Kažin, kiek kartų žmogui reikia pamėginti būti kažkuo kitu, kad suprastų, jog tikrieji džiaugsmai, savęs realizavimas, pilnatvė ir harmonija laukia tame kelyje, kuris yra skirtas TAU? Bandymas būti kažkuo kitu nepraturtina ir neveda pirmyn, priešingai. Jis vargina, išsekina, sėja nusivylimą ir nepasitikėjimą savimi. Galų gale vis tiek atsiduri tame pradžios taške, kuriame nežinios ir baimių kur kas daugiau nei savęs pažinimo bei supratimo.
Niekad nebuvau apdovanota pasitikėjimu savimi. Man visada buvo svarbu ir ką žmonės pagalvos, ir ką pasakys, ir kaip pažiūrės. Kartais pamesdavau savo nuomonę vien tam, kad likčiau saugiame savo kiaute. Kartais užsidarydavau tarp keturių sienų tam, kad nereiktų verstis per galvą kuriant gerą savo įspūdį prieš naujus žmones.
Nes labai ilgai aš sau atrodžiau šiek tiek per prasta būti tiesiog tokia, kokia esu.
Žiūrėjau į pavyzdžius, kurių kailyje norėdavau būti. Į jų pasiekimus, į aukštus karjeros liptus, į tobulus jų protus ir kūnus, į jų talentus, į jų aplink besiskleidžiantį žavesį. Šalia jų aš neatrodžiau sau paprasta – aš sau atrodžiau pakankamai prasta. Neįdomi ir netalentinga, neverta reikšti savo nuomonės pokalbiuose, nepakankamai patyrus dalintis patarimais, nepakankamai graži lankytis prašmatniuose vakarėliuose, nepakankamai įdomi dalyvauti televizijos laidose (o, taip, buvo ir mano valanda, bet tuomet aš per daug bijojau ir per mažai savimi pasitikėjau).
Kartais vis pamėgindavau būti kažkuo kitu ar kažkokia kitokia – žmogumi, kuriuo žavėjausi; tokiu, į kurį norėčiau lygiuotis. Tik niekada nesijaučiau gerai; tame kitame kailyje niekada nesijaučiau laiminga.
Todėl prieš kelias dienas, švęsdama savo trisdešimtąjį gimtadienį, aš visiškai nesijaudinau dėl to apvalaus skaičiaus. Priešingai, aš džiaugiausi. Džiaugiausi, kad su kiekvienais metais aš vis labiau priimu save tokią, kokia esu. Išmokstu save mylėti, su savimi draugauti. Dėkojau laikui, kad kartu su juo, nuolat tekančiu į priekį, aš įgyju daugiau patirties ir išminties, tampu drąsesnė būti tiesiog savimi. Priimu savo trūkumus ir džiaugiuosi savo laimėjimais. Daugiau nebesigūžiu į kiautą, vos tik išgirstu gerą žodį; ir nebėgu slėptis į kampą, išgirdusi blogą. Dabar jau suprantu, kad tobulumas slypi tik mūsų vaizduotėje ar supozuotose nuotraukose, o gyvenimas yra kitoks. Jis, gyvenimas, yra visoks, o dideliame pasaulyje kiekvienas iš mūsų turime savo kelią. Nei vienas iš mūsų nesame per prastas tuo savo keliu eiti; ir nei vienas nesame per prastas būti tiesiog savimi.
Jei to neišmoko kažkas kitas, galiausiai tuo įtikina laikas. Kai mane vis kas nors paerzina, kad žengiu į ketvirtą dešimtį, ar paskuba nuraminti, kad šis jubiliejus – tai nieko baisaus, aš tik gūžteliu pečiais ir patikinu, kad jaučiuosi visiškai ramiai ir džiugiai. Dar daugiau! Jaučiu, kad kartu su trisdešimtuoju skaičiumi prasidės… kažkas gero.
Jeigu mažiau yra daugiau, tai paprasčiau neretai yra kur kas geriau. Paprastumas turi daug spalvų. Daug skonių. Jis neužgožia; priešingai – atskleidžia. Virtuvėje, gyvenime, kasdienybėje – man rodos, paprastumas yra didelis gėris, kurį turėtume vertinti labiau. Tokios yra ir šios salotos – labai paprastos. Dabar, kai daržuose deri traškūs agurkai ir sultingi pomidorai, o špinatai nebetelpa savo lysvėse, šios salotos pačios gardžiausios.
Dviejų dalių pietų dėžutę galite įsigyti čia: www.e-sauletavirtuve.lt
Skonis: 10/10. Nes mažiau yra daugiau, o paprasčiau yra geriau, o kartais ir skaniau. Šios salotos – būtent tas atvejis!
Sudėtingumas: paprasta kaip dukart du.
Pomidorų, agurkų, špinatų ir mocarelos salotos
AtsispausdintiINGREDIENTAI
2 didelių pomidorų
3 agurkų
3-4 saujų špinatų lapelių
125 g mocarelos sūrio
Padažui:
3 valg. š. alyvuogių aliejaus
1 valg. š. baltojo vyno acto
1 arb. š. medaus
žiupsnio grūstų juodųjų pipirų
žiupsnio druskos
GAMINIMO EIGA
1. Pomidorus supjaustykite riekelėmis, agurkus perpjaukite perpus ir supjaustykite nestorais griežinėliais. Mocarelos sūrį supjaustykite riekelėmis.
2. Lėkštėje ar pietų dėžutėje paskleiskite špinatų lapelius, suberkite agurkų gabalėlius. Ant viršaus sudėkite pomidorų ir mocarelos riekeles.
3. Visus padažui skirtus ingredientus sudėkite į nedidelį stiklainėlį, jį užsukite ir gerai supurtykite, kol gausite vientisos konsistencijos padažą.
4. Prieš patiekdami ir valgydami, salotas apšlakstykite padažu.
2 komentarai
Kaip gera skaityti jusu straipsnius, tiek daug nuosirdumo juose. Po sio iraso norisi pritarti kiekvienai jusu minciai, as jausdavausi lygiai taip pat. Ir dziaugiuosi kad su laiku tas pasitikejimas savimi vis dideja. Ir kur as anksciau buvau, kad tik dabar atradau jusu tinklarasti.. 🙂
Vaida, labai Jums ačiū už gražius žodžius! Labai džiaugiuosi, kad pamažu atrandate pasitikėjimą savimi – tikriausiai mes abi puikiai žinome, kad su juo gyvenimas yra gražesnis, galimybės didesnės, o džiaugsmas kasdieniais dalykais – dar tikresnis 🙂 Siunčiu didelius ir saulėtus linkėjimus!