Minkšti žagarėliai | NUOTRAUKOS ŽINGSNIS PO ŽINGSNIO

Mylėti maistą taip paprasta. Ne tik dėl to, kad jis skanus; kur kas labiau dėl to, kokias istorijas jis kuria, kokius prisiminimus sujudina kažkur giliai širdy. Paragauju mažą kąsnelį ką tik namuose išvirto žagarėlio – tobulai minkšto ir puraus, būtent tokio, kokius vaikystėje virdavo mama – ir nė nespėjusi sumirksėti aš jau kelionėje laiku: mintyse jau sėdžiu savo vaikystės virtuvėje, kur virdulyje kunkuliuoja vanduo svarainių arbatai, o mama cukraus pudra barsto ką tik iš puodo ištrauktus įmantriai susuktus žagarėlius. Atrodo, galėčiau net apčiuopti tą vaikišką džiugesį ir nekantrumą! Tiek nedaug trūksta, kad ištiesčiau rankas ir priliesčiau tą prisiminimą, tokį gyvą ir tikrą, pilną skonių ir saldžių kvapų.

Maistą mylėti taip paprasta, nes jis visada pasakoja istorijas. Tas, kurios jau buvo, ar tas, kurias dar tik sukursime.

Ar jūsų vaikystė irgi kvepėjo žagarėliais? Ar ilgesys irgi stukteli širdin, kai prisimenate po namų kerteles pasklidusį jų saldumą? Jei taip, šis nostalgiškas tobulų žagarėlių receptas – jums. Virkite, ragaukite ir leiskitės nešami prisiminimų. Skanaus!

MAŽI PATARIMAI IR PASTEBĖJIMAI

KAIP IŠVIRTI MINKŠTUS ŽAGARĖLIUS? Yra mėgstančių ir verdančių trapius žagarėlius, tačiau aš – visiška minkštų ir purių žagarėlių gerbėja; todėl toks yra ir šis receptas. Tam, kad žagarėliai pavyktų minkšti, reikalingas slaptasis ingredientas. Mūsų šeimoje tai dažniausiai tai yra grietinė, kitais kartais – varškė.

MILTŲ – NE PER DAUG! Jei žagarėliai išverda nemaloniai kieti, tikėtina, kad minkydami tešlą įbėrėte šiek tiek per daug miltų. Žagarėlių tešla turėtų būti labai minkšta, tačiau nelipni. Jei naudojate „Ekstra“ tipo miltus, turėkite omenyje, kad jie stipriai brinksta – geriau įberkite truputį mažiau nei per daug! Tešlai pusvalandį pailsėjus, kai miltai jau bus išbrinkę, tešla bus glotnesnė, paklusnesnė, lengviau minkoma ir mažiau lipni.

SALDUMAS. Mėgstate labai saldžiai? Cukraus kiekį galite didinti net dukart. O gal priešingai, mieliau renkatės vos juntamą subtilų saldumą? Tuomet jauskitės drąsiai ir cukraus kiekį mažinkite. Jei tešlą minkysite su puse stiklinės cukraus – taip, kaip nurodyta recepte, – žagarėliai bus saldūs, bet ne per daug; puikūs prie puodelio nesaldintos arbatos ar kavos.

KVEPIANTIEMS NAMAMS. Tik pora lašelių vanilės ekstrakto ar šiek tiek vanilinio cukraus – jis nebūtinas, bet kvepės visi namai!

KOČIOJIMAS. Nenorėdami be reikalo į tešlą įminkyti per daug miltų, ją kočiokite ant gausiai miltais pabarstyto arba aliejumi ištepto stalviršio. Norėdami, kad žagarėliai būtų minkštesni, nekočiokite tešlos labai plonai – maždaug 4-5 mm storio lakštas būtų idealus pasirinkimas.

KAIP PATIKRINTI IR PARINKTI REIKIAMĄ ALIEJAUS TEMPERATŪRĄ? Jei turite specialų termometrą, pakaks aliejaus temperatūrą pamatuoti su juo – ji turi siekti 160 ᵒC. Jei termometro neturite, paprasčiausias būdas temperatūrai patikrinti: įdėkite į puodą su aliejumi vieną žagarėlį – jis turi greitai iškilti į aliejaus paviršių ir aliejus aplink jį turi imti greitai burbuliuoti. Jei taip ir vyksta, puiku, aliejus paruoštas virimui!

KAIP VIRTI, KAD NEPRISIGERTŲ ALIEJAUS? Pirmoji paslaptis – tinkamai įkaitintas aliejus. Jei žagarėlius virsite per vėsiame aliejuje, jie tikrai sugers daug riebalų ir nebus skanūs. Todėl iš pradžių aliejaus temperatūrą patikrinkite su termometru ar vienu tešlos lapeliu – kaip tą padaryti, parašyta aukščiau. Kadangi kepinys labai nostalgiškas ir atkeliavęs iš vaikystės, negalima nuvertinti ir močiučių patirties, kuri sako – jei į tešlą įmaišykite taurelę degtinės ar spirito, tešla aliejaus neįgers.

Minkšti žagarėliai

Atsispausdinti

Porcijos: apie 40 žagarėlių Paruošimo laikas: 60 min.

INGREDIENTAI

200 g riebios grietinės
1 arb. š. sodos
½ stiklinės (100 g) cukraus
½ arb. š. vanilinio cukraus
žiupsnio druskos
2 didelių kiaušinių
2 valg. š. aliejaus
2 valg. š. degtinės
apie 550 g kvietinių miltų

Virimui:
aliejaus

Patiekti:
miltelinio cukraus

GAMINIMO EIGA

1. Į didelį dubenį sudėkite grietinę, suberkite sodą ir gerai išmaišykite.
2. Suberkite cukrų, vanilinį cukrų, druską, įmuškite kiaušinius, supilkite aliejų, degtinę ir gerai išplakite šluotele iki vientisos masės.
3. Po truputį berkite miltus, vis maišydami tešlą. Kai tešla bus per tiršta maišyti, pradėkite ją minkyti rankomis. Miltų berkite tiek, kad gautumėte labai minkštą, tačiau prie rankų nelimpančią kočiojamą tešlą. Jei miltų padauginsite ir tešla bus per kieta, žagarėliai bus sprangūs ir kieti.
4. Leiskite tešlai pailsėti 30 minučių.
5. Pasiruoškite didelį švarų paviršių kočiojimui, pabarstykite jį miltais arba patepkite aliejumi.
6. Iškočiokite tešlą į maždaug 5 mm storio lakštą. Supjaustykite kvadratėliais ar stačiakampiais, kiekvieno centre padarykite kelių centimetrų ilgio įpjovą. Per šią įpjovą perkiškite vieną tešlos gabalėlio galą, „išversdami“ jį į priešingą pusę.
7. Dideliame puode įkaitinkite aliejų. Įdėkite vieną žagarėlį ir patikrinkite, ar aliejus jau tinkamai įkaitęs – jis turi greitai iškilti į aliejaus paviršių ir aliejus aplink jį turi imti greitai burbuliuoti. Jei turite termometrą, galite remtis juo – aliejaus temperatūra turi siekti 160 ᵒC.
8. Žagarėlius virkite dalimis, po kelis, priklausomai nuo puodo dydžio. Svarbu, kad jie nesiliestų ir nesukibtų. Žagarėlius apverskite, kad tolygiai iškeptų ir apskrustų iš abiejų pusių. Kai išsipūs ir taps gražiai auksinės spalvos, išimkite su kiaurasamčiu ir perkelkite ant popieriniais rankšluosčiais iškloto padėklo, kad sugertų riebalų perteklių.
9. Išvirtus žagarėlius apibarstykite milteliniu cukrumi ir patiekite.

Receptas paruoštas bendradarbiaujant su „Kauno grūdais“, publikuotas portale LaMaistas.lt.