Aš esu labai pastovus žmogus. Tikrai. Pakalbėkim, pavyzdžiui, apie pusryčius. Kokį vaidmenį jie vaidina jūsų gyvenimuose, kasdienybėje, rytinėje rutinoje? O galbūt išvis jų nevalgote, o gal tiesiog nesirenkate ką valgyti…

Tingėti negarbinga, tingėti negražu, Bet ėmė ir sutingo… Astutė pamažu. Nežinia, ar kaltas pavasaris (o gal – jo nebuvimas), ar nesibaigiantys kalnai darbų darbelių ant stalo ir mintyse. Ar kaltų…

Trys-du-vienas, ir baigės šventės. Vieniems jos padovanojo susitikimus su senai matytais veidais, kitiems – pasisėdėjimą prie vaišėmis nukrauto stalo, tretiems – bent porą dienų atsipalaidavimui. Ir visiems visiem šios Velykos…

Jei aš paprašyčiau pasakyti, su kuo jums asocijuojasi žodis pavasaris, ką man pasakytumėt? Su kuo? Su šiluma, su saule? Su žalia spalva ir netikėtai vieną dieną išsprogusiais žiedais ant medžių…

Tada, prieš tūkstančius metų, šimtus dienų ir dešimtis valandų, kai aš buvau paauglė ir kai aš staiga sugalvojau maitintis „sveikai“, vienas pirmųjų iš meniu išbrauktų patiekalų buvo blynai. Miltiniai, bulviniai,…

Šiandien – nuostabi diena! Šiandien man taip norisi plačiai šypsotis, nepaliaujamai garsiai plepėti niekus ir krykštauti be priežasties, eiti gatve šokio žingsneliu ir niūniuoti melodiją ne tik mintyse. Šiandien tikras,…

Nes gyvenimas yra toks gražus! Nes jau pamažu (ne)mažais žingsneliais į mūsų kiemus ateina pavasaris, nedrąsiai perbraukdamas melsvu teptuku per platų dangų, švelniai paliesdamas skruostą šiltu vėjo gūsiu ir leisdamas…

Kaip jau garsiai, įnirtingai ir baisingai pritariamai linksėdama galva, pasiguodžiau pas Jurgą – kartais (galbūt ir dažniau nei kartais…) sukurptu įžangą man taip pat būna labai sunku. Kartais – būna…

Šaukit garsiai, jei klystu, tačiau kiekviena(s) iš mūsų puikiai žinome, ką reiškia beaugantys kalnai lapelių su laukiančiais receptais, bedidėjančios apimties Word‘o failai su pavadinimu „būtina išbandyti“, galbūt ir sparčiai besikaupiantis…

Sapnavau, sapnavau, kad Mėnulyje buvau. –  Ką gi tu matei Mėnuly? – Ten saldainių krūvos guli, Plaukia upės limonado, stovi kalnas šokolado. O ledų, o ledų – vos gali paeit…

Ar matėt, kaip gražiai šiandien snigo? Žiema gali būti graži. Bet šįkart ne apie orą, kaip man jau tapo įprasta – pavasario, šilumos, lengvų batelių ir sunkių paltų nebuvimo laukimas…

Tavo svajonės vieną dieną ims ir išsipildys, tyliai šnibžda veidą šildantis saulės spindulėlis. Pagaliau vieną dieną žiema tikrai pasibaigs, viltimi žiba praeivių gatvėje akys. Ateina spalvų, skonių ir kvapų metas…

1. Iki gal 15-16 metų virtuvė man buvo kažkas baisaus, o pirmą kartą nusprendusi iškepti pyragą, suvokiau, kad nemoku įjungti orkaitės. 2. Prieš septynis metus su draugėmis sudarėm rašytinę sutartį…

Tiesiog need for speed, kaip šį pastarųjų dienų gyvenimo tempą aną dieną taikliai pavadino E. (šypt, mirkt 😉 ).  Staiga paroje ėmė trūkti valandų, o valandoje – minučių. Kartais tenka…

Jau nuo pat pirmadienio Skanios savaitės skatina keliauti į Japonijos kvapų, skonių ir… sušių karalystę. Sušių gerbėja aš nesu, todėl jau nuo savaitės pradžios ėmiausi dairytis, spėkit? Taip, japoniško deserto,…

Šiandien taip gražiai snigo. Tokiom didelėm, minkštom, lengvom snaigėm, palengva tupiančiom ant palaidų plaukų, vis dar žieminių paltukų, įraudusių žandų… Man tokios snaigės visada primena Kalėdas, nors ir kaip seniai…

Ryškiems saulės spinduliams nuspalvinus tolimus virtuvės kampelius ir šildant už lango tyliai šypsančius veidus, rodos, štai imsiu, užsimerksiu, ir bus taip lengva patikėti, kad jau pavasaris. Užsimerksiu, ir galėsiu regėti…

Tam, kad pajustume gyvenimo džiaugsmą. Tam, kad galėtume šypsotis lig ausų. Kad sugebėtume mylėti iš visos širdies. Tam, kad suvoktume gerumą žmonių esančių aplink. Ir grožį to, kas čia, greta,…

Op, ir peršokim keletą metų atgal. Į vaikystę. Į tuos laikus, kai terūpėdavo žaislai, kiemo draugai, rožinė cukraus vata, nedidelės smėlio dėžės ir mėlyni kibirėliai, kurie – abrakadabra! – sukurdavo…