Vienos dienos praeina akimirksniu, kitos slenka lyg metai. Vieni penktadieniai ateina greitai, kiti – po savaitės, trukusios pusmetį. Būna dienų, kai iš lūpų išsprūsta tik bambesiai ir nepasitenkinimai; būna priešingų…

Tikriausiai man pritars daugelis maisto tinklaraštininkų: kai ateina šventės, artimų žmonių gimtadieniai ar tiesiog progos, kuriomis norime nustebinti bei pasveikinti tuos, kuriuos mylime labiausiai, mes neriamės iš kailio. Ieškodami skaniausio…

Blynų fiesta pas mus prasidėjo jau šeštadienį. Jis norėjo bulvinių, o aš jau kone visą savaitę svajojau apie bananinius. Teko ieškoti kompromiso, o jį radome per maždaug dvi minutes: reikia…

Aš tikiu, kad visi mūsų gyvenimo posūkiai, visi nutikimai, visi sutikti žmonės ir visi kada nors išgirsti žodžiai yra ne veltui. Tai – patirtis. Postūmiai. Įkvėpimai. Aš tikiu, kad kartais…

Ar girdėjote, kad nutiko toks džiugus dalykas – projektas „Languota prijuostė” atgijo! Ir tai ne gandas, nes penktadienį dienos šviesą išvydo ir pirmoji tema, apie kurią tuoj ims ir prabils…

Besibaigiant pirmam metų mėnesiui, mano akys nejučia nukrypsta į popieriaus lapą, kuriame – daug smulkiai surašytų eilučių. Vienose eilutėse raidės mažos ir nedrąsios, kitose – paryškintos ir pabrauktos. Visa tai…

Jau seniai „Saulėtoje virtuvėje” nebuvo jokio torto. Buvo sausainių ir pyragų, keksiukų ir keksų, visokiausių gardumynų dailiuose stikliniuose indeliuose ir net gardžių kavų su grietinėlės kalnais… o štai torto tikrai…

Kai už lango vis sninga ir sninga, ir sninga, kai visas pasaulis ima ir per vieną naktį nusidažo baltai, prisimeni, kad žiema dar nepasibaigė. Ir kai didelės baltos snaigės sukasi…

Stebėdama tinklaraščio lankomumo statistiką, įtariu, kad pas daugelį šaldytuvai dar pilni maisto, likusio nuo neseniai praūžusio švenčių maratono. Nežinau, kaip Jūs, bet mes visad prisiruošiam tiek daug maisto, tiek daug……

Atitrūkau. Kartais save vis dar pagaunu mintyse stebinčią saulėtekį Didžiąjame Kanjone. Ar plyštančiais sportbačiais keliaujančią dvidešimt keturis kilometrus per vis kylančius ir besileidžiančius kalnus, akmenukams sprūstant iš po maloniai pavargusių…

Už lango saulės spinduliuose spindi baltos pusnys. Žvarbus šaltukas žnaibo įraudusius žandus ir nosies galiuką, o rankas norisi paslėpti kuo giliau palto kišenėse. Iš visos širdies kvatojantys vaikai nuo kalnų…

Labas, mano mielas skaitytojau, žinai, mano gyvenimas beprotiškas. Be to, kad vieną dieną ėmėm ir susikrovėm lagaminus bei išskridom už jūrų marių; be to, kad dabar gyvenam visiškai kitur, visiškai…

Jei galėčiau, iš maisto parduotuvės neišeičiau tikriausiai bent porą dienų. Lėtai vaikščiodama tarp lentynų, skaičiuočiau maisto produktus, kuriuos matau pirmą kartą. Tuos, kuriuos bandydavau įsivaizduoti, skaitydama užsienietiškus maisto tinklaraščius. Juk,…

Dienos čia bėga greitai. Rytinė kava su half and half (pagaliau pamačiau, kas per vienas tai yra) ir bandelė su riešutų sviestu, pro automobilio langą skriejančios mažos ir didelės gyvenvietės,…

Kitoks pasaulis, sako žmonės. Kitokie žmonės, kitokios jų tradicijos. Kitokie miestai, kitoks maistas, kitas požiūris į gyvenimą. O jis – gyvenimas – čia labai lengvas, sako jie. Kitoks. O aš…

Ar galima visą savo gyvenimą sutalpinti į 23 kilogramus? Ne. Bet kartais reikia. Kartais tenka. Tik kad ir kaip besistengtum, už borto vis tiek lieka begalės mielų, širdžiai brangių ir…

Pyragui iškepti kartais reikia pusantros valandos, o kartais pakanka vos keturiasdešimt ir penkių minučių. Yra ir tokių – tų, kepamų puodeliuose mikrobangų krosnelėse – kurie sėkmingai iškepa vos per tris…

Nebesuprantu, kas daros. Čia neparašiau nė žodžio jau be poros minučių dvi savaites. Nieko negaminau ne trumpiau. Įkeliu į virtuvę koją kelioms minutėms. Pasiruošiu puodelį arbatos, susitepu porą sumuštinių. Arba…

Man labai patinka rašyti. Bet ar tai reiškia, kad turėčiau rašyti knygą? Ar ją kas nors skaitytų? Man patinka ir piešti. Lapų, lapelių ir sąsiuvinių kampučiuose pripaišyti gėlyčių, saulyčių ir…