Tikriausiai man pritars daugelis maisto tinklaraštininkų: kai ateina šventės, artimų žmonių gimtadieniai ar tiesiog progos, kuriomis norime nustebinti bei pasveikinti tuos, kuriuos mylime labiausiai, mes neriamės iš kailio. Ieškodami skaniausio torto, gražiausios papuošimo idėjos. Kažko naujo, stebinančio ir netikėto, tačiau visuomet užtikrintai labai gardaus. Puolame vartyti knygų, žurnalų, blaškomės po beribes interneto platybes, skęstame tarp daugybės receptų, nuotraukų ir galimybių. Didelė tikimybė – tikriausiai šimtaprocentinė -, kad ieškodami to vienintelio ir nepakartojamo naujojo recepto, sugaištame keliskart daugiau laiko nei jį ruošdami. Ir dėl ko visa tai? Norisi sakyti, jog dėl tų, kuriuos šitaip labai mylime. Bet ar ne tiesa, kad vis tik tai labiau dėl mūsų pačių? Nes tai dar viena proga priimti sau mestą iššūkį, dar viena proga išbandyti kažką tikrai naujo (ir ne kokius keksiukus, kuriems tereikia pusvalandžio) ir pažiūrėti, kaip daug mes galime virtuvėje. Gal dar daugiau, nei galvojome?
Bent jau aš būsiu sąžininga – tikrai neretai nutinka, kad taip elgiuosi. Kartais net nepagalvoju, kad šventės kaltininkas galbūt net nelabai mėgsta tortų, jam arčiau širdies pyragai. Kartais įtikinu save, kad ne taip svarbu, jog gimtadienį švenčiantis žmogutis nemėgsta riešutų sviesto – juk tiek čia jo ir tėra, o dar su šokoladu sumaišytas. Taip, tokia jau ta nesaldi tiesa – kai labai labai norisi kažką išbandyti, o dar ir proga tam palanki yra, nagus taip niežti, jog galvoje aptemsta.
Puikiai žinau, jog kartais reikia labai nemažai laiko, kol supranti, kad šalia esantis Tavo žmogus labiausiai apsidžiaugs ne šešiolikos sluoksnių tortu su aštuoniais skirtingais pertepimais, o kažkuo tūkstantį kartų paprastesniu. Pavyzdžiui, pačiu nekalčiausiu, elementariausiu ir kiekvieną kartą jam fantastiškai skaniu obuolių pyragu.
Jis toks… kasdieniškas. Keptas šitiek kartų: labai paprastas, bet geras. Visuomet tikrai pavykstantis. Visuomet skanus. Visuomet jaukus ir tikras. Kaip mylimo žmogaus šypsena. Kaip glėbys, kuriame gera paskęsti. Kaip žiemos vakarai susiglaudus. Kaip dviese kuriamos ir puoselėjamos svajonės.
Kaip meilė.
Skonis: 10/10. Fantastiškai skanus pyragas! Biskvitas labai purus, labai aromatingas, labai teisingai drėgnas. O džemas – rekomenduoju naudoti saldžiarūgštį – čia puikiai papildo švelniai karamelizuotų obuolių ir biskvito skonį. Tai neabejotinai vienas iš pyragų, kuris pateisina žodžius, jog idealumas slypi paprastume. Tikra tiesa! Tikriausiai todėl nuo tada, kai pirmą kartą jį išbandėm, jis tapo dažniausiai kepamu obuolių pyragu mūsų namuose.
Sudėtingumas: nieko labai sudėtingo.
Kur radau? Deja, šįkart pamečiau nuorodą, labai atsiprašau.
Obuolių pyragas su džemu
AtsispausdintiINGREDIENTAI
3 puodeliai miltų
3 arb. š. kepimo miltelių
2 arb. š. druskos
345 g sviesto
3 puodeliai cukraus
2 arb. š. vanilinio cukraus
6 kiaušiniai
½ puodelio džemo (šįkart naudojau agrastų)
1,2 kg obuolių (be sėklų ir odelių)
1 didelės citrinos sultys
1 puodelis cukraus
3 arb. š. cinamono
GAMINIMO EIGA
1. Įkaitinkite orkaitę iki 190°C temperatūros.
2. Kepimo popieriumi išklokite kepimo skardą (naudojau standartiškai prie orkaitės esančią skardą).
3. Obuolius supjaustykite plonomis riekelėmis. Ant obuolių išspauskite didelės citrinos sultis ir išmaišykite, kad obuolių skiltelės jomis pasidengtų.
4. Dubenyje sumaišykite miltus, kepimo miltelius ir druską.
5. Kitame dubenyje išplakite minkštą sviestą su cukrumi, kol gausite purią masę.
6. Į sviesto mišinį po vieną įmuškite kiaušinius, po kiekvieno gerai išplakdami.
7. Suberkite vanilinį cukrų ir išmaišykite.
8. Į plakinį suberkite miltų mišinį ir išmaišykite, kol neliks sausų miltų.
9. Paruoštą tešlą tolygiai paskleiskite į kepimo indą.
10. Ant viršaus tolygiai paskleiskite agrastų (ar kitokį) džemą.
11. Į dubenį su obuolių skiltelėmis suberkite puodelį cukraus ir cinamoną. Išmaišykite.
12. Cukruotas cinamonines obuolių skilteles gražiai eilėmis sudėkite ant tešlos, greta viena kitos.
13. Kepkite įkaitintoje orkaitėje apie 45-50 minučių, kol pyragas taps auksinės spalvos.
14. Skanaus!
13 komentarai
Sakykite, o kiek ml. turi puodelis, kuri naudojate? As turiu sugraduota stikline (miltams, cukrui ir vandeniui), tad nezinau, kaip atmatuoti ta puodeli… Pyragas lb lb skaniai atrodo, butinai reikes isbandyti. Aciu uz atsakyma 🙂
Dovile, maniškis puodelis – 250 ml 🙂
Skanaus pyrago!
Kokia tiesa… gražiai parašyta 🙂 Nors, jei aš pati nebandyčiau nieko nauja, tai matyt pageidavimai, ką nors pagaminti apsiribotų trimis patiekalais. N.U.O.B.O.D.U. Todėl ir bandau surasti vis kokią naują idėją… Na, dovanotam arkliui į dantis nežiūri, tad prašom mano keksiukams į riešutų sviestą nežiūrėti 😀 O obuolių pyragas labai dailutis 🙂 Tavajam nuskilo 🙂
Vita, tikiuosi, kad ir Jis taip galvoja, šypt 🙂
O iš tiesų tai aš kepu daug dažniau nei gimtadieniai, Kalėdos ir Valentino dienos, taigi, mintis mano tokia – bent tada, kai kepame kažkam, reikėtų galvoti apie tą žmogų ir jo norus 🙂 O visada kitada – valio naujiems skoniams ir naujienoms virtuvėje! 🙂
Labai teisinga mintis, kad jaukus ir meilės kupinas pyragas atstoja tortą-dangoraižį su 8 skirtingais pertepimais… 🙂
Dalia, taip, tik kartais teisingoms mintims ateiti prireikia laiko 🙂
Asta, o Jūs ir sutalpinate šį visą nurodytą kiekį į vieną prie orkaitės esančią skardą? Aš vis baiminuosi, kad toje didelėje orkaitės skardoje pyragas per viršų „lips”, tad naudoju mažesnią, o tada pyragai, kai iškyla, storoki gaunasi, kas man nelabai patinka… Jūsų šis toks tinkamo storumo atrodo 🙂 Ir dar klausimukas: kokį be agrastų džemą dar mėgstate dėti? Ačiū;) O pyragas tai tikrai gundantis:)
Taip, Jurga, viską sutalpinu ir viskas ten idealiai telpa. Pasidengė tešla pakankamai plonu sluoksneliu, kepdama šiek tiek pakilo, bet iš skardos tikrai nė nemėgino pabėgti 🙂
Džemą galima naudoti Jūsų mėgstamą. Mums labai skanu ir su mėlynių, ir su spanguolių džemu (ar tirštomis uogienėmis) 🙂
[…] Asta labai teisingai parašė, aš tiesiog neatsispyriau pagundai, pasitaikius palankiai progai, pagaminti tai, ką pati buvau […]
Sveiki, zinau, kad rasau ne i tema, bet gal patartumete kur sunaudoti mascarpone? Turiu uzsipirkusi 500 g ir nesugalvoju ka cia pasigaminus. Nelabai norisi tu tortu, nera kam ju valgyti 🙁
Rasa, na jau maskarponę tikrai galima rasti, kur sunaudoti 🙂 Idėjų gal rasi čia: https://www.sauletavirtuve.lt/?tag=maskarpone Aš tai kepčiau mielinę pynę su maskarpone ir citrinų kremu, jei dar nemėginai, rekomenduoju labai labai labai: https://www.sauletavirtuve.lt/?p=1811 O likusią sunaudočiau va šitam nerealiai skaniam desertui: https://www.sauletavirtuve.lt/?p=2375 🙂
Paprastas, tradicinis obuolių pyragas, kokius kažkada bandė kepti visos tetos, mamos ir močiutės – sausas, sprangus pagrindas ir „suuogienėję” obuoliai viršuje. Likau labai nusivylusi…;-)
Labai apgailestauju, kad pyragas nuvylė 🙁 Nors visiškai neįtikėtina, kad jis jums šitaip nepavyko – skaitau ir atrodo, kad kepėme visiškai skirtingus pyragus. Mano kepamas net labai purus, minkštutis! 🙂