Gal jums ir pasisekė, jei esat tie, kurie nenori valgyti tada, kai karšta, tada, kai sergat, tada, kai esat pervargę, ar tada, kai esat liūdni, susikrimtę, pilni nerimo ar skubėjimo.…

Savaitgalio desertu pagal tradiciją priklausytų dalintis penktadienį – pati šią tradiciją sau (ir jums) sukūriau, pati šiandien ir sulaužysiu. O gal ir ne visai – šiandien mums tikrai prasideda savaitgalis!…

Šį pyragą, kadaise tarp maisto tinklaraštininkų buvusį kone klasika, pradėjau kepti vieną iš pirmųjų. Iškart po to, kai išsiaiškinau, kaip veikia tuometinė mūsų ilgu degtuku užkuriama orkaitė; kai supratau, kuo…

Jei galėčiau šią akimirką būti bet kur, kur tik panorėčiau, būčiau prie kokio nedidelio ežero vidury miškų (ar kalnų, jei svajonės gali būti dar didesnės už dideles!). Kokioj mažoj trobelėj,…

Suskaičiuoti iki dešimt man niekada neveikė taip, kaip rašo knygos ar savipagalbos vadovėliai. Niekad neradau tuose skaičiuose nei ramybės, nei meilės sau ar bent paprasčiausio susitaikymo. Priešingai, skaičiavimas – ar…

Ne tik penktadieniai stulbinamu greičiu vejasi pirmadienius, ne tik rytą vos mirktelėjus keičia vakaras. Vasara skrieja taip greitai, kad, rodos, vos spėjau ją priliesti pirštų galais, o tuoj nebebus. Bijau…

Kai granolos stiklainis ištuštėja, ne visada skubu kepti naują partiją. Tai puiki proga savęs ir šeimos paklausinėti, o ko norėtumėt šįryt? O rytojaus pusryčiams? Kas pradžiugintų įprastą antradienį, o kas…

Jau ne kartą kalbėjau apie pusryčius ir apie tai, kokia didelė ir svarbi tai puikios dienos dalis (turbūt todėl ir sulaukiau kažkada seniai seniai pasiūlymo sudėti savo receptus į pusryčių…

Kaip aš norėčiau kartais sustabdyti laiką. Šią vasarą – ypač. Kad tų ilgų vakarų būtų dar daugiau; kad per juos dar daugiau visko prisvajotume ir dar daugiau sukurtume mažų ir…

Kiekvienąkart, kai kalbu su mama, tie pokalbiai pasibaigia klausimais: gal paskinti salotų? Gal nori krapų? O kaip dėl svogūnų laiškų, kaip dėl špinatų? Žodį „truputį“ mamos ir dukros tikriausiai visais…

Kaip dainuojama vienoje populiarioje dainoje – „gimiau nei per anksti, nei per vėlai, gimiau pačiu laiku“, – aš pati būtent taip ir manau. Gimiau pakankamai vėlai, kad „Černobylio“ serialo dienų…

Visai nesvarbu, jei oro temperatūra nukris trimis, penkiomis ar dešimt padalų žemiau nei šiandien, aš vasarą laikysiu mintyse ir širdyje. Nepaleisiu. Švęsiu ją virtuvėje, skonių gausiose lėkštėse ir spalvinguose pusryčių…

Ne veltui šiuo receptu nusprendžiau pasidalinti šiandien – šiandien oro temperatūra yra lygiai dešimt laipsnių vėsesnė nei vakar. Todėl visai nesvarbu, kad +22; lyginant su vakarykščiais +32 vis tiek kažkaip……

Kaskart tokia pati ir kasmet vis kitokia. Vasara. Ir visi tie pirmi kartai. Pirmosios žemuogės. Ir vėl pirmąkart nusvilę pečiai. Pirma kiaurai permerkusi liūtis. Žinoma, kad netikėta! Pirma per nuogas…

Ledai pusryčiams, pietums, o gal vakarienėms. Kada, jei ne karštą vasarą, galima šitaip kvailioti? O iš tiesų tai – net šiek tiek daugiau nei tiesiog ledai. Kai prieš kelerius metus…

Dabar tas laikas, tas stebuklingas metų laikas. Kai vasarą semti galima pilnais delnais. Prisirpusiomis saldžiomis uogomis nusidažyti lūpas ir pirštų galiukus. Nusispirti batus ir basomis braidyti po žaliuojančią pievą. Puodelį…

Vakar, užmigdžiusi saulėtą virtuviuką, jau buvau liūdno kankinio veidu beeinanti link kompiuterio. Planavau paruošti naują tinklaraščio įrašą, pasidalyti nauju receptu. Savo laimei staiga prisiminiau, kad to daryti aš iš tiesų…

Žinau tą nenuginčijamą tiesą, kad oro neužsisakysi, bet vis tiek būtent jis dažnai tampa daug ką lemiančiu kelionių komponentu (esu beveik tikra, kad Amsterdamas kadaise manęs visai nesužavėjo vien todėl,…

Visada buvau miesto vaikas. Gimiau mieste, užaugau, ėjau į mokyklą, kas mėnesį vykdavau į biblioteką, išsiruošdavau į pasivaikščiojimus – mano gyvenimas vyko labai riboto dydžio miesto burbule. Tik vasaros buvo…