Pastaruoju metu valgau kaip niekad daug salotų. Taip jau nutinka, kad žiemą dažniausiai jas visai pamirštu, o pavasarį atrandu iš naujo. Be to, labai sąmoningai stengiuosi valgyti kuo daugiau daržovių,…

Mažiau yra daugiau, todėl skaniai granolai tikrai nereikia visko, ką galite rasti savo virtuvės spintelėse. Vietoje klaidžiojimo ieškant dar neatrastų skonių derinių, kartais verta pasikliauti klasika: migdolai ir vanilė. Vanilė…

Būna kepinių, kurie paperka dar prieš paragaujant. Maišoma tešla užburia savo tobula tekstūra, namus pripildę saldūs aromatai neleidžia atsitraukti nuo orkaitės nė per tris žingsnius – stovėjau ir nekantriai trypčiojau,…

Klafutis – ar esat girdėję mielesnį (ir juokingesnį) kepinio pavadinimą, šypt? Tai prancūziškas saldus kepinys, panašus į pudingą ar orkaitėje keptą blyną su uogomis. Tradiciškai tai turėtų būti vyšnios, bet…

Želė. Produktas vienas, bet būdų jį paruošti ir patiekti – dešimtys, o gal ir daugiau! Galite tiesiog supilti į stiklines ir palikti sustingti. Galite į tas stiklines įberti vaisių ar…

Kiekvieną kartą, praeidama pro koridoriuje pakabintą mūsų kelionių žemėlapį noriu stabtelėti, paglostyti, giliai atsidusti ar net nubraukti ašarą. Nieko naujo nepapasakosiu – žinau, kad ne aš viena kelionių ilgiuosi ir…

Pietums – lėkštė spalvų ir pavasario! Nors salotos paprastos kaip dukart du, man labai patiko, kaip puikiai viskas čia derėjo: švelnus gražgarsčių kartumas, avokado kremiškumas, traškus obuolio rūgštumas, pomidorų gaivumas,…

Man patinka laukti. Kartais įkrentu į tą laukimą taip stipriai, kad dabartyje manęs beveik nelieka. Laukiu, kol ateis vasara. Kol pūkštelėsim į ežerą vidury miškų. Kol galėsim leistis į tolimą…

Pasvajokim. Apie lėtus ir ramius rytus, apie pirmadienius, kurie prasideda su saule, apie orkaitėje kepančias pusryčių bandeles, o ant stalo – kvepianti kava ir tobulai sunokę avokadai, švieži žalumynai, gardžiausias…

Karantinas išvargino – tiek daug pasiilgta, tiek daug norisi. Kelionių, susitikimų, jūros, vakarų senamiestyje, šypsenų ir bučkių į skruostus. Bet pavasaris pagaliau kutena padus ir tiesiog negali nesidžiaugt mažom kasdienėmis…

Labas, mano vardas Asta. Turiu daug silpnybių, o vienos iš didesnių – marcipanas ir šie sausainiai. Nejuokauju, tikrai. Atradau juos ir pradėjau kepti dar tada, kai marcipaną tekdavo gaminti pačiai…

Ir kas gi nenorėtų išsikepti tikros neapolietiškos picos namuose? Aš tikrai norėčiau. Supratau tą iš karto, vos tik pasitaikė proga, ir kibau į šį nuotykį iš peties: „Pizza shop“ man…

Prisimenu, kai buvau maža, mama labai mėgdavo į įvairiausius kepinius įdėti varškės. „Kad būtų minkštesni“, – sakydavo, o aš šiek tiek nerimaudavau, kad vietoj pyrago valgysim kažką panašaus į varškėtį.…

Laiką skaičiuoju nebe dienomis – skaičiuoju jį dienomis iki pavasario. Kuo mažiau belieka, tuo lėčiau tos dienos slenka. Žinot, visada taip būna, kai kažko labai lauki: kelionės, pasimatymo ar orkaitėje…

Kai nevalgau pyragų (galit patikėti, šypt?), būna, maišau salotas. Vadinu tai balansu ir švelniai save pagiriu visais tais kartais, kai pavyksta neskirstyti maisto į gerą ir blogą, kai triukšmingoje kasdienybėje…

Jeigu kur nors pasauly ir galėjo gimti mintis kepti pyragą su alyvuogių aliejumi, tai, matyt, Italijoje. Ir ta mintis iš tiesų daugiau nei puiki – alyvuogių aliejus pyragui suteikia nuostabią…

Apsidairau – atrodo, kad tiek daug žmonių aplink mane šiuo metu išbando veganišką mitybą! Esu tikra, kad aš pati veganė turbūt niekad nebūsiu (niekada nesakyk niekada, žinau!), bet paįvairinti mitybą…

Savaitgalio popietės desertui, o gal tingiems lėtiems pusryčiams – nėra netinkamo laiko saldžiam kruasanų pudingui su šiltu vanilės padažu. Kad ir koks paprastas receptas bebūtų, štai keli dalykai, kuriuos verta…

Pagalvojau, juk vos mėnuo iki pavasario – pats metas skaičiuoti dienas ir… auginti salotas! Na, gerai, mane artimiau pažįstantys puikiai žino: myliu augalus, bet nesu iš tų, kuriems sekasi auginti.…