Panna Cotta su avietėmis ir čiobreliais

Štai atsakymas tiems, kurie klausia: ir kaip jos viską spėja?! Mes nespėjam. Tarp „spėti viską“ ir „nespėti nieko“ yra ištisa didžiulė praraja, todėl tikroji tiesa yra štai tokia – mes spėjam šiek tiek. Kartais apsimetame, kad spėjame daugiau nei iš tiesų yra. Kartais imamės gudrybių. Kartais prarandame viltį ir raudame į pagalvę. O kartais nusispjauname ir leidžiame sau būti netobulomis.

Tie, kas „Saulėtą virtuvę“ seka daugiau nei porą dienų, tikrai bus pastebėję – aš linkusi blaškytis, ir neretai tai darau gan smarkiai. Tarp „valgysiu sveikiau“ ir „o gal torčiuko?“ gali būti vos pusdienis. Žinoma, aš vadinu tai balansu, šypt. Bet kartais norisi treptelt koja ir palinkėti sau nuoseklumo.

Šiaip ar taip, anądien (kaip ir dažnai) man buvo toji „o gal torčiuko?“ diena. Tikiuosi, kad aš tokia ne viena – galėtume paplekšnot vieni kitiems per petį sakydami kažką panašaus į „jei labai nori – reikia! O rytoj – nauja diena“.

Bet ir anądien, ir šiandien aš tikrai labai noriu torčiuko. Sakyčiau, man jo net reikia. O kaip jūs? Čiuptumėt gabalėlį?

O jei tai būtų panna cotta? O jei paruošti jai pakaktų vos dešimties minučių ir nereikėtų visai jokių pastangų? Tądien, kai išpakavau Dr. Oetker siuntinį su įvairiomis jų naujienomis, supratau – štai tie desertai, subalansuoti tokioms dienoms. Dienoms, kai per karšta; kai esi pernelyg pavargęs; kai visai neturi laiko ar ūpo, o gal tiesiog pametei įkvėpimą. Arba kai tikrai tiesiog nebespėji. Bet vis tiek uoliai naršai visas spinteles, ieškodamas to kažko – kažko skanaus, kažko saldaus.

Ne kartą panna cotta esu gaminusi pati – patikėkite manimi, tai nėra sudėtinga, bet reikia šiek tiek daugiau dubenėlių ir šiek tiek (hm, gerokai) daugiau nei dešimties minučių. Ir jei kažkurią akimirką nebūčiau atsisakiusi tos varginančios kovos už buvimą tobula kiekviename žingsnyje, galbūt ir šįkart lygiai taip pat būčiau traukusi iš šaldytuvo visus reikiamus produktus, jungusi plaktuvą ir prapuolusi virtuvėje beveik valandai.

Nesupraskite manęs klaidingai – myliu virtuvę ir joje leidžiamą laiką. Man labai patinka gaminti. Bet renkuosi gaminti tada, kai jaučiu tam įkvėpimą, džiaugsmą ir meilę. Tais kartais, kai šie trys nuostabūs jausmai apsigyvena kažkur kitur – pavyzdžiui, ant mažylio žaidimų kilimėlio, o ne virtuvėje – aš mielai renkuosi pripažinti savo silpnybes ir kuo puikiausią desertą paruošti stulbinamu greičiu.

Nes aš tikrai nespėju visko. Ir kartais aš tikrai imuosi gudrybių.

Ar matėte filmą „Ir kaip ji viską suspėja“ ir sceną, kur pagrindinė herojė suklastoja naminį pyragą, nešamą į mokyklos mugę? Nupirkusi jį tiesiog parduotuvėje (baisu!), šiek tiek „apglamžo“, ir, man rodos, net pati įtiki tuo, kad ką tik ištraukė jį iš orkaitės. Visi kepinį giria, visi laimingi. Esu velniškai tikra, kad begalė mūsų norėtų turėti tiek daug drąsos bent kartais pasirinkti lengvesnį, o gal net lengviausią, kelią.

Ar tos drąsos turiu aš pati? Sakykime, kad aš ją kaupiu. O kaip jūs? Ar spėjate viską? Ar leidžiate sau būti netobulomis? Ar mokate eiti į kompromisus su savimi, ar leidžiate sau kartais pasirinkti lengviausią kelią? Ar – lygiai kaip ir aš – jau atradote tai, kad laimė su tobulumu dažniausiai yra visiškai nesusijusi?

Skonis: 10/10. Švelnus skonis, kreminė tekstūra, aiškiai ir maloniai jaučiama vanilė – lengvas lyg debesėlis desertas. Dar puikesnis, kai pagardintas uogomis – avietės bei saldumą atsveriančios citrinos prie panna cotta puikiai dera. Tiesa, nerimavau, kad desertas bus per saldus, bet jis toks tikrai nebuvo. Ir dar nerimavau dėl to, kad desertas, paruoštas iš mišinio, gali ir būti miltelių skonio (kai kalba pasisuka apie tokius „paruoštukus“, neretai būna neramu pažiūrėti į sudėtį; bet šįkart galite žiūrėti drąsiai: sudėtinės dalys telpa į tris trumpas eilutes ir visos iki vienos yra labai aiškiai suprantamos), bet nerimavau tikrai veltui – manau, galėtumėte paruošti svečiams ir patikinti, kad gaminote patys nuo pirmo iki paskutinio žingsnio; kažin, ar kas įspėtų, kokios gudrybės ėmėtės, kad spėtumėte viską, šypt. Galiausiai, o gal ir svarbiausiai, – desertas tikrai labai skanus!

Sudėtingumas: paprasta kaip dukart du.

Panna Cotta su avietėmis ir čiobreliais

Atsispausdinti

Porcijos: 4 Paruošimo laikas: 10 min. + šaldymas

INGREDIENTAI

Panna Cotta:
1 pakuotės Dr. Oetker deserto „Panna Cotta“
250 ml pieno
250 ml riebios (35-36 proc.) grietinėlės

Avietėms:
400 g šaldytų aviečių
3 valg. š. cukraus
1 arb. š. smulkinto šviežio čiobrelio
½ citrinos sulčių
2 valg. š. kukurūzų krakmolo

Papuošimui:
šviežių aviečių
šviežio čiobrelio šakelių

GAMINIMO EIGA

1. Panna Cotta paruoškite pagal instrukciją ant pakuotės: pakuotėje esantį mišinį sumaišykite su 150 ml pieno, kol mišinys ištirps. Puode užvirkite likusį pieną ir grietinėlę. Užvirus, lėtai ir nuolat maišydami supilkite mišinį. Nuolat maišydami pakaitinkite 1 minutę.
2. Nuimkite nuo ugnies, supilstykite į šaltu vandeniu išplautus ir gerai nusausintus indelius. Atvėsinkite iki kambario temperatūros, tuomet dėkite į šaldytuvą ir palaikykite 2 valandas, kol sustings.
3. Kol panna cotta stingsta, paruoškite avietes. Sudėkite jas į vidutinio dydžio puodą, sumaišykite su cukrumi ir smulkintais čiobreliais. Kaitinkite virš vidutinės ugnies, kol uogos visiškai suminkštės. Atskirame dubenėlyje sumaišykite citrinų sultis su kukurūzų krakmolu, kol šis ištirps. Lėtai supilkite į avietes, nuolat jas maišydami. Pakaitinkite porą minučių, kol masė ims tirštėti. Nuimkite nuo ugnies ir atvėsinkite.
4. Iš šaldytuvo išimtą panna cotta atsargiai perdėkite į lėkšteles. Iš pradžių aštriu peiliu apipjaukite deserto kraštus. Tuomet indelių dugną kelioms sekundėms merkite į karštą vandenį. Apverskite indelius su desertu – jų apačia lengvai atšoks nuo sušilusio indelio dugno ir gražiai išimtą desertą galėsite perdėti į lėkštelę.
5. Patiekite desertą su avietėmis, papuoškite čiobrelio šakelėmis ir šviežiomis uogomis.

Receptą įkvėpė: Dr. Oetker