Nes už lango balta ir šalta. Nes vakarais norisi įsisupti į šiltą pledą ir šildyti rankas, apsikabinus dar vieną puodelį arbatos su medumi. Nes pagaliau dabar jau tikrai atėjo žiema.…

Vakar snigo. Gražiai, didelėm baltom snaigėm – taip, kad galėjai užsimiršti ir pagalvoti, kad Kalėdos dar bus. Žiūrėjau pro langą ir mačiau vaikus su rogėm, lekiančius nuo kalno. Laimingus, lyg…

Pamažu temstantis dangus, baltas sniegas už lango, puodelis vaisinės arbatos. Jaukūs žiemos vakarai.  Mėgstu tokius vakarus. Paprastus. Su knyga. Su filmais. Su pokalbiais iki kol akys pradeda merktis. Su nuoširdžiais…

Paprastai pirmosios metų dienos būna truputėlį keistos. Kitokios nei visi likę metai. Kitokios todėl, kad tai metas, kai norisi užverti duris, užgesinti šviesas, išjungti televizorių, kompiuterį ar net ir telefoną,…

Žinote, ką? Bloga tai žinia ar gera, tačiau štai – Kalėdos praėjo. Nors televizija vis dar bando mus sužavėti šventinėmis reklamomis, o radijas lyg sugedusi plokštelė primena, kas yra vienintelis…

Iki gražiausių ir didžiausių žiemos švenčių liekant vis mažiau laiko, pats laikas pradėti ieškoti širdyje žodžių, kaip pasveikinti brangiausius žmones ir artimuosius, draugus ir pažįstamus, netikėtai sutiktus kelyje… ir Jus.…

Ilgais tamsiais gruodžio pabaigos vakarais. Kai tamsių namų languose mirksi šventinės lempelės, o ant palangių plevena žvakės liepsna. Kai už uždarų durų girdi šiugždant dovanų popierių ir stebi pirštus, mikliai…

Kartais man truputėlį sunku suprasti žmones, kurie, iki Kalėdų likus mažiau nei dešimčiai (!!!) dienų, ramiausiai sako, jog dar marios laiko (???). Mat aš kiekvienais metais norėdama ar nenorėdama užsikrečiu…

Gruodis yra fantastiškai pašėlęs mėnuo. Galbūt vasasaris ir turi mažiausiai dienų, bet gruodį jos lekia greičiausiai. Iš kojų verčiančiu greičiu. Ar žinote, kad iki Kalėdų liko du savaitgaliai? Ar galvojate…

Pirmoji žiemos diena. Ar jaučiat, kaip bėga laikas? Laikas pradėti braukyti dienas kalendoriuje, skaičiuojant iki dvidešimt keturių. O kai suskaičiuosite, bus pats metas sėsti prie Kūčių stalo ir apmąstyti akimirksniu…

Skaičiuojant paskutines rudens dienas ir kalendoriui rodant, jog iki Kalėdų liko mažiau nei trisdešimt dienų, vis daugiau žmonių pasiduoda po truputį užplūstančiai šventinei nuotaikai. Vieni iš parduotuvių didžiuliais glėbiais namo…

Jeigu aš lyg pasakoj pagaučiau auksinę žuvelę… Arba surasčiau burtų lazdelę… Arba jeigu savaitgalio vakarą, atsikimšus butelį balto saldaus vyno, iš jo išsirangytų gerai nusiteikęs džinas… Gyvenčiau Paryžiuje. Pro mano…

Pagaliau. Pagaliau pagaliau pagaliau!!! Ir vėl savaitgalis. Dar viena darbo diena, na, iš tiesų juk tik kelios darbo valandos (kelios?.. hm, aštuonios…), ir – s a v a i t…

Tuo metu, kai tikriausiai beveik visas pasaulis užsikrėtė Moliūgo karštine, aš sėdėjau sau ramiausiai, gurkšnojau svarainių arbatą, skaičiau nuostabius receptus, linksėjau ir gyriau, gyriau, gyriau… Kaip gražiai atrodo. Kaip vilioja.…

Yra pasaulyje žmonių, kuriems visada šviečia saulė. Net lietingą rudenį, už lango kasdien pilant vėsiam lietui, jų širdyse ridinėjasi saulutė. Yra žmonių, kurie moka džiaugtis kiekviena smulkmena, kiekvienu (ne)reikšmingu mažmožiu,…

Kartais aš labai mėgstu įsijungti kokį gražų internetinį puslapį, kuriame iš nuotraukų į mane žvelgia ne maistas – tai tikrai beveik stebuklas! – bet gražūs namai, dailūs kambariai, tobulos virtuvės…

Žinot, kas man buvo keisčiausia? Kad Didžiojoje Britanijoje jau prieš gerą savaitę kvepėjo Kalėdomis. Tikrai! Įėjus į parduotuvę, pirmiausia pasitinka lentynos su užrašu „Seasonal“, o ten – šventinės saldainių dėžutės…

91 valanda. 2 skrydžiai lėktuvu. 1500 kilometrų automobiliu. 4 valandos miego per parą. Ir dešimtys trumpų snūstelėjimų. Liverpulis. Londonas. Edinburgas. Tūkstančiai nuostabių vaizdų ir įsimintinų akimirkų. Atostogų būna pačių įvairiausių,…

Rudenį lyga. Būna, lyja dažnai. Rudenį krenta lapai nuo medžių. Kartais lėtai, o kartais, būna, juos nuplešia vėjas. Būna šalta. Šaltą rudenį. Ir drėgna. Ir pilkšvai niūru. Nes, būna, saulė…