Mano vardas Asta, man dvidešimt vieni su puse, mano mėgstamiausia spalva violetinė (šiuo metu), ir dar geltona, ir dar žalia. Mano mylimiausias metų laikas yra vasara, geriausia savaitės diena šeštadienis, o mėgstamiausias vaisius arbūzas. Mano puikiausia skaityta knyga yra „Mano sesers globėjas“, o gal „Altorių šešėly“, o gal „Erškėčių paukščiai“, o gal… ). Mano svajonių kelionė, hm, visas pasaulis, labiausiai ten, kur šilta, saulė ir gražu. Mano mažas didelis gyvenimo pamišimas yra virtuvė, ir mano
saldžiausias vaikystės prisiminimas yra eklerai – plikyti pyragaičiai su dangiškai skaniu įdaru.
~~~
Virtuvėje turiu du didžiausius baubus. Baubas Nr.1 yra vardu Mielinė tešla, o baubas Nr.2 – Plikyta tešla. Tiek bandelės su cinamonu ar kitais įvairiausiais įdarais, tiek plikyti pyragaičiai jau seniai mano mintyse ir planuose, bet… baubų aš bijau, o tai, ko bijau, esu įpratusi atidėlioti šimtą metų į priekį. Tačiau, vieną dieną Ingai pasidalinus savo košmaru – taip taip, irgi eklerais – aš stojau prieš viryklę pasiryžus įveikti šitą baubą. Ar bent jau pamėginti.
Ir , tam dam da dam…, pirmas kartas nemelavo! Ačiū Brigitai už puikų receptą, ačiū Ingai už stumtelėjimą į priekį, ir štai, jūsų dėmesiui, maniškiai itališki plikyti pyragaičiai su saldžiu grietinėlės kremu.
Skonis: 10/10. Patys pyragėliai (be įdaro) nėra saldūs, o grietinėlės kremas – saldus su švelniai malonia citrinos rūgštele. O Asta šiuo metu pakilusi lig debesų, kad jai pavyko savo rankomis pagaminti tokį skanumyną! 😀
Sudėtingumas: yra ką nuveikti.
Kur radau? Tasty Art
Plikyti pyragaičiai su saldžiu grietinėlės kremu
Atsispausdinti
INGREDIENTAI
Eklerams:
125 g sviesto (82 proc. riebumo)
žiupsnis cukraus
žiupsnis druskos
125 ml pieno
1 puodelis (150 g) miltų
4 vidutinio dydžio kiaušiniai
Kremui:
250 ml riebios grietinėlės
150 g cukraus
žiupsnelis citrinos rūgšties
GAMINIMO EIGA
1. Sviestą supjaustyti gabalėliais, sudėti į puodą. Supilti pieną, įberti po žiupsnelį cukraus ir druskos. Nuolat maišant, kaitinti ant vidutinės ugnies, kol masė užvirs.
2. Masei užvirus, iš karto puodą nukelti nuo ugnies ir įmaišyti puodelį miltų (geriausia – mediniu šaukštu), kol ištirpęs skystis susigers į miltus.
3. Puodą statyti atgal ant ugnies ir toliau maišant kaitinti, kol masė atšoks nuo kraštų ir susisuks į burbulą.
4. Gautą burbulą perkelti į kitą indą ir palikti atvėsti 5 – 10 minučių.
5. Po vieną šaukštu ar elektriniu mikseriu įmaišyti kiaušinius. Tešla turi būti minkšta ir lipni, tačiau jokiu būdu ne ištižusi.
6. Paruoštą eklerų tešlą supilti į konditerinį maišelį su banguotu antgaliu ir ant kepimo popieriumi ištiestų kepimo skardų išspausti pyragėlius. Jei turite didelius antgalius, jūsų pyragėliai gausis didesni, jei mažučius, kaip aš – iškepsite daug mažų pyragaičių. Tarp išspaustų pyragėlių reiktų palikti tarpelius, nes kepdami jie nemenkai išsipučia.
7. Įkaitinti orkaitę iki 220 – 240 ºC temperatūros ir kepti pyragaičius, kol jie išsipūs ir gražiai parus – laikas priklauso nuo dydžio. Maniškiai mažučiai kepė apie 5 – 7 minutes, jei didesni – gali kepti net dvigubai ilgiau.
8. Iškepusius pyragaičius atvėsinti ant grotelių ir paruošti įdarą.
9. Įdarui grietinėlę išplakti su cukrumi ir citrinos rūgštimi. Paruoštą kremą supilti į konditerinį maišelį su mažiausiu ir ploniausiu antgaliu. Kiekvieno jau atvėsusio pyragėlio šone įdurti antgaliu mažą skylutę ir įpurkšti kremo.
10. Skanaus!
45 komentarai
Oho, koki gražuoliai 😮 Labai šauniai pavyko, čia gi ne juokas ;)) Tikrai džiaugiuos, kad išėjo 🙂 šits receptas man irgi atnešė pirmą sėkmę su eklerais (thanks to močiutė) 🙂 žiūrėjau žiūrėjau, kad pati vėl užsimaniau tokių iškepti, gal savaitgalį kibsiu į iššūkį 🙂
Ačiū, Brigita, aš tuoj iš laimės tikrai plasnot pradėsiu, jau ir taip visiems, kas tik klauso, šiandien giriuos, kad ei, man pavyko eklerai! 😀
Ir, tiesa, ačiū dar kartą ir tau, ir tavo močiutei už tokį puikų receptą 😉
Mūsų baimės, skant, vienodos 🙂
Ką gi, reiktų ir man drąsintis ir klibint jas 😉
Šaunūs pyragaičiai, tikrai tikrai!
Dėkui 🙂
Būtina tas baimes klibint, tiesiog privaloma. Nes tada jos išeina, o mes mėgaujamės skanučiais eklerais ar – kažkada – cinamoninėmis bandelėmis! 🙂
Dievinu tokius pyragaičius! O pati tuoj keliausiu kepti riešutinių sausainių su šokolado gabaliukais – american cookies :]]] naktinė kalorijų bomba 😀
Mmm, pas tave irgi bais skanus ketvirtadienis nusimato, lauksiu įrašo būtiniausiai 😉
Mano taip pat viena iš pačių pačiausių knygų – „Erškėčių paukščiai”. „Altorių šešėly” ne taip sužavėjo, nors pamenu, kad stropiai perskaičiau, kai reikėjo mokyklai. O „Mano sesers globėjas” tiesiog neskaičiau… Šiaip tai aš turbūt nerasčiau nei vienos knygos, kurią galėčiau pavadinti neįdomia. Anksčiau ar vėliau visos iš jų kažkuo patraukia, bet „Erškėčių paukščiai” – tiesiog neįtikėtina knyga, o Colleen McCullough viena iš nuostabiausių rašytojų 🙂
Kalbant apie baubus, mane irgi šiek tiek gąsdina plikyta tešla. ir ne tik tešla, bet ir šiaip viskas, kas plikyta. Karti patirtis. Kažkada kepiau plikytos tešlos blynus – ne itin vykęs bandymas. O plikytas torto kremas – dar didesnė nesėkmė, ilgam atbaidžiusi nuo visko, kas plikyta 🙂
Labai smagu, kad tau pasisekė. Gal ir aš kada nors ryšiuosi vėl pabandyti.. 🙂 bet galvoju, kad jei ir vėl nepasisektų – tai jau būtų tikrų tikriausias nusivylimas… 🙂
Pritariu dėl knygų – daugelis iš jų turi kažką tokio… vienos daugiau, kitos mažiau, bet atrasti visose galima kažką artimo, svarbaus ar tiesiog užkabinančio. O sesers globėją labai patariu paskaityti, nuostabi knyga, kurią tiesiog įsimylėjau (inlove) 🙂
Dėl plikytos tešlos, linkiu labai labai, kad kitas kartas būtų sėkmingas! 🙂 Ir kai tu pavardinai, man rodos, kad maniškiai eklerai čia būtų lengviausi – reiškia, teisingai pradėjau 😀 Apie plikytus tortus ar, juolab, blynus (kurie man ir paprasti kartais sugeba nenusisekt) dar ilgai negalvosiu, reik patirties daugiau 🙂
„Altorių šešėly” – geriausia lieuviška knyga ever forever. ant forever after 😀 Rimtai. man dar Borutos „Baltaragio malūnas” iš lietuviškų baisiai patiko. Nors mano knygų skonis nestandartinis, tai mano mėgstamiausios – dažnai niekam nebūna „o-ho”. O man jų visokie vienuoliai, chemikai ir alchemikai švelniai tariant… pykina 😀
O mielinės tešlos bijot nereikia. Ji yra viena lengviausių ever. Tai ne sluoksniuota. Su plikyta niekada nežaidžiau (a, meluoju, churros puikiausiai net kelis kartus gavosi), bet sluoksniuota – tai man mistika.
Gražūs tavo eklerai (: tikiu, kad buvo skanut skanutėliai 😉
Egle, pritariu, tikrai pati geriausia lietuviška, jokių abejonių 🙂 „Baltaragio malūnas” man toks so so.., ne itin net įsiminiau, bet gi skoniai žmonių skirtingi, taip kad. O apie chemikus-alchemikus kalbant, tai Alchemiką ruošiuos perskaityt, žiūrėsim, pykins ar ne 😀
Na, jau, Egle, tikrai mielinė ne lengviausia ever, negi pamiršai kokią ten trapią, pavyzdžiui? 🙂 O sluoksniuotą gamina, t.y. parduoda, „mama” Maxima (jetau..), man net minčių kol kas nekyla daryti ją pačiai savo rankomis, no no no.. 😀
Ačiū 🙂 Tikėk, nes jie netgi skanesni nei gražesni 😛 Ir dar tas fotikas… 🙁 Ir apšvietimas. O, jei jau atvirai, tai fotografas, nu visiškai netikęs 😀
Asta, ir vel Tu mane aplenkei, nes jau laabai laabai kaupiuosi plikytiems pyragaciams, net vienam forume merginoms gyriaus, kad pasiryzau, tik nezinau kada, vis neturiu laiko 🙂 o cia tokie grazuoliai pupso, dar labiau uzsimaniau plikytu!
Saunuole!
Oi, Neringa, tikrai nelenktyniauju, čia matyt sutapimai sutapimai 🙂 Bet gi nieko čia blogo, dar labiau užsimanius, dar greičiau ir pati prisiruoši! O aš laukiu, kol galėsiu pasigrožėti tavaisiais 😉
Koks grožis! Jau vien iš foto atrodo, kad paragavus akys pačios užsimerks iš malonumo. Ir sveikinimai laimėjus mūšį su savimi. Tai viską dar labiau paskanina 😉
Aš bijau daryti tortus, net pačius paprasčiausius. Man tai kažkas TOKIO. Bet tikiu, ateis jausmas, kad pagaminsiu. Arba principingai užsispirsiu, kad viskas, reikia 😀
Ačiū ačiū, bendravarde 😉 Tikrai baimę nugalėti yra labai smagu (ir skanu) 🙂
O tortų tikrai nebijok, ten taip paprasta! Vienintelis baubiukas gal papuošimai, bet jei net jie nepavyksta, skonio tikrai negadina 🙂 Todėl linkiu drąsos ir kuo greičiau pačio pirmojo nuostabaus tortuko! 😉
tai pagaminai vis delto…o man pagl si recpta gavosi orkaitej kepti blynai:DDD nes niekas neissipute…
Bet as tikejausi tokiu a la prancuzaiciu ekleru, pailgesniu kaip „taksai” ir su prancuziska berete sokoladine ….
Nius bet svarbu, kad skanus:) Tai matau, kad galima naudot paprasta pieneli vietoj soju pieno, taip?
nius pabandysiu dar karta, bet jei neiseis primusiu orkaite:DDD
Inga
Inga, nereik norėti tobulų tobuliausio tobulumo iš karto, žinau, kad anieji prancūziškieji būtų šimtą kart gražesni (kaip Brigitos, mmm..), bet aukščiau bambos šokt nemėginau, šiam kartui ir taip man čia bais dideli pasiekimai 😀
Vietoj sojų pieno naudojau paprastą, taip. Puikiai tinka 🙂
Sėkmės antrame bandyme ir palaikysiu kumščius, kad šįkart ne blynus, o gražučius eklerus iš orkaitės ištrauktum 🙂
Toks ispudis, kad visiems telepatiskai eklerai galvoj pastaruoju metu, ir baimes analogiskos – iskaitant ir mane 🙂 Gal tai ir yra tas dalykas „bendraja samone” vadinamas 🙂 Sveikinimai kepejai 🙂
Kepėja dėkoja už sveikinimus ir linki ir tau, Milda, kuo greičiau įveikti tas baimes 🙂 Pereikim nuo „bendrosios sąmonės” prie paklusimo „bandos jausmui” 😀
Ačiū už įkvėpimą, šiandien svečius vaišinau plikytais pyragėliais su grietinėle pagal šį receptą (su vanilės esencija vietoje citrinos rūgšties, ir mažiau cukraus grietinėlėje). Nedrįsau įdėti ketvritojo kiaušinio – visuomet gamindama plikytą tešlą apsidraudžiu, bijau padaryti per skystą, bet šį kartą pagailėjau be reikalo.
Asta, puikiai viską darote, tiktai nurodytas kepimo laikas atrodo neįtikėtinas. „Didžiojoje kepinių knygoje” rekomenduojama per pirmąsias 20 min. neatidarinėti durelių, tad… Nežinau, kokio dydžio pyragėliai turėtų iškepti per 5 min. – ko gero, kepėte ilgiau? 🙂 Ar visai visai mažyliukus darėte?
Manieji nedideli pyragaičiai šiandien iškepė per 20 min., išnyko – per panašų laiką…
Man mielinė tešla – irgi baubas, o plikyta – viena mėgstamiausių ir dažnai ruošiama, netgi plikytos tešlos tortą gaminusi esu. Sluoksniuota, mano manymu, viena paprasčiausiai paruošiamų tešlų, tiktai reiktų visą dieną būti namuose ir pakočioti laikas nuo laiko. 🙂
Laima, džiaugiuos, kad įkvepiu 🙂
O kepimo laikas – teks manim patikėti – tikrai nesumeluotas, kepiau lygiai 7 minutes, bet maniškiai pyragėliai tikrai labai labai mažučiukai, jų man šimtas ir penki net gavos iš šito kiekio – sąžiningai suskaičiavau! 🙂
Mielinė tešla lai bus mano iššūkis numeris du virtuvėje, o apie sluoksniuotą… na gal, kada nors… bet man ji vis tiek o-ho-ho, koks baisingas dalykas atrodo, negaliu prisiversti kitaip apie ją galvot 😀
Na, tokie mažyliai, gali būti, iškepa greičiau. Nedrįstu ginčytis, nes tikrai mažyčių plikytų saisaniukų nesu kepusi. 🙂 O dėl sluoksniuotos tešlos galiu duoti nedidelį patarimą – sviestą iš pradžių smulkiai supjaustyti ir sumaišyti su 50 g miltų, suminkius įdėti į šaldytuvą pusvalandžiui, ir tik po to vynioti į tešlos voką ir pirmą kartą kočioti. Šitaip paruošus sviestą kočioti bus labai lengva (nepalygint su kietu sušalusiu grynu sveistu), o toliau – visi kočiojimai seksis kaip sviestu tepti 😉
Laima, ačiū už patarimą, išsisaugau savo smegenų kamputyje, kaip ir mažą ryžtą vieną dieną imti ir pabandyti 🙂 O kai bandysiu, būtinai juo pasinaudosiu, ir gal net nugalėsiu. Save ir sluoksniuotą tešlą 😀
Asta, niekas cia nelenktyvniauja, tiesiog smagus sutapimai… 😉
Asta, koks grožis pyragaičių… Tiesiog tobuli ekleriukai! Aš kelis kartus eklerus kepiau – subliuško visi ištraukus iš orkaitės. Bet i Tavo gražuolius pažiūrėjus, vėl kyla noras bandyti :))
Ačiū ačiū 🙂
Būtinai bandyk! Jie to verti, manau 😀 Pagaliau vienas kartas nemeluos ir mėgausies šiais skanuoliais 🙂
Bandysiu ir as si vakara kepti,tikiuos iseis viskas gerai,o Jus kaip uzpildote pyragelius kremu?su konditeriniu svirkstu?neliks per didele „skyle” ?:)
Laura, taip, konditeriniu švirkštu, pačiu mažiausiu antgaliu 🙂 Skylutė pyragėlyje lieka, tačiau nelabai didelė, be to, juk kremas nėra visiškai skystas – puikiausiai laikosi ten, kur turi būti 🙂
Deja, bet nepavyko.Manau zinau priezasti.Pas mane buvo dideli kiausiniai,na tie vadinami XXL kiausiniai 🙂 as imaisiau 4 kiausinius,kaip ir parasyta recepte,bet manau butu uzteke 3,nes tesla pasidare per skysta..
O didzioji problema manau buvo, kad neturejau kepimo popieriaus ir skarda istepiau aliejumi,kai pradejau spausti tesla,jie tik pirmas 2sekundes turejo forma,o paskui pradejo tizti…o ikisus i orkaite pradejo svilti..
Na manau zinau savo klaidas,todel bandysiu dar karta,tik si karta jau butinai su kepimo popieriumi ir tikriausiai trimis kiausiniais 🙂
Kaip manot galejo del mano isvardintu priezasciu nepavykti?
Laura, žinoma, garantuoti negaliu, bet manau, kad tavo įvardintos problemos tikrai turi pagrindo. Na, bent jau tie kiaušiniai – tai tikrai tikrai. Vidutinio dydžio (M) labai skiriasi nuo tų didžiųjų (XXL), todėl nenuostabu, jog kiaušinių tešlai buvo pernelyg daug. O kad jau tešla gavosi per skysta, tai ir nestovėjo kaip reikia tie pyragėliai…
Na, bet svarbiausia, kad žinai, kur kabliukai, kuriuos reiktų taisyti. Aš tikiuosi ir labai labai linkiu, kad kitąkart viskas pavyktų super duper :)) Būtinai papasakok, kai jau bus po antro karto, nekantrauju išgirsti rezultatus 😉
žinau ko noriu kalėdoms – gaminti. Jau laukiu košmariškos sesijos pabaigos….
Koks foodblogger’iškas noras 🙂 Labai artimai suprantamas 🙂 Aš jau turiu dalinį sąrašiuką Kalėdų kepinių, todėl irgi nekantrauju 🙂
Ačiū už receptą. Vakar bandėm šituos pyragaičius. Skonis tiesiog tobulas. Tik su išvaizda nepavyko. Gal galėtumėt patarti, ką daryti, kad išėmus iš orkaitės jie nesukristų?
Vaida, džiaugiuosi, kad bent skonis patiko 🙂
O dėl to, kad nesukristų – galbūt vos iškepusius, tu juos staigiai traukei į orkaitę? Plikyta tešla nemėgsta staigių temperatūros pokyčių, todėl verčiau pirma, užgesinus orkaitę, tik praverti orkaitės dureles, o po kiek laiko – išimti ir ekleriukus. Prieš dedant įdarą, visiškai atvėsinti 🙂
To Asta,
Labai šaunu, kad mokai mergaites-moteris kepimo paslapčių!
Tik noriu truputį teisingumo konditerinių gaminių pavadinimams.
1. Gaminiai kurie su saldžiu kremu, vadinasi: PYRAGAIČIAI.
2. Gaminiai kurie įdaromi su daržovėmis ir t.t vadinami PYRAGĖLIAI.
P.S. Plikytiems pyragaičiams naudojamas vanduo, nes kepant labiau išgaruoja ir taip susidaro didesnės ertmės kremui.
Pienas labiau tinka mažiems gaminiams t.y. sausainiams.
Jeigu labai nepatinka su vandeniu galima imti 50&50.
Sėkmės ruošiant ir skanaus ragaujant!!!
Azalija, labai ačiū už komentarą 🙂 Pabandysiu įsidėmėti šias konditerinių pavadinimų gudrybes. Bent jau šįkart pyragaičius ir pavadinau pyragaičiais, valio :))
O ir už pastabą dėl pieno dėkoju. Nors ir su pienu ertmės gavos pakankamai daug tikrai, bet verta pabandyti ir su vandeniu 🙂
Sveikos ekleru kepejos. Man tesla pavyksta puikiai, jau atitaikius turiu teslos tirstuma, kad skardoje isspausti pyragaiciai nesubliukstu ir pan. baubas yra pats kepimas. niekaip nesuprantu, kaip gali pyragaiciai kept 30 min ir ilgiau tokioj temperaturoj. nesuprantu, kus priezastis, nes man po kokiu 7 min pyragaiciu apacia pajuoduoja net, o virsus baltas dar visai. bandziau ir temperaturoj zemesnej kept ir i aukstesne padeti orkaitej pakelt, nu vistiek tas pats. apacia juoda jau, o virsus baltas. isemus matosi, kad virsu dar tikrai reiketu kept…bet taip tik su elerais, kokie keksiukai tikrai gerai iskepa(galvociau, kad gal orkaites visrsus blogai kepa)…nu gal kokie ekleru ekspertai gali padet, nes pasiduot neketinu…
Na, Diana, nesu aš didelė ekspertė eklerų srityje, bet man toks kvailas klausimas kilo – o ar tu juos ant kepimo popieriaus kepi? Gal bėda skardoje, kuri, pavyzdžiui, svyla?
Nes jei bloga būtų pati orkaitė (kaitinimas iš viršaus), tada ir kitiems kepiniams tos pačios bėdos kiltų..
Viską dariau pagal Astos receptą ir išėjo gražučiai, išsipūtę pyragaičiai, keli kraštiniai sukrito ir pastebėjau, kad jų viršus beveik nebuvo parudavęs, gal dėl to ir kitoms nepavyksta? Gal reikia pakepti šiek tiek ilgiau?
Mano smaližiam , jie buvo skanūs, bet kitą kart gerokai mažinčiau cukraus kiekį kreme 🙂 ačiū už receptą
Sandra, nėra už ką; labai smagu skaityti, kad plikyti pyragėliai pavyko puikiai 🙂 O cukraus kiekį, žinoma, visi turėtume pasikoreguoti pagal savo smaližiavimo laipsnį 🙂 Mes – esu tą minėjus ne kartą – esame dideli smaližiai, taigi… 😀
Sveika, Asta… šitas grožis man nesigauna… nors viską darau taip, kaip Jūsų aprašyta. Tešla gaunasi per skysta, vos išspaudus subliūkšta ir neiškepa taip kaip turėtų… gaunasi kažkokie sausainiai, be formos ir kietoki… jau bandžiau šiandieną dukart.. sugadinau begalę produktų.. nesuprantu, kas negerai.. 🙁
Ugne, spėju, kiaušiniai tikriausiai per dideli ir dėl jų tešla tampa per skysta. Nes turėtų būti pakankamai tirštoka. Ar naudojote M dydžio kiaušinius? Kai gamindama tešlą, įmaišote juos po vieną, stebėkite tešlos konsistenciją. Jei jau po trečio tešla yra grietinės tirštumo, ketvirto ir nemuškite 😉
Aš nesuprantu … kiek kartų esu darius kol kepa jie iskilę gražūs , ištraukiu ir subliūkšta :((
Ką tik iškepiau- nieko NESKANESNIO nesu kepus iki šiol. Nei kiek nesaldūs… pagal šį receptą daugiau nekepsiu. Šeip esu mėgėja nuo recepto visada nuklysti, bet čia galvoju darysiu pagal nurodymus viską. Na ir ką- kiaušinių laaabai per daug. Ant blėkutės taip ir matosi, kaip kepdami praranda formą. Sakysit kiaušiniai per dideli buvo? Ne naujokė virtuvėje esu- žinau kaip atrodo vidutinio dydžio kiaušinis.
Nei jie ten vaisiai iškilo nei ką. Na o skonis… joks.
Išvada: jokių naujų receptų, kepsiu tai, ką jau išbandžiusi ir daugiau jokių eksperimentų…
Kiek pamenu, labai svarbu, kad tesla gerai atvestu pries maisant kiausinius. O ju kieki irgi labai svarbu atitaikyti. As dejau 3 kiausinius, bet buvo per daug. Dedant po viena, reikia sekti teslos vientisuma, kad pasemus, ji nekristu nuo sauksto.
BANDAU KEPTI PAGAL JŪSŲ RECEPTĄ. TIK DABAR PAMAČIAU, KAD MANO ORKAITĖ TIK IKI 200 MAX KEPA. AR BANDYT AR NET NEVERTA?