Jie buvo dideli. Ir reikšmingi. 

Taip. 2014-ieji buvo stebuklingi metai.

Tai buvo metai, vieną gražią dieną apvertę mano pasaulį aukštyn kojom. Knygų metai. Metai, leidę man išpildyti beprotiškai didelę ir tylią svajonę: prieš Kalėdas pasidalinau ja su visais, pristatydama saldžią ir skanią savo „Saulėtos virtuvės saldumynų knygą“. Apie ją jau kalbėjau daug, daug ir dar kartelį daug. Nors ji – ne vienintelė knyga. Be jos, šiais metais man teko džiaugsmas prisidėti prie „Didžiosios troškinių, sriubų ir kitų šildančių patiekalų knygos“ ir „Didžiosios moters namų knygos“ kūrimo. O metų pabaigoje džiaugiausi it vaikas, padėjusi paskutinį taškelį naujausioje, tik kitais metais knygynų lentynose atsidursiančioje antrojoje mano knygoje. Taip, bus dar viena knyga. „Saulėtos virtuvės pusryčių knyga“. Kartais vis dar noriu sau įsignybti, kad galėčiau tuo patikėti. Svajonės pildosi. Net pačios didžiausios, net ryškiausiai rožinės! Net ir tos, apie kurias jaučiausi pernelyg kukli kalbėti garsiai. O pasirodo… jos pildosi net tada, kai svajoji labai tyliai. 

Tai buvo metai, kai ilgai kalbėję, mes pagaliau ėmėme veikti. Tai nutiko vasarą, pirmosiomis jos dienomis. Kai įkūrėme savo šeimos bityną ir savo rankomis pradėjome sukti šviežią medų. Ir tai yra dar vienas stebuklas: pirštų galiukais prisiliesti ir akies krašteliu stebėti tokią žodžiais neapsakomą magiją… Gyventi, aplink dūzgiant bitėms. Ryte, užsiplikius puodelį kvapnios kavos, atsiriekti riekelę balto saldaus sūrio ir tepti ant jo patį šviežiausią medų.

Tai buvo draugystės su savimi metai. Dar vieni metai, kai kasdien bandžiau atrasti save. Suprasti save. Būti sau gera ir draugiška. Mylėti save; o tuo pačiu – visus, kurie yra aplink mane. Tai buvo metai, kuomet aš stengiausi kaip niekad. Kovodama su savimi, su visais iš mano vidaus kylančiais burbėjimais ir nepasitenkinimais, su svyrančiomis rankomis. Metai, kuriems praėjus, aš jaučiuosi sau šiek tiek geresnė. Didžiausias džiaugsmas ir mano atradimas čia yra labai paprastas: būdamas geresnis sau, esi geresnis ir kitiems. O kai esi geresnis kitiems, net pats to nejausdamas, tau tas gėris bumerangu grįžta atgal. Apgaubdamas šiluma, meile, supratimu. Ir štai taip, įsisukus į šį užburtą ratą, kartais jaučiuosi pagaliau atradusi savo vietą, savo kelią. Būna, jaučiuosi jį pametusi. Tada primenu sau, kad prieš akis – dar ne vieni metai. Ir vieną gražią dieną aš savo kelyje stovėsiu taip tvirtai ir užtikrintai, kad niekas manęs neprivers iš jo išklysti. Aš tuo tikiu. Aš to laukiu. 

Tai buvo planų metai. Nubarstyti tūkstančiais mažų smulkiai išmargintų lapelių. Su pilnai prirašytais darbo kalendoriaus puslapiais. Su daug norų, daug tikslų, planų ir svajonių. Su tyliu mažų ir didelių stebuklų troškimu. Su džiaugsmu, kurį dovanoja net palyginti visiški mažmožiai. Tokie kaip pirmąkart stebėtas baletas. Su laime, kurią į mano pasaulį kartais įneša kiekviena kelionė. Šiemet tai buvo Malta, nuostabiai graži mažutė sala.

Tai buvo puikūs metai. Ir žvelgdama į juos atgal, suprantu štai ką: jie tikrai buvo stebuklingi. Jie neabejotinai buvo patys saldžiausi ir skaniausi mano metai. Tai buvo metai, privertę mane patikėti: svajonės pildosi. Tikrai!

Turiu Jums visiems, mielieji, vieną didelį palinkėjimą. Pasitikime Naujuosius Metus su stebuklo nuojauta širdyje. Su tikėjimu, kad Naujieji Metai mums atneš šį tą gero. Šį tą laukto ir svajoto. Lai ta stebuklo nuojauta priverčia mūsų akis žibėti iš laimės, o lūpas – nuoširdžiai šypsotis. Lyg turėtume kokią slaptą paslaptį. Nes svajonės, mielieji, pildosi. O maži ir dideli stebuklai kasdien gyvena aplink mus! 

Laimingų ir stebuklingų Naujųjų Metų!

Skonis: 10/10. Tai antrasis mano švenčių tortas – nors ir visiškai kitoks, tačiau nė trupučio nenusileidžiantis pirmajam! Jis labai tvirtas pačia geriausia šio žodžio prasme (sluoksniuojant net neprireiks metalinio torto žiedo; tortas ir be jo puikiai laikys formą!), sodraus skonio, gausiai pagardintas prieskoniais ir susluoksniuotas tikrai saldžiu kremu. Nuostabus!
Nepamirškite: priklausomai nuo to, kokio drėgnumo tortus mėgstate, sulaistykite biskvitus paruoštu sirupu dosniau ar mažiau.

Sudėtingumas: nieko labai sudėtingo.

Kur radau? Visur ir niekur…

Meduolinis karamelinis tortas

Atsispausdinti

Porcijos: 16 porcijų (22 cm skersmens tortas) Paruošimo laikas: 75 min. + biskvitų vėsinimas + torto šaldymas per naktį

INGREDIENTAI

Meduoliniams biskvitams:
3 puodeliai (420 g) miltų
2 arb. š. malto imbiero
2 arb. š. malto cinamono
1 ½ arb. š. druskos
1 arb. š. kepimo miltelių
1 arb. š. sodos
230 g minkšto sviesto
1 puodelis (200 g) rudojo cukraus
1 puodelis (340 g) medaus
2 dideli kiaušiniai
1 ¼ puodelio (315 ml) pieno

Sirupui:
½ puodelio (125 ml) kavos
¼ puodelio (50 g) cukraus

Kremui:
1 1/2 skardinės (600 g) karamelizuoto saldinto sutirštinto pieno („Rududu“)
750 g maskarponės

GAMINIMO EIGA

1. Iškepkite biskvitus. Orkaitę įkaitinkite iki 180ºC temperatūros. Pasiruoškite kepimo indą (22 cm skersmens) ir išklokite jį kepimo popieriumi.
2. Dideliame dubenyje sumaišykite miltus, maltą imbierą, cinamoną, druską, kepimo miltelius ir sodą. Atidėkite į šalį.
3. Kitame dubenyje elektriniu plaktuvu išplakite minkštą sviestą iki purios masės. Suberkite rudąjį cukrų ir dar kartą išplakite. Supilkite medų, įmuškite kiaušinius. Dar kartą išplakite iki vientisos masės.
4. Į plakinį pakaitomis, vis lengvai išmaišydami šaukštu, per kelias dalis suberkite miltų mišinį ir supilkite pieną. Paskutinę suberkite paskutinę miltų mišinio dalį. Išmaišykite šaukštu. Nepermaišykite.
5. Supilkite paruoštą tešlą į kepimo formą. Paviršių išlyginkite.
6. Kepkite įkaitintoje orkaitėje apie 60 minučių, kol biskvito paviršius gražiai apskrus ir jis sutvirtės. Ar biskvitas jau iškepęs, patikrinkite mediniu pagaliuku. Įkištas ir ištrauktas iš biskvito centro, jis turi būti švarus.
7. Iškepusį biskvitą apie dešimt minučių atvėsinkite kepimo inde. Tuomet perkelkite ant grotelių ir visiškai atvėsinkite.

8. Kol biskvitas vėsta, paruoškite sirupą sulaistymui. Nedideliame puodelyje sumaišykite paruoštą kavą ir cukrų, kol cukrus ištirps.

9. Paruoškite kremą. Kambario temperatūros karamelizuotą saldintą sutirštintą pieną ir maskarponės sūrį elektriniu plaktuvu išplakite iki vientisos purios masės. Atidėkite į šalį.

10. Susluoksniuokite tortą. Atvėsusį biskvitą dideliu ir aštriu peiliu perpjaukite į keturias lygias dalis taip, kad turėtumėte keturis vienodo storio biskvito lakštus. Jei biskvitas iškilo ir susidarė kalnelis, nupjaukite jį ir atidėkite papuošimui.
11. Pirmąjį biskvitą padėkite ant plokščios lėkštės ar padėklo. Apšlakstykite biskvitą paruoštu kavos sirupu ir tolygiai paskleiskite penktadalį paruošto kremo. Ant viršaus uždėkite antrą biskvitą, lengvai paspauskite delnais. Visus likusius biskvitus susluoksniuokite tokia pačia tvarka.
12. Paskutiniu penktadaliu torto kremo aptepkite torto kraštus. Šiek tiek kremo atidėkite į šalį papuošimui.

13. Papuoškite tortą. Papuošimui pasiliktą biskvito dalį sutrupinkite iki trupinių. Padenkite jais torto kraštus ir viršų.
14. Papuošimui pasiliktą kremą sudėkite į konditerinį maišelį su žvaigždutės formos antgaliu. Ant torto viršaus išspauskite norimus kremo bokštelius.
15. Prieš patiekdami, paruoštą tortą palaikykite šaldytuve per naktį.