Aš norėčiau tau tiek visko pasakyti. Papasakoti ir išsipasakoti. Pasidžiaugti. Pasiguosti. Norėčiau tiek daug visko paklausti. Kas? Kada? Kodėl?… Norėčiau paliesti tave bent pirštų galiukais. Ištiesti rankas ir paskęsti tavo…

Tas filmas apie Tave. Apie visus žmones, gyvenime nerandančius savo vietos. Vis ieškančius… besiblaškančius… neramiomis mintimis. Apie žmones, kurie nuolat ieško savo aukso amžiaus ar auksinio pasaulio krašto, kur norėtų…

Vieną kartą atokiame mieste – mieste, kuriame lijo dažniau nei švietė saulė; ir mieste, kur žmonės dažniau šluostės ašaras nei kvatojo balsu – kartą štai tokiame mieste gyveno maža mergaitė.…

Tik pamanykit, anądien mane mama tiesiog apmulkino! O viskas buvo taip. Vargais negalais po darbo prisiviliojusi į svečius, ėmėsi rūpintis mano vakariene – gal lietinių, gal kavos, o gal daržovių…

Visi maisto tinklaraštininkai tikrai žino ar bent supranta, kokia didelė bėda ir koks milžiniškas skausmas yra neturėti orkaitės. Taip, tai smūgis tiesiai į paširdžius. Gali turėti keptuvę, puodų rinkinį, gražiausias…

Kai už lango pradeda karaliauti tikras ruduo, man norisi tik vieno – palįsti po pūkine anklode, į lovą atsinešti puodelį garuojančios mėtų arbatos ir paskęsti saldžiame tingulyje… Gurkšnojant arbatą ir…

Dažnai gyvenime būna taip, kad labai paprasti dalykai tampa pačiais geriausiais, gražiausiais ir mieliausiais širdžiai. Kaip kad puodelis kavos, kurį randi virtuvėje ant stalo, užplikytą mylimo žmogaus. Kaip piknikas, kurį…

Kaip orą gaudau paskutines akimirkas kartu. Godžiai pirštais įsikabinu į kiekvieną minutę, praleistą kartu. Kolekcionuoju kiekvieną šypseną. Kiekvieną žodį. Į širdį įsidedu ir užrakinu skardų juoką – kaip jis šildo……

Dienos vis trumpesnės ir trumpesnės. Rytai tamsesni, o vakarai ilgesni, vis anksčiau apgaubiantys namus pilkšva skraiste, panardinantys paskutinius dienos spindulius po stora tamsos paklode. Kol godžiai gaudome pačias pačias paskutines…

Kuri savaitės diena yra Tavo mylimiausia? Kurios dienos lauki visą savaitę, o jai atėjus, džiaugiesi nuo ryto iki vakaro? Aš labiausiai myliu Penktadienius. Jei labai sąžiningai, ne pačius penktadienius, o…

Jei ne maistas ir jei ne tinklaraščiai, ir jei ne naminiai gyvūnėliai, mes gal ir niekada nebūtume susipažinę. Ir nebūtų buvę tų kilometrinių laiškų, kupinų geriausių ir šilčiausių žodžių, kurie…

Tai štai ką reiškia būti suaugusiam. Darbe sėdėti nuo pusės devynių iki pusės šešių. Per visą vasarą nespėti nuvažiuoti prie lietuviško pajūrio ir pasidžiaugti ledinėm bangom. Visiškai neįdegti (nes nuo…

Yra žmonių, kuriems pyragas ir vasara – du nesuderinami dalykai. Pyragas vasarą? Ne-ne-ne, sako jie, kokie dar pyragai vasarą. Tik apsunksiu, oi, ne. Man, prašau, želė, prašau vaisinių koktelių, na,…

Prisipažinsiu, esu išranki maistui. Na, šiek tiek išranki. Tikrai ne taip labai kaip kai kurie, kurių vardų neminėsiu, bet savų antipatijų tikrai turiu. Niekad nevalgiau, nevalgau ir mane tiesiog purto…

Stipriai užsimerksiu, suspausiu stipriai kumštukus ir tyliai, judindama lūpas skaičiuosiu iki trijų. Atsimerkus viskas mirgės akyse, o delnuose bus keturi maži rėželiai nuo netrumpų, ryškiai mėlynai nulakuotų nagų. Įkvėpsiu, iškvėpsiu…

Keliesi šeštą valandą ir keturiasdešimt penkios minutės, dar penkias minutes bandai save įkvėpti – „aš noriu šokt iš lovos! Noriu pradėti dieną šią akimirką! Aš nenoriu miego, tikrai pasiutusiai nenoriu…

O buvo taip… Prieš… hm, gana seniai, parašiau Indrei, o gal Indrė parašė man, bet kad ir kaip ten buvo ar nebuvo, susirašinėjimai virto mintimi: „gal reiktų vėl Kaune maisto…

Vasara yra puikus metų laikas. Dėl daugelio įvairių priežasčių. Dėl šilumos, saulės, šviesaus dangaus, ilgų vakarų ir nerūpestingų savaitgalių. Dėl atostogų. Ir net nesvarbu, ar jos trunka tris mėnesius, ar…

Yra begalė priežasčių, dėl kurių lengva pamilti keksiukus. Jie gražūs. O jei pasistengsite, ant jų išspausite kauburėlį gardaus kremo ir papuošite uogomis ar pabarstukais, jie taps neįtikėtinai gražūs. Jie nuotaikingai…