Būna gerų dienų, būna blogų dienų. Kartais reikia tik mažos smulkmenos, kad diena iš vidutiniškos virstų puikia (arba atvikščiai, bet aš linkusi prisijaukinti pozityvų mąstymą, taigi apie tai šįkart nei galvosiu, nei rašysiu).
Trečiadienio rytas buvo vienas iš niekuo neišsiskiriančių rytų. Dušas, džiovintuvas, pusryčiai, automobilis, darbas. Kava, kompiuteris, naujienos. Akys užkliuvo už Martos rekomendacijos apie naujai atrastą tinklaraštį. Vienas spragtelėjimas pele, trys sekundės ir internetas mane nukėlė į „TartAmour” – žavų, gražų, geras emocijas skleidžiantį tinklaraštį. Trumpam pamiršusi darbus, perskaičiau beveik visus įrašus, susižavėjau nuotraukomis ir pačia autore. Žinot, kartais tinklaraštyje sužavi nuotraukos, bet tekstai – nelabai. Arba atvirkščiai. O čia, atrodo, viskas taip harmoninga, o tos geros energijos bangos iš nuotraukų ir tekstų eilučių akimirksiu persikelia šiapus kompiuterio ekrano, pas mane.
Tarp visų įrašų radau paminėtus kursus pagal Louise Hay metodą, kurie padeda išmokti mylėti save. Prisipažinsiu, kad apie L. Hay nebuvau girdėjusi ničnieko, o paprastai ir mano reakcija į tokio tipo dalykus būna gana skeptiška. Bet šįkart štai ėmiau ir perskaičiau visą rekomenduotą tekstą apie pačią L. Hay, jos istoriją, gyvenimo suvokimus, praradimus, atradimus ir mokymus. Teksto pabaigoje radau dešimt tezių. Perskaičiau jas. Perskaičiau dar kartą vakare, po darbo. Ir dar kartą šiandien. Tyliai sau galvoju, kad tos dešimt tezių buvo tai, ko man reikėjo vakar; tą akimirką, kai atsidariau internetinį puslapį. Jos yra tai, ko man reikia, ir šiandien. Tiesą sakant, manau, kad tie labai paprasti dalykai, surašyti juodu ant balto, yra reikalingi mums visiems. Nes kartais imame ir pamirštame pačius natūraliausius, paprasčiausius dalykus; kartais, belėkdami strimgalviais per savo kasdienybę, pasiklystame patys savyje. Ar per skubėjimą pamirštame save.
Dalinuosi L. Hay tezėmis ir čia. Juk gal ir dar kažkam be manęs – gal būtent Tau, skaitytojau – šie žodžiai bus tai, ko reikia šią akimirką.
1. Liaukitės kritikavę. Kritika niekada nieko nekeičia. Kai kritikuojate save, jūsų permainos negatyvios. Kai save palaikote – jūs keičiatės į gerąją pusę.
2. Liaukitės save gąsdinę. Liaukitės terorizavęsi savo pačių mintimis. Tai siaubingas gyvenimo būdas. Tuojau pat pereikite nuo jus bauginančių minčių prie malonių.
3. Būkite kilniadvasiški ir kantrūs. Būkite kilniadvasiški sau. Būkite sau geri. Būkite kantrūs sau, kai mokotės mąstyti naujai. Elkitės su savimi kaip su žmogumi, kurį išties mylite.
4. Būkite geri savo protui. Nekęsti savęs – tai nekęsti savo minčių. Neverta. Verčiau jas pakeiskite.
5. Girkite save. Kritika žudo dvasią. Pagyrimas ją stiprina. Girkite save kuo daužniau. Sakykite sau, kaip puikiai jūs susitvarkote su bet kuria smulkmena.
6. Palaikykite save. Raskite būdų save pažvalinti. Kreipkitės į draugus ir leiskite jiems padėti. Visiškai natūralu paprašyti pagalbos, kai esi jos reikalingas.
7. Žvelkite su meile į savo trūkumus. Supraskite, susikūrėte juos patys – norėdami patenkinti tam tikrus savo poreikius. Dabar jūs ieškote naujų, pozityvių, būdų jiems patenkinti. Taigi švelniai atsikratykite senų negatyvių elgesio stereotipų.
8. Rūpinkitės savo kūnu. Išmokite tinkamai maitintis. Koks maistas būtinas, kad jūsų kūnas gautų energijos gyvybingumui palaikyti? Išmokite fizinių pratimų. Kurie iš jų teikia malonumo? Švelniai mylėkite ir gerbkite šventovę, kurioje gyvenate.
9. Dirbkite su veidrodžiu. Dažniau žiūrėkite sau į akis. Reikškite savo jausmus sau. Žiūrėdami į veidrodį, atleiskite sau. Žiūrėdami į veidrodį, pasikalbėkite su savo tėvais ir jiems atleiskite. Bent kartą per dieną sau pasakykite: „Aš myliu. Dabar aš tikrai tave myliu.”
10. Pradėkite tuojau pat. Nelaukite, kol reikalai susitvarkys patys, kol jūs palieknėsite, kol rasite naują darbą arba užmegsite naują ryšį. Pradėkite dabar ir darykite, kas nuo jūsų priklauso.
Vakarų ekspresas, 2009 m. rugsėjo 14 d.
Kaip sako L. Hay, „visa ko esmė ir yra paprasti dalykai”. Taigi, šįkart – tegyvuoja paprastumas. Paprastesnės moliūgų duonelės receptą kažin, ar kur nors rasite. Bet skonis ir tekstūra verti dešimties balų! Maniškis, paprastai gerų žodžių nešvaistantis į kairę ar dešinę, po pirmo kąsnio paklausė, ar galima bus dar riekelę. Nes, cituoju, „labai labai skanu, tikrai dešimt balų!”.
Skonis: 10/10. Nuostabiai minkštas, drėgnas ir purus, o kartu – puikios tekstūros, tvirtas ir lengvai raikomas. Vienas iš tų geriausiųjų, neabejotinai!
Sudėtingumas: paprasta kaip du kart du.
Kur radau? Something Swanky
Moliūgų keksas
Atsispausdinti
INGREDIENTAI
1 1/2 puodelio (210 g) miltų
1 arb. š. kepimo miltelių
1/2 arb. š. druskos
1/2 arb. š. malto cinamono
1/2 arb. š. muskato
1 1/2 puodelio (300 g) cukraus
1/2 puodelio (125 ml) vanilinio jogurto
3 kiaušiniai
1 puodelis (300 g) tirštos* moliūgų tyrės**
GAMINIMO EIGA
1. Įkaitinkite orkaitę iki 180 °C temperatūros. Kepimo popieriumi išklokite 32×12 cm dyžio kepimo indą.
2. Dubenyje sumaišykite miltus, kepimo miltelius, druską, cinamoną ir muskatą.
3. Kitame dubenyje išplakite cukrų, vanilinį jogurtą, kiaušinius ir moliūgų tyrę.
4. Suberkite miltų mišinį į plakinį ir lengvai išmaišykite. Nepermaišykite.
5. Kepkite įkaitintoje orkaitėje apie 60 minučių. Ar keksas jau iškepęs, patikrinkite mediniu pagaliuku.
6. Atvėsinkite, raikykite ir patiekite. Skanaus!
* Jeigu Jūsų moliūgų tyrė yra pakankamai skysta, tuomet tešlai reikės daugiau miltų. Berkite jų tiek, kad paruošta tešla būtų riebios grietinės tirštumo.
** Moliūgų tyrę pasigaminti labai paprasta. Moliūgą supjaustykite gabalais, išimkite sėklas. Dėkite į kepimo skardas, išklotas kepimo popieriumi, ir kepkite iki 190 °C temperatūros įkaitintoje orkaitėje, kol moliūgas taps minkštas. Kilogramas moliūgų gabalėlių turėtų kepti apie 45 – 50 minučių. Išėmę iš orkaitės, nulupkite odelę. Moliūgą dėkite į maisto smulkintuvą ir susmulkinkite iki vientisos masės – tyrės. Jei reikia, šiame etape galite įpilti vandens, norėdami išgauti tinkamą konsistenciją (maždaug 1 – 3 valgomus šaukštus).
15 komentarai
Kepiau, bet nelabai pavyko. Gavosi labai lipnus ir šlapias lyg neiškepęs, nors kepiau ilgiau nei rekomenduojama. Ir, bent jau man, nors ir esu didžiulė smaližė, buvo labai persaldu. Cukrus užgožia bet kokį kitą skonį.
Mano atsiliepimas toks pat kaip Mildos,gavosi per lipnus tarsi neiskepes ir nors cukraus dejau tik 250g buvo vistiek per saldu.Man viska sumaicius labai skysta konsintencija gavos, kokia turetu but?
Man, kaip ir Mildai bei Ramunei, kepinys nepavyko. Gavosi toks „guminis”. Gal kepimo miltelių reiktų daugiau? Riebalų tikrai nereikia, ar jie netyčia „pabėgo” iš recepto?
Milda, Ramune, Aušra, nesuprantu, kaip gi čia taip yra, kad nei vienai iš Jūsų nepavyko 🙁 Keksą kepiau tik vieną kartą – konsistencija gavosi grietinės tirštumo, keksas iškepė idealiai – ir jis buvo toooks geras, kad nedelsdama receptu pasidalinau. O dabar galvoju, kad reikia man dar kartą jį iškepti kuo greičiau; ir įsitikinti, kur čia paslaptis slepiasi, kodėl man išėjo, o jums – ne. Labai atsiprašau 🙁
Beje, cukraus kiekį reikėtų, kaip visada, pasireguliuoti pagal save; mes – saldžiamėgiai 🙂 Riebalai iš recepto nepabėgo, jų tikrai nereikia. O tešla skysta neturėjo gautis; šiaip aš paprastai, jei tešla gaunasi nelogiškai skysta, įberiu papildomai šiek tiek miltų 🙂
Na o man žinote pavyko šis keksas, labai labai skanus. Nepaisant kad vietoje jogurto įdėjau tik 2 šaukštus grietinės, tiesiog neturėjau 🙂
Manau jį gadinti gali moliūgo konsistencija – mano moliūgas buvo krakmolingas, labai gerai sunokęs, tyrė tiršta. Kiti moliūgai būna skystesni – manau nespėja ta drėgmė išgaruoti kepdama 🙂 Tuomet reikėtų daugiau miltų.
Taip pat ir kepiau ilgai – net 1 h 20 min.
Cukraus mažinau, nes pusantros stiklinės cukraus – uh kaip saldžiai saldu!
Asta, tikrai manau, kad esu teisi; mat mano moliūgo tyrė buvo tiršta, tikrai pakankamai tiršta. Tuoj pat pakoreguosiu receptą 🙂
Beje, labai džiaugiuos, kad ne man vienai keksas pavyko! 🙂
Kepiau jau dukart. Puikiai pavyko, nors su virtuve nedraugauju. Specialiai ieškojau recepto, kur sunaudoti tiesiog „nevalgomai” saldų ir krakmolingą moliūgą. Iš jo daryta įprastinė sriuba gavosi visiškas nesusipratimas, užtat keksui pasirodo pats tas 🙂 Cukraus dėjau nepilną stiklinę.
Agne, super! 🙂 Džiaugiuosi ir dėl moliūgo, kad nepražuvo; ir dėl skaniai pavykusio kekso 🙂
Receptas puikus, tik as visada dedu gerokai maziau cukraus – sikart tik puse puodelio. Dar dejau trinta banana, kuris taip pat prisidejo prie saldumo ir puikaus aromato. Saldumo buvo visiskai tiek kiek reikia. Miltu teturejau tik nepilna puodeli, bet tirstumui isgauti pyliau kokosu drozliu. Puiku:)
Orka, improvizacijos skamba be galo gardžiai! 🙂
Sakykite, kiek tyrė paruošta gali stovėti šaldytuve? ar būtina ją iškarto suvartoti?
Moliūgų tyrę tikrai kelias dienas galite palaikyti šaldytuve, o jei norite laikyti dar ilgiau – dėkite į šaldiklį 😉
Nors mano moliūgų tyrė tikrai buvo labai labai tiršta, bet keksas gavosi keistas – toks viduje lipnokas ir šiek tiek guminis. Nors kepiau ilgiau nei nurodyta, gal reikėjo visgi dar ilgiau kepti, gal reikėjo daugiau kepimo miltelių. Visgi nepaisant to, kad pyragas buvo keistas, buvo visai skanus ir susivalgė gana greitai. Visgi abejoju, ar verta bandyti dar kartą kepinius su moliūgais – gal moliūgai suteikia nekontroliuojamo tąsumo ir drėgmės?
Rasa, moliūgai tikrai suteikia drėgmės ir šiek tiek tąsumo. Kitąkart galite rinktis moliūginius kepinius, kuriuose moliūgų naudojama mažiau 🙂
Man irgi deja gavosi skystokas vidus… Is pradziu graziai iskilo, o istraukus is orkaites subliusko, nors kepiau ilgiau nei recepte. Gal tikrai reikia daugiau kepimo milteliu, arba kiausiniu baltymus isplakti stskirai ir imaisyti pabaigoje?