Taip, karšta, aš žinau. Taip, labai karšta. Jau girdėjau, kad sunku net vietoje ramiai išsėdėti, ką bekalbėt apie kažko veikimą. Girdėjau. Kaip ir tai, kad jau pabodo. Kad kasryt pykstiesi…

Vasara… Kažkam tai braškės, kažkam jūra. Kažkam atostogos, o kažkam pats darbymetis. Kažkam vasara – gyvenimo meilė, kažkam – tiesiog laikas, kurį reikia ištverti. Nekartosiu, kaip labai aš myliu vasarą,…

Šiom dienom saulėta virtuvė kaip niekad saulėta. Liepos vidurys ir panelė Vasara pagaliau lepina saulute, šiluma ir bekrašte dangaus mėlyne. Aš myliu štai tokią vasarą. Myliu saulės spindulius, švelniai glostančius…

Pažaiskim. Devynios raidės. Jį mėgsta visi – maži ir dideli. Vieni gali suvalgyti vos trupinėlį, kiti – gal net puskilogramį, tačiau mažai kas jo atsisakytų prie puodelio kavos. Devynios velniškai…

Be nesibaigiančių kalbų ir be ilgų įžangų. Mažasis broliuk, čia tau 🙂 Skonis: 9,5/10. Nerastume mažutėje Lietuvėlėje žmogaus, kuris nežinotų tinginio, ar ne? Ar nebūtų jo ragavęs. O čia šiek…

Niekas nesiūlo laimės su 30 proc. nuolaida. Ar dviejų draugysčių už vienos kainą. Tiesa, kartais bėdų po vieną nedalina, bet tokios akcijos kažin ar yra ką džiugina. Užtat draugė x…

Man dar truputį keista ir trumpom akimirkom aš pagaunu pasimetusią. Stebiuos mažučiais kasdien atrandamais dalykais ir vis pastebiu kažką naujo tavyje, savyje ar mumyse. Niekada nemokėjau peršokti į kitą lapą…

Baru save už tai, kad nevykdau pažadų (nors anokia čia naujiena, kai pagalvoji?). Nespėju atrinkti gražiausių nuotraukų mūsų kambario sienoms, nespėju iškepti žadėtų sausainių, nespėju susitvarkyti baisingo bardakėlio va aname…

Mano gyvenimas telpa į vienuolika dėžių. Labai didelių ir šiek tiek mažesnių dėžių, į kurias prieš kelias dienas sutalpinau beveik dvidešimt dvejus savo gyvenimo metus. Kiek be proto daug ir…

Kai žemė slysta iš po kojų. Kai pasaulis, kuriame gyvenai šitiek metų, verčias aukštyn kojom. Kai jau pats nebesupranti, kurioje vietoje yra pabaiga, o kurioje – nauja pradžia. Kai širdis…

Kartais būna taip gerai, kad nelieka žodžių išreikšti tam jausmui. Norisi lyg ir šaukti visam pasauliui iš laimės, lyg ir šokinėti lig dangaus, lyg ir pasislėpt nuošaliam kamputy ir… apsiverkt…

Kartais tiesiog labai norisi tikėti. Paprastais dalykais. Ypatingomis akimirkomis. Mažais stebuklais. Netikėtomis staigmenomis. Šviesiu rytojumi. Nuoširdžiomis šypsenomis. Kartais be proto norisi patikėti tuo, kas neįmanoma. Ir įtikinti save, kad tai…

Geeerai. Pakalbėkim atvirai. Aš tikrai norėčiau maitintis absoliučiai sveikai. Nuolatos šaldytuve ir ant virtuvės stalo matyti tik sveikuoliškus apkepus, be riebalų ruoštus daržovių troškinius ir desertus, tik vaisinius ir beveik…

Ką veikia maisto tinklaraštininkai, pagaliau sulaukę vasaros? Dabar, pasibaigus mokslams ir vis dar neatsiradus darbui, aš akimirkomis pagaunu save šiek tiek pasimetusią? Ką man dabar nuveikti? Kaip keista, kai nieko…

Ei, visi, vasara atėjo! Su savo džiaugsmais ir galimybėmis, su saulės spinduliais, šiandien jau vis drąsesniais, su vis naujais spalvingais žiedais gėlių darželyje ir su dideliu krepšių gražių, svajingų planų.…

Sulaukusi kelių komentarų, leidusių suprasti, kad galbūt suklaidinau žmones, puolu taisytis – ne, deja, aš tikrai neturiu naujos virtuvės. Turiu tik naujas virtuvės grindis, kad ir kaip norėčiau, jog būtų…

Tyliai slenka laikas, nepalikdamas pėdsakų ir pranykdamas taip, lyg jo niekad nebūtų buvę. Žiemas keičia pavasariai, o net nespėjus jais atsidžiaugt visa širdim, prisiuostyt vyšnių žiedų iki galvos apsvaigimo, į…

Paimsiu baltą lapą popieriaus ir nupiešiu vasarą. Nupiešiu didelę apvalią karštą saulę su spinduliais, storais ir ryškiausiai geltonais. Aplink išbarstyiu kelis mažus debesėlius, švelniai žydrus ir mielus bei tokius draugiškus.…

Mažais žingsneliais galima įveikti ilgiausius kelius, įkopti į aukščiausius kalnus ir pirštų galiukais paliesti minkštus dangaus patalus. Mažais žingsneliais galima pagauti svajonę, laikyti delne ir tikėti, kad ji neišsprūs pro…