Pilkšvi rytai. Šaltos grindys. Užsimiegojusios akys ir pikti žvilgsniai į žadintuvą, dažniausiai pirmadieniais ir trečiadieniais. Sunkūs įsikalbinėjimai pradėti naują dieną ir sveikinimai sau, pagaliau plačiai atmerkus akis. Mano rytai paprasti,…

Kai kalba pasisuka apie saldumynus, aš nebūnu baisiai išranki. Šokoladiniai gardėsiai, jaukūs sausainėliai, širdį džiuginantys gabalėliai pyrago ar mažučiai nuodėmingi saldainėliai – aš juos visus tiesiog dievinu. Kartais susimąstau, kas…

Kartais man nesiseka savęs apgaudinėti. Kartais man nepavyksta surasti trinkuko ir ištrinti juodų eilučių iš languoto popieriaus lapo. Būna akimirkų, kai šypsausi ir jaučiu, kaip viduje, kažkur giliai giliai, atitrūksta…

Jei reikėtų rinktis tik vieną – salotos, karštas patiekalas ar desertas – ką rinktumėtės? Tik vieną vienintelį. Man tikriausiai atsakyti nereikia. Aš labai mėgstu saldumynus, juk žinot. Be-pro-tiš-kai. Ta meilė…

Sapnuose aš esu kitas žmogus. Grakšti, įraudusiais skruostais, saulės nušviesintais plaukais. Vilkinti lengvutę baltą suknelę, išmargintą tūkstančiu raudonskruosčių vyšnaičių ir su nugaroje dailiu bantuku surištą švelniai rausvą prijuostę. Šiek tiek…

Drįstu spėti, kad obuolių pyragai yra tie pyragai, kuriuos močiutės dažniausiai kepa savo anūkams, o mamos – vaikučiams. Ir kad obuolių pyragai yra būtent tie pyragai, kuriais dažniausiai tie jau…

Kartais būna, kad rudenį cukinijos susimoko prieš tave. Jų tiek daug, o tu tik viena (-s). Nei bėgt, nei rėkt, tik žiūrėt akis į akį ir mikliai sukti galvą, ką…

Ruduo. Rugsėjis. Rusvais lapais nukloti siauri šaligatviai, vėjo gūsiai palaiduose plaukuose, šiltos kojinės ir puodeliai garuojančios arbatos. Žvilgsnis pro langą į rūstų dangų, liūdną dangų, verkiantį dangų. Vakar buvo taip…

Aš visada žavėjausi žmonėmis, kurie turi nenusakomai puikų talentą kurti. Iš mažo nieko padaryti kažką didelio ir stebuklingo, priverčiančio aikčioti aplinkinius ir klausinėti, ei, kaip tau pavyko?! Taigi. Lenkiu galvą…

Kartais trumpos penkiolika minučių gali tapti tikra palaima širdžiai – kai nusprendi vis tik ryte pasilepinti šiltais patalais dar keliomis minutėmis ilgiau ir palaimingai užmerki akis. O kartais penkiolika minučių…

Vakarais kišu šąlančias pėdas į šiltesnes rožines kojinaites ir apsisiaučiu storesniu chalatu. Imu į rankas didelį puodelį garuojančios mėtų arbatos ir mintimis skrendu į tolimus kraštus, kur viskas truputį kitaip.…

(gana save apgaudinėti) Sveikas, rugsėji, labas, rudenėli. Štai ir tu. (Ne)lauktas, (ne)išsvajotas, (ne)sapnuotas. Būsiu sąžininga, tu man nelabai patinki. Va, pasakiau. Tik nepyk, nieko asmeniško. Aš vasaros vaikas. Visada buvau…

Kartais žmonės būna kategoriški. Kartais aš būnu kategoriška. Viskas juoda arba balta – viskas tik gerai arba… tik blogai. Dar kartais žmonės mėgsta būti akli – niekad nepastebėti, jog stiklinė…

Sunku grįžti iš Pasakos. Tada realybė atrodo tokia pilka, niūri ir… lietinga. Tokia svetima ir tokia tolima. Įsimylėjau Paryžių. Susižavėjau Briuseliu. Nusistebėjau Berlynu. Ir supykau ant lietaus, kad sugadino Amsterdamo…

(Skaičiuojam toliau. Liko 9 valandos (tik? net?)! ) Šiemet pas mus daug obuolių. Saldžių, rūgštelėjusių, saldžiarūgščių. Nuvažiavus į sodybą savaitgaliais, gali rinkti glėbiais ir atversti didžiulį segtuvą, akimis ieškant kepinių…

Skaičiuoju laiką atgal. Liko 54 valandos. Keliom minutėm daugiau ar mažiau, tačiau nesvarbu, nes tas laikas – žinoma, be abejonių – slinks taip lėtai, taip labai lėtai. Prisimenu, kaip vaikystėje…

Obelys, aplipusios raudonskruosčiais obuoliukais, jau pradėjo marginti pievas. Įsiklausius į tylą ramioje sodyboje, lengviausiai gali išgirsti periodiškai pasikartojančius duslius “dunkst” – dar vienas obuolėlis nukrito žemyn. Tai reiškia ne ką…

Ištiesiu ranką ir pirštų galiukais bandau sugauti dar likusias vasaros akimirkas. Dienas, savaites. (aš niekaip negaliu suprasti (NE iš profesinės pusės), kodėl (kodėl kodėl???) prekybcentriai jau liepos pabaigoje pasipuošia iškabomis…

Mano mintis išsklaidė pajūrio vėjas. Sėdžiu prieš melsvą kompiuterio ekraną ir galvoju, ką parašyti. Kažką nuoširdaus, kažką tikro, kažką ne per prievartą. Kažką išjausto… Žiūriu į ekraną ir matau tuščią…