Dienos čia bėga greitai. Rytinė kava su half and half (pagaliau pamačiau, kas per vienas tai yra) ir bandelė su riešutų sviestu, pro automobilio langą skriejančios mažos ir didelės gyvenvietės, milžiniški namai ir akims neįprasti automobiliai, pasakiškomis spalvomis nusidažęs ruduo, voratinkliai ir pakaruokliai terasose, įveiktos mažos ir didelės baimės, kalėdinės eglutės ir žybsinčios lemputės parduotuvėse, pro pirštus byrantis laikas… Dar tik porą savaičių mes čia, o dienos jau susimaišė viena su kita, ir man atrodo, kad laiko praėjo kur kas daugiau…
Mums viskas čia nauja ir šiek tiek neįprasta. Pavyzdžiui? Žmonės čia truputį išprotėję dėl mums neįprasto Helloween’o. Parduotuvių lentynos lūžta nuo super didelių, vidutinių ir mažų, oranžinių, baltų ir spalvotų moliūgų. Ir tai tik menkniekis – čia atsidaro specialios parduotuvės, pilnos įvairiausių kostiumų, dekoracijų ir kitų baisių dalykų. Tereikia noro, ir gali iš naujo susikurti ne tik savo, bet ir savo namų stilių. Nuo stiklinių iki rūbelių augintiniams. Nuo šiurpių kaukių iki lovos apklotų. Nesvarbu, ką besugalvotum ar ko beužsimanytum, tikrai tą dalyką rasi su moliūgėliais ar kita Halloween’o atributika. Kepimo indai? Ok, turim. Keksiukų kepimo formelės? Štai ir jos, prašom. Rankšluostėliai, servetėlės, šiaudeliai, puodeliai, smeigtukai, lėkštelės? Štai, čia!
Beje, dar šis tas. Jei esi silpnesnių nervų, vakare nesugalvok apibėgti rato aplink rajoną. Gali būti, kad pamatęs kaimynų terasą, paskendusią voratinkliuose – o kur dar pakaruoklis tarp jų – išvystysi savo bėgimo greitį iki pavojingo sveikatai. Tiesa, kartais nevalingai silpniems nervams nerekomenduojamas pramogas pasirenki savo valia, ir vėlų šeštadienio vakarą stovi dvi valandas eilėje tik tam, kad aplankytum visas baisenybes, susibūrusias viename name… Galiu užtikrinti, kad jame pasivaikščiojus, nesinori užgesinti šviesų, šypt.
Bet iš tiesų tai visai smagu. Smagiau nei Kalėdos spalio pradžioje, kurias jau skatina pradėti švęsti visos parduotuvės. O aš dar drįsdavau piktintis, kad Lietuvoje šventinėmis dekoracijomis prekybos centrai pasipuošia lapkričio pradžioje. Pasirodo, tai pakankamai vėlai.
Ir iš tiesų problema tik viena: mintyse visko tiek daug daug, kad to visko neišeina sudėlioti į tvarkingus bei gražius sakinius. Jaučiu, kad norėdama pasakyti labai daug, nepasakau visiškai nieko. Visiška sumaištis, gal dar per mažai laiko praėjo.
Skonis: 9/10. Kvapnūs, minkšti, drėgni ir gardūs. O paviršius nuo apskrudusio cukraus labai maloniai traškus. Gausiai moliūginiai – tikriausiai nepavyks apgauti moliūgų priešų, kad jų čia nėra. Bet jei mėgstate moliūgus, jums tikrai patiks.
Sudėtingumas: nieko labai sudėtingo.
Kur radau? The Cilantropist
Moliūginiai keksiukai
AtsispausdintiINGREDIENTAI
1 skardinė (415 g) moliūgų tyrės*
1 puodelis cukraus
1/3 puodelio aliejaus
2 dideli arba 3 maži kiaušiniai
1/4 arb.š. malto imbiero
1 arb.š. malto cinamono
1/2 arb.š. kepimo miltelių
1/2 arb.š. druskos
1 1/2 puodelio miltų
rudojo cukraus apibarstymui
GAMINIMO EIGA
1. Įkaitinkite orkaitę iki 180°C temperatūros.
2. Dideliame dubenyje suplakite moliūgų tyrę, cukrų, aliejų, kiaušinius, imbierą, cinamoną, kepimo miltelius ir druską.
3. Suberkite miltus ir išmaišykite, kol neliks sausų miltų.
4. Paruoštą masę paskirstykite į keksiukų kepimo formeles.
5. Apibarstykite ruduoju cukrumi.
6. Kepkite įkaitintoje orkaitėje apie 20 minučių, kol paviršius gražiai apskrus. Patikrinkite mediniu pagaliuku.
7. Atvėsinkite ant grotelių ir patiekite. Skanaus!
* galite naudoti ir naminę moliūgų tyrę, kurią pasiruošti labai paprasta. Moliūgą nuplaukite, supjaustykite gabalais, išimkite sėklas. Dėkite į kepimo skardas, išklotas kepimo popieriumi, ir kepkite iki 190° C temperatūros įkaitintoje orkaitėje, kol moliūgas taps minkštas. Kilogramas moliūgų gabalėlių turėtų kepti apie 45 – 50 minučių. Išėmę iš orkaitės, nulupkite odelę. Moliūgą dėkite į maisto smulkintuvą ir susmulkinkite iki vientisos masės – tyrės. Jei reikia, šiame etape galite įpilti vandens, norėdami išgauti tinkamą konsistenciją (maždaug 1 – 3 valgomus šaukštus).
18 komentarai
Visgi turi orkaitęęęęę? 🙂
(Lauksiu žiniųų)
Jul, ahaaaa! 🙂
P.S. Man jau baisulingai gėda. Tikrai, atsiprašau labai labai 🙁 Pasitaisysiu!
Tokia jau ta Amerika, jei kuo nors džiaugiasi, tai džiaugiasi iš visų jėgų. Net ir laimė bei entuziazmas pas juos yra „king size” 🙂
Migle, koks geras pastebėjimas 😀
ir visgi Amerikoj 😉 Mergyt, laikykis! o stebėsies dar kurį laiką 🙂 Tai kokia sudėtis to Half and half? 🙂 Na pusiau nuriebinta grietinėlė įsivaizduoju 🙂 Bet Amerikoj kiek visokių ingredientų, kurie tik būdavo perskaitomi, galėsi naudoti! Bėk tik tolyn nuo tų visokių corn syrup arba skystų gliukozių….
Laikykis!
Linkėjimai!
Visgi, taip 🙂 Ačiū! 🙂
Half & half – pienas ir grietinėlė perpus. Labai geras ir skanus dalykas į kavą 🙂
Ir tikra tiesa dėl tų gausybės produktų, kurių pavadinimus užsienietiškuose maisto tinklaraščiuose skaityti būdavo tikra egzotika, o čia – pati tikriausiai realybė kiekvienos parduotuvės lentynose 🙂 Koks įdomus jausmas, tikrai! 🙂
gera tave skaityt, labai. toks tyras džiugesys paprastais dalykais ir, net jei pati jauties pasiklydusi galvoje ir žodžiais kažko neišsakanti, įrašas vis tiek pilnas jausmo, kurį dabar nešiojies; pilnut pilnutėlis!
Ačiū tau, Inga, labai ačiū! 🙂
Ooooch – pirma minti perskaičius buvo ‘Gera vėl skaityti Astą” ir žiū – Insolente tą patį parašius 😀 hehe kaip mintys panašėja 🙂 smagūs vaizdai, smagu pamatyt, kas ten, anapus balos, dedas realybėje 🙂
Na jau, Indre, gi nebuvau niekur pradingus ilgam 🙂 Gal tik savaitėlei 😉
Bet vis tiek ačiū 🙂 Fantastiškas jausmas yra žinoti, kad tave skaityti kažkam yra gera ir smagu 🙂
akivaizdžiai jie ten dėl helovyno labiau pamišę nei britai 🙂 man tik vienas dalykas gerai: moliūgai šiuo metu baisiai didžiuliai ir baisiai pigūs. rašo, kad skaptavimui skirti, o mes juos tempiam namo ir verdam, kepam, troškinam :))
p.s. žinai, kai žmonės išvažiuoja į UK ar IR, nieko nestebina. visgi ta pati Europa. bet va kai anapus Atlanto… arba žalią kortą turit, arba visai pamišę nuotykių ieškotojai esat (gerąja prasme, žinoma 🙂
sėkmės jums ten.
Jurgita, nežinau, kaip su britais, bet čia tai totalus pamišimas. Ir juokinga, ir keista, ir smagu 🙂 O moliūgų tai čia irgi be proto, visokių dydžių, rūšių ir spalvų, ir nėra brangūs 🙂 Bet aš į tuos didžiuosius net nežiūriu – sunku būtų sugalvoti, kur šitokį kiekį šito gėrio panaudoti 🙂
Ačiū už linkėjimus! 🙂
Jurgita, apie moliūgus tą patį sakiau namo partempus ir dar kelių norėdama- tipo skaptavimui? pff nejuokinkit, mes juos valgysim! 😀 dėl pigumo tempti noriu namo kelis dar..tikiuosi spėsiu, mat po lapkričio pirmos jau nė kvapo jų nebus-staigiai išims iš prekybos..pernai taip buvo! siaubas! sunaikino tikriausiai!..
Sėkmės naujoje vietoje! 🙂 Lauksime naujų receptų ir istorijų apie vietinį maistą 🙂
Viktorija, ačiū 🙂
Ačiū už naują receptą! Dėl moliūgų įvairovės, gal pravers keli patarimai – didžiųjų čia beveik niekas nevalgo, jie skirti dekoracijoms ir skaptavimui. Pyragams, keksiukams, blynams ir t.t. labiausiai tinkami yra vadinami pie pumpkin (sugar pumpkin kitaip). Jie saldžiausi.
Visokiems troškiniams, sriuboms, prie mėsos rekomenduočiau Butternut Squash. Jis kriaušės formos, kietesnis, ne taip suyra troškinant ar verdant.
Dar kartą – linkiu labai labai lengvo adaptacinio periodo!
Ačiū už patarimus, Katu! 🙂
Neblogi, bet moliūginis keksas ir šlapieji moliūginiai keksiukai geriau:-)