Teisūs yra tie, kurie sako: niekada nesakyk niekada. Ir pati tuo įsitikinau ne kartą. Juk tikrai sakiau, kad „niekada nedėvėsiu siaurėjančių džinsų”; „niekada negaminsiu”; „niekada nestudijuosiu teisės ar ekonomikos”; „niekada negersiu kavos”… Tai štai, šį kartą apie kavą.
Kai buvau maža, ji man nė nekvepėjo. Mama pasigardžiuodama gerdavo puodelį juodos kavos, o aš raukydavau nosį. Prie gabalėlio pyrago rinkdavausi arbatą ir buvau užtikrinta, kad taip bus visada. O tada atėjo pasisėdėjimų kavinėse laikai ir meniu mano akį vis patraukdavo latė ar kapučinas. Vieną kartą išdrįsusi paragauti, maloniai nustebau – o, kaip skanu! Ir kava staiga pradėjo taip gardžiai kvepėti… Tiesa, namuose kavą gerdavau itin retai, o kai gerdavau, tai visi iš manęs juokdavosi. Mat įsiberdavau kelis grūdelius tirpios kavos ir užpildavau vandeniu iki pat puodelio kraštų. Toji „kava” būdavo net pusiau skaidri, o skonis… ką gi, tada man atrodydavo visai skanu.
O tada, beveik lygiai prieš metus, mes išskridom į Ameriką. Be visų kitų atradimų ir patyrimų, ten pradėjau gerti kavą. Namuose. Juodą, su tirščiais, tikrą. Žinoma, su pienu, bet vis tiek – prieš keletą metų niekaip nebūčiau įsivaizdavusi savęs ankstų rytą plikančios puodelį kavos. Ir, jūs tik pamanykit, man patiko! Man patinka ir dabar. Rytas be kavos – ne toks geras rytas (čia kaip ir su ta avižine koše, žinot…).
Taigi, aš, dabar jau su didžiausiu malonumu gerianti kavą mergina, labai nudžiugau, sulaukusi laiško iš „Kavos draugo”. Gavusi dovaną – visą maišą dar niekad neragautų CAFE LIEGEOIS „Bella Roma” kavos pupelių! – smagiai plojau katučių ir skubėjau ieškoti senosios maltuvėlės. CAFE LIEGEOIS – belgų šeimos sukurta kompanija, veikianti jau 65 metus. „Bella Roma” yra 100% Arabica, pasak „Kavos draugo”, pati populiariausia kava iš viso jų tikrai plataus asortimento.
Kavą ragavau pati, vaišinau drauges, mamą ir brolį. Ir vis klausinėjau, kaip kaip kaip? Tik, deja, mes nesam išskirtiniai kavos žinovai. Mes tiesiog mėgstame kavą. Maloniai kvapnią, aromatingą, ne per stiprią, bet ir ne per silpną. Puodelis kavos praskaidrina mūsų ankstyvus rytus ir suteikia džiaugsmo popietėmis, bet negalime savęs vadinti rimtais degustatoriais; tik dideliais mėgėjais. O mūsų, kavos mėgėjų, nuomonės buvo panašios. Kava tikrai labai gardi (ir tikrai ne dėl to, kad dovanota, šypt). Tik sumalus pupeles, malonus aromatas užpildo visus virtuvės kampelius. Dar vienas pliusas dėl to, kad ji nėra rūgšti ar karti; tokios nemėgstame. Aš pati labai džiaugiuosi ir tuo, kad ji pakankamai lengva – ypač, šliūkštelėjus pieno. Man, nestiprios kavos mėgėjai, toks lengvumas yra mmm, kažkas tokio.
Ir dabar, rašydama šį įrašą, gurkšnoju puodelį šios kavos. Skanu, tikrai skanu. Subtilu, lengva, aromatinga. Prie desertų, kurių mūsų namuose niekad netrūksta – tiesiog idealu. Ačiū „Kavos draugui”!
Ir kaip gi be recepto? Įtariu, kad labiausiai šią akimirką tiktų būtent puikios desertinės kavos receptas…
Skonis: 10/10. Saldi ir gardi, jaukiais rudens vakarais kvepianti kava. Tiksliau, kavos gėrimas. Tradicinės juodos kavos skonis čia nedominuoja, todėl labiausiai moliūgų kava sužavės saldžios ir nestiprios kavos gerbėjus.
Sudėtingumas: paprasta kaip du kart du.
Kur radau? Kulinarinis elektroninis žurnalas “Debesys”, 2013 m. ruduo
Moliūgų kava
AtsispausdintiINGREDIENTAI
250 ml paruoštos juodos kavos
250 ml karšto pieno
2 valg. š. moliūgų tyrės*
2 valg. š. klevų sirupo
1 arb. š. vanilinio cukraus
150 ml riebios plakamosios grietinėlės
1 valg. š. cukraus
½ arb. š. cinamono
GAMINIMO EIGA
Iš pradžių pasiruoškite grietinėlę. Supilkite ją į dubenį, suberkite šaukštą cukraus. Elektriniu plaktuvu išplakite iki standžių putų. Sudėkite grietinėlę į konditerinį maišelį su norimu antgaliu. Kol paruošite kavą, laikykite konditerinį maišelį šaldytuve.
Nedideliame prikaistuvyje sumaišykite paruoštą juodą kavą (be tirščių), karštą pieną, moliūgų tyrę, klevų sirupą ir vanilinį cukrų. Pakaitinkite ant vidutinio dydžio ugnies apie porą minučių.
Paruoštą kavą supilkite į du puodelius. Ant viršaus išspauskite grietinėlės ir apibarstykite cinamonu. Patiekite nedelsiant.
* Moliūgų tyrę pasigaminti labai paprasta. Moliūgą supjaustykite gabalais, išimkite sėklas. Dėkite į kepimo skardas, išklotas kepimo popieriumi, ir kepkite iki 190 °C temperatūros įkaitintoje orkaitėje, kol moliūgas taps minkštas. Kilogramas moliūgų gabalėlių turėtų kepti apie 45 – 50 minučių. Išėmę iš orkaitės, nulupkite odelę. Moliūgą dėkite į maisto smulkintuvą ir susmulkinkite iki vientisos masės – tyrės. Jei reikia, šiame etape galite įpilti vandens, norėdami išgauti tinkamą konsistenciją (maždaug 1 – 3 valgomus šaukštus).
8 komentarai
Laaaabai gražūs puodeliai 🙂 kaip tik turiu daug moliūgų tyrės, likusios po pyragų, būtinai pasidarysiu tokios kavos 🙂
Ačiū! 🙂 Skanios kavos 😉
pati megstamiausiai rudens kava! kai ateina sezonas, bent karta per savaite nusiperku Wegmans kavinukeje; Pumpkin Latte; namuose jos niekada nedariau; galvojau, kad reikia spec. sirupo; tikrai tikrai isbandysiu; o isbandziusi papasakosiu; tik grietineles neplaksiu; tiek jau to;
Aušra, kai aš buvau Amerikoj (šniurkšt nosimi, noriu vėl…) ir niekaip ramiai nepraeidavau pro kavą (šniurkšt dar kartelį, noriu tos kavos…), tai kelionės pabaigoje supratau kuo aiškiausiai, kad pumpkin spice latte yra visų kavų kava! 🙂 Beje, pagal šį receptą kava nebus tokia stipriai aromatinga, kokia būtų, jei naudotum moliūgų sirupą; o jį labai paprasta pagaminti! Receptas čia: https://www.sauletavirtuve.lt/?p=2352 Aš dabar visada šaldytuve turiu stiklainiuką šio sirupo. Šliūkšteliu į kavą pieno, kelis šaukštelius sirupo – ir nieko daugiau nereikia, TOBULA! 🙂
geras!
Asta, kažkur „bumbėjai”, kad tavo nuotraukos negražios- o aš vis žiūrėdama galvoju, iš kur tokie indai, kiek jų namuose, kur toks apšvietimas ir t.t. 😀
aišku jau neminint, kad patiekalai gražūs, bet pritaikyti indai (ir parinktos dekoracijos aplink) visad akį patraukia 🙂
Rūta, labai ačiū už gražius žodžius nuotraukoms 🙂 Taip, kartais aš mėgstu dėl jų šiek tiek pabumbėti, bet tikrai kartais būna, kad pasijaučiu visiškai nemokanti fotografuoti, nors tu ką 😀 O kartais būna atvirkščiai 🙂
Šiaip ar taip, visi tie indai ir kiti mažmožiai yra didžiulė mano silpnybė. Ir per tuos daugiau nei penkerius tinklaraščio rašymo metus jų prisikaupė tikrai… na, nemažai (nors dar ne pakankamai) 🙂
Gal būtų ir neblogai, jeigu ne tarp dantų besiveliantys moliūgų tirščiai…;-) Reikės kitąkart pabandyti kavą nukošti, arba pasigaminti moliūgų sirupo:-)