Kiekvieną rytą 5:45 suskamba mano žadintuvas. Pirmasis. Abejoju, ar aš jį bent jau išgirstu, bet, matyt, kažkaip intuityviai išjungiu ir krentu atgal į miegų karalystę.
Lygiai po 15 minučių, 6:00, suskamba antrasis žadintuvas. Dažniausiai prasikrapštau akis ir atsikeliu, bet kartais… blogiausiems atvejams visada suskamba dar vienas žadintuvas, dar po penkiolikos minučių. Pavyzdžiui, būtent jis mane ir išgelbėjo šiandien.
6:05 aš jau stoviu duše, po karšto vandens srove. Užsimerkiu ir, trinkdama plaukus, bandau save įtikinti, kad nešalta. Ne ruduo. Karštas dušas bent trumpam padeda save apgauti, o karamele kvepianti dušo želė kas rytą priverčia nusišypsoti bent puse lūpų. Lyg irisai, beveik jaučiu jų saldumą.
6:17, susisupusi į šiltą chalatą, tepu veidą kremu, o blakstienas – juodu tušu. Prieš išeidama pro duris laukan, perbrauksiu lūpas balzamu – taaaaip, štai toks tas mano kasdienis makiažas.
Dar po kelių minučių įjungiu plaukų džiovintuvą ir mintyse atsiprašau visų, kurie dar miega. Plaukus išsidžiovinu lygiai per penkias minutes, o tuomet iš karto čiumpu tiesintuvą. Po sruogą, šiek tiek skubėdama, bandau susitarti su kas rytą iš proto mane varančiais plaukais.
6:40 šoku į drabužius, užsisegu laikrodį, sekundei paskęstu kvepalų debesėlyje. Ir tekina leidžiuosi į virtuvę…
6:45 užsiplikau puodelį kavos ir gurkšnoju, kita ranka maišydama verdamą avižinių dribsnių košę. Žinot, jei iš vakaro dribsnius užpilsite vandeniu ir jie iki ryto puikiausiai išbrinks, ryte košę išvirsite triskart greičiau. Atradimas!
6:55 beriu ant košės dosnų žiupsnį cinamono, apibarstau dar dosnesniu šaukšteliu rudojo cukraus. Klesteliu ant kėdės prie virtuvės stalo ir… pusryčiai. Penkiolika ramių, skanių, sočių minučių…
Kad jūs žinotumėt, kaip sunku man buvo susiderėti su savimi visus žadintuvus pasukti penkiolika minučių anksčiau – tam, kad spėčiau pavalgyti pusryčius. Bene pusmetį gyvenau be jų, tik su puodeliu kavos, kurį išgerdavau jau darbe. Atrodė, nieko, įpratau. Bet, kita vertus, visus tuos sveikos mitybos dalykėlius žinau geriau nei reiktų. Todėl treptelėjau vieną dieną sau koja – viskas, baigta su šitom nesąmonėm. Pasakiau ir padariau. Ėmiau keltis anksčiau. Ėmiau valgyti pusryčius. Vėl iš naujo supratau, kad jie – tai auksinė geros dienos taisyklė. Be išimčių.
Ir ką tie pusryčiai man duoda, paklausit? Viską. Gerą nuotaiką, energiją, žvalumą. Kur kas didesnį žiupsnį optimizmo ir pozityvaus mąstymo. Dešimtimis procentų padidėjusį darbingumą ir veiklumą.
Taip taip, labai reklamuoju pusryčius. Kaip vieną iš geriausių dalykų, kuriuos galite sau duoti kasdien. Pažįstu ne vieną žmogų, kuris – tiesiog akyse matau tą vazdą! – skeptiškai prunkštelėtų ir numotų ranka. Atseit, jis geriau žino – verčiau ilgiau pamiegos, nes ir be pusryčių jam viskas labai gerai. Gal ir tikrai taip, gal ir gerai, bet su pusryčiais, reiškia, bus dar geriau! Daaaug geriau.
Skanių pusryčių!
Skonis: 10/10. Vienas iš tų patiekalų, kuriuos ruošdamas visai nesitiki, kad galutinis rezultatas bus TOKS. Toks gardus ir neatsivalgomas. Toks puikus tiek šiltas, tiek šaltas, tiek kelias minutes pašildytas orkaitėje (pavyzdžiui, pusryčiams!). Ši galetė – naujas mūsų namų topas. Kepėm, kepam ir dar daug daug kartų kepsim. Tik nepamirškit: kad galetė būtų pati skaniausia, rinkitės pačius skaniausius ir tikrai kokybiškus produktus.
Sudėtingumas: nieko labai sudėtingo.
Receptas publikuotas internetiniame portale Ji24.lt
Pomidorų, kumpio ir sūrio galetė
AtsispausdintiINGREDIENTAI
Pagrindui:
1 ½ puodelio (210 g) miltų
1 arb. š. druskos
1 valg. š. (20 g) cukraus
½ puodelio (115 g) šalto sviesto
¼ puodelio (60 ml) šalto vandens
Įdarui:
250 g rikotos sūrio
1 didelis svogūnas
100 g šaltai rūkyto kiaulienos kumpio
2 dideli pomidorai
90 g tarkuoto kietojo fermentinio sūrio
žiupsnis druskos
žiupsnis šviežiai maltų juodųjų pipirų
1 kiaušinis aptepimui
žalumynai apibarstymui
GAMINIMO EIGA
PARUOŠKITE TEŠLĄ
Dubenyje sumaišykite miltus, druską ir cukrų. Sudėkite šaltą gabalėliais supjaustytą sviestą ir išmaišykite. Trinkite tarp pirštų tol, kol susidarys trupiniai. Palaipsniui į trupinius supilkite šaltą labai šaltą vandenį. Vandens gali reikėti šiek tiek mažiau ar daugiau, todėl nesupilkite jo viso iš karto, stebėkite, kada trupiniai pradeda kibti. Jeigu matote, kad trupiniai yra per sausi ir nekimba, įpilkite dar šlakelį šalto vandens.
Perkelkite tešlą ant lygaus ir švaraus miltais pabarstyto paviršiaus. Dar šiek tiek lengvai paminkykite ir suformuokite iš tešlos rutulį. Suvyniokite į maistinę plėvelę ir palaikykite šaldytuve apie 30-60 minučių.
PARUOŠKITE ĮDARĄ
Svogūnus susmulkinkite nedideliais kubeliais ir pakelinkite šlakelyje įkaitinto aliejaus. Kumpį supjaustykite riekelėmis, o šias – vidutinio dydžio gabalėliais. Pomidorus supjaustykite vidutinio storumo riekelėmis. Pasiruoškite visus produktus ir atidėkite į šalį, kol tešla bus atšalusi ir galėsite ją išimti iš šaldytuvo.
PARUOŠKITE GALETĘ
Įkaitinkite orkaitę iki 180ºC temperatūros.
Pasiruoškite lakštą kepimo popieriaus, šiek tiek pabarstykite jį miltais. Išimkite iš šaldytuvo atšalusią tešlą, perkelkite ant kepimo popieriaus ir iškočiokite į daugiau ar mažiau taisyklingą 30-35 cm skersmens apskritimą.
Tešlos apskritimą, palikdami švarius maždaug 5 cm kraštelius, aptepkite rikotos sūriu. Ant sūrio tolygiai užberkite kepintus svogūnus. Išdėliokite kumpio riekeles. Ant šių – pomidorų riekeles. Apibarstykite žiupsneliu šviežiai maltų juodųjų pipirų ir druskos pagal skonį. Viršų apibarstykite tarkuotu kietuoju fermentiniu sūriu. Tešlos kraštelius užlenkite į vidinę pusę.
Dubenėlyje išplakite kiaušinį ir aptepkite juo užlenktus tešlos kraštus.
Kepkite įkaitintoje orkaitėje apie 40 minučių, kol tešlos kraštai taps gražiai auksinės spalvos, o sūris gražiai apskrus. Jeigu matote, kad kepimo metu tešlos kraštai ima per daug ruduoti, uždenkite galetę lakštu folijos.
Kelias minutes atvėsinkite, apibarstykite žalumynais ir iš karto patiekite. Skanaus!
70 komentarai
Niam – kaip kokia pica pusryčiams.
Ir labai užjaučiu dėl tokio kėlimosi laiko – aš visiška pelėda ir keltis net ir 6:50 žiauuuriai sunku. Apie dažus net nepagalvoju – avariniu atveju visad turiu darbo stalčiuje tušo ir pudros, kad negasdinti jei sugalvotų atvykti klientai (gerai, kad jie neatvyksta neįspėję : ) ).
Indre, žinok, įmanoma įprast 🙂 Aš irgi iš pradžių katastrofiškai sunkiai iš lovos risdavausi, bet dabar jaučiuosi visai gerai 🙂 Nors, žinoma, neatsisakyčiau ir ilgiau pamiegot, bet… 😀
Aš įprantu, kol būna vasaros laikas. O kai tik persuka į žiemos – viskas. Ištinka žiemiško laiko koma 😀
Oi, tas laikrodžio persukimas ir man labai nepatinka. Kokias dvi savaites kaip maišu trenkta vaikštau, ne kitaip. Bet galų gale vėl po pereinamojo laikotarpio grįžtu į ritmą 🙂 Va jeigu tau visą žiemos sezoną to įgyvendinti nepavyksta, tada jau ne kas… 😀
Pritariu! Pritariu! Ir dar kartą pritariu! 🙂
Nei kojos iš namų nekeliu ko nors neužvalgius, manau nespėčiau nei darbo pradėti, nes svajočiau apie pusryčius 🙂 todėl sakyčiau, taip kaip apmąstau ką valgysiu pietums, lygiai taip pat patikrinu šaldytuvą iš vakaro ar tikrai yra kas nors pusryčiams.
O tokias galetes manau galėčiau valgyti 3 kartus per dieną, super!
Na va, kaip smagu surasti bendraminčių 😀
Bent jau aš tokias galetes tikrai galėčiau valgyti triskart per dieną, šita – tiesiog tobula! 🙂 Būtinai išbandyk 😉
O jau kaip noriu!!! Įsivaizduoju, kaip turėtų būti dieviškai skanu. Klaviatūra jau šlapia nuo seilių. NIAM.
Rūtuliuk, kepk! Nes tikrai laaaaabai skanu! 🙂
jeigu niekas nesutrukdys – jau šiandien. Eh, kaip nekantrauju 🙂
Oi, skanaus skanaus! 🙂 Aš nekantrauju išgirsti, kaip patiko 🙂
TOBULAS 🙂 šiek tiek pamodifikuotas (dėjau ne kumpį, o vištytę keptą), bet buvo tikrai TOBULAS 🙂 ačiū. Vakar apturėjom laaaaabai skanią vakarienę, o maniškis šiandien dar ir pusryčius skanius labai labai.
Tad DĖKUI 🙂
Kaip nerealu! Būtinai gaminsiu.
Skanaus! 🙂 Jei turėsi minutėlę, būtų labai smagu išgirsti atsiliepimus bei vertinimus 😉
Pavydžiu žmonėms, kurie plaukus džiovinasi 5 minutes. Aš džiovinu 15, bet vis tiek dar lieka šiek tiek šlapi, dėl to neretai matyt tenka susirgt šaltu laikotarpiu. Nors 5 ryto manęs matyt ir 10 žadintuvų nepakeltų ;)) Suviliojo receptas, bet nelabai mėgstam šaltai rūkytų mėsų, kaži koks skonis būtų su karštai rūkytu kumpiu? 🙂
Živile, tiks 🙂 Pasirink mėgstamiausią mėsytę ir tuomet galetė bus nerealiausio skonio 😉
O dėl plaukų… kažkada ir aš labai ilgai laiko su džiovintuvu sugaišdavau, bet gerokai pasitrumpinus plaukus, gerokai sutrumpėjo ir džiovinimo laikas 🙂
As dziovinu saviskius 40in, ant max galingumo ir max karscio.. Tada jie buna vos vos dregni, bet jau galima eiti i lauka. Deja, tik susipynus kasa ir uzsidejus kepure.
Pridejau i galeta dar paprikos gabaliuku, taip pat ir kiausinio didziaja dali i tesla. Super 🙂
Mano santykiai su pusryčiais tokie patys, turiu mėgstamą dalyką jau porą metų, kurio laukiu kiekvieną vakarą. Dievinu pusryčius ir viską, kas su jais susiję ir nei pietūs, nei vakarienė nesuteikia tiek džiaugsmo 😀
Super! 🙂 Aš, tiesa, labai labai džiaugiuosi absoliučiai kiekvienu valgymu, mat… na, tikrai labai mėgstu valgyti 😀
O rikotos tipo sūrį gal galima keisti sūdyta pertrinta varške..?
Drąsiai! 🙂
Išsisaugau šitą gėrį archyve! Bus gaminamas tikrai 🙂 Šiaip to daryt nemėgstu, bet tokios skanios foto nepalieka kito pasirinkimo kaip tik įgyvendint pačiai… 🙂
Labai rekomenduoju neprarasti šio pasiryžimo. Nes pagaminti paprasta, o skanu tikrai labai 😉
Ir, žinoma, labai ačiū už pagyras nuotraukoms 🙂
o su šaldyta tešla tiktų?
Dovile, aš nepagailėčiau šiek tiek laiko ir gaminčiau su šia namine tešla 🙂 Aišku, tiktų ir su šaldyta, bet jau būtų ne tas skonis… 🙂
laiko negaila, bet ryte noriu pusryčių čia ir dabar 😀 o jei tešlą pasidaryčiau iš vakaro, o kepčiau ryte irgi būtų gerai? nuo pastovėjimo per naktį šaldytuve nieko blogo nenutiktų?
Rizikuočiau 🙂 Tikrai nemanau, kad kažkas nutikt galėtų 🙂
Čia galbūt gan keistas pomėgis, bet labai mėgstu klausytis, kai kiti pasakoja savo dienotvarkę arba įpročius. Bet iki kokio vidurdienio, toliau jau nesvarbu. Net nežinau kodėl, bet labai įkvepia ir pažadiną tą jaukumo, ir gyvenimo džiaugsmo jausmą. Va, kad ir dabar, perskaičiau ir jau net matau: aprasojusį veidrodį nuo karšto vandens, rytinę saulę virtuvėj, užuodžiu kavos kvapą. Laukiu ryto! Pusryčiai yra gėris. Bet galetė gal labiau savaitgalio pusryčiams arba brunchui 🙂
Brigita, tikrai įdomus pomėgis, bet toks… visai suprantamas 🙂 Nes man irgi patinka. Kaip tu sakai – įkvepia 🙂
Dėl galetės tu irgi visiškai teisi 🙂 Visas maistas skaniausias ką tik paruoštas, bet aš kartais ir nuo vakaro likusį gabalėlį ryte pasišildau – mmm! Skanumas 🙂
Labai jaukiai aprašytas ryto procesas :] aš iš tų, kurie „skeptiškai numoja” į pusryčius:D bet vis tiek… :] o šioji galetė! mėginta ir itin gardi. man iš viso, sauletavirtuvė – nesaldžiųjų pyragų deivė : ))) !!
Aure, tikrai?! O aš, atrodo, beveik vien apie saldžius pyragus ir kitus saldumynus pastaruoju metu rašau 🙂 Na, bet kokiu atveju, džiaugiuosi, kad archyvuose randi kažką įkvepiančio! 🙂
Kokį cinamoną naudoji ir kur perki?
Miela, Asta, jei radai stiprybės keltis anksčiau ir valgyti pusryčius, linkiu rasti stiprybės ir mankštintis. Suprasi visu 101% super geras dalykas.
Vyteni, perku paprasčiausią maltą cinamoną. Kartais vieno gamintojo, kartais – kito.
Nekantrauju atrašyti į komentarą dėl sporto 😀 , nes šioj srity irgi savim labai didžiuojuos. Nes sportuoju! Aktyviai! Reguliariai! Ir, tiesą sakant, tikriausiai dar niekada nebuvau taip „užsidegusi” sportu. Gėris! 🙂
Asta, kaip įdomu skaityti tavo kėlimosi įpročius ir lyginti su savaisiais. 🙂 Tavo rytas atrodo toks jaukus jaukus.. O galetė bus kepama jau šiandien! Ne vienas tavo receptukas mūsų namuose tapo sensacija, su galete manau bus tas pats. 🙂 Jos nuotraukas pamatęs vyriškis vakar užmigt negalėjo ir norėjo grūst mane iš lovos kept jau tuoj pat – vidurnaktį. 😀 Pastaruoju metu mane labiausiai traukia desertai, todėl labai smagu ir po kitą „daržą” palandžiot, pagamint kažką naujo, sūraus, pikantiško. 🙂
Donata, kartais ne toks ir jaukus ji būna, kai labai labai labai miego norisi, o iš lovos lipti beprotiškai šalta 😀 Bet net ir tokius prisijaukinti galima… kažkaip, po truputį 🙂
Beje, ar jau gaminai? Ar patiko? 🙂 Nekantrauju išgirsti įspūdžius!
Gaminausi ir visiems išreklamavau – puikiai pavyko, atitiko mano skonio receptorius 110%. Labai labai skanu buvo, dar kepsiu ir kepsiu!
Valio, Donata, labai džiaugiuosi tokia didele galetės sėkme! 🙂
Išbandžiau vakar, labai patiko. Valgėm pusryčiams, iškepiau iš vakaro, labai skanu ir šaltas. Darbe priešpiečiams smaguriausiu:)
Ačiū už receptą.
Nėra už ką, Inga. Labai džiaugiuosi, kad išbandei 🙂 Dar labiau džiaugiuosi, kad patiko! 🙂
Labai pritariu dėl pusryčių. Nors ir buvau ta skeptikė, kuriai jų niekad nereikėjo, bet kaip tik neseniai atradau tą pusryčių malonumą, ir dabar 100 proc. pritariu kiekvienam žodžiui. 🙂 Tik vat prisiverst keltis anksčiau vis dar nesugebu, tad ir toliau gyvenu be jų, tik laisvadieniais pasimėgauju… Tikiuosi, vieną dieną persilaušiu ir aš. 😀
Kaip pirmąkart pakomentavus, noriu pridurt, kad rašote puikų tinklaraštį, Asta. Vis užsuku pasisemt idėjų. 🙂
Laura, labai ačiū už gražius tinklaraščiui; jie kiekvienąkart tikrai įkvepia 🙂
O dėl pusryčių, labai nuoširdžiai linkiu persilaužti. Kai įpranti, tikrai nesunku paaukoti tas penkiolika minučių miego, tačiau diena po pusryčių būna kur kas geresnė! 🙂
Butinai kepsiu!!! Dabar! :))) liks ir pusryciams…. Tiesa, visada buvo idomu kodel daznai receptuose minimas butent ledinis/labai labai saltas vanduo? Ka tokio jis padaro, ko nepadaro paprastas?
Agota, fantastika, kaip aš džiaugiuosi, kai įkeltas receptas paskatina gaminti DABAR, tą pačią akimirką 🙂 Tikiuosi, kad rezultatas nenuvylė? 🙂
Ledinis vanduo naudojamas todėl, kad jis neleidžia ištirpti sviestui; tešla visa ko rezultate būna trapi, o ne kieta 🙂
Išbandytas savaitgalį ir vos atnešus ant stalo, kepinio neliko akimirksniu 🙂 Labai labai skanu, kepsiu tikrai dar ne kartą ir ne du 🙂 Ir jau tiesą sakant būtų iškeptas, bet dingo Kaune Rikota iš parduotuvių, kiek einu ieškoti, tiek niekur nerandu, labai tikiuosi greitu metu pamatyti jos vėl parduotuvių lentynose ir tada vėl kepti šį skanėstą 🙂
Daiva, aš irgi tikiuosi 🙂 Skanių kepinių 😉 Ir labai ačiū už visus gerus žodžius galetei; labai džiaugiuos, kad patiko 🙂
jau orkaitej! jei gausis – bandysiu sia galete (+ vynas) uzkariauti kelia i vyro sirdi 😀
skanu! ypac tesla 🙂 o idaras tai cia jau variaciju variacijos… aciu Asta 🙂
Andrija, nėra už ką! 🙂 Labai džiaugiuosi, kad patiko 🙂
Kepiau ir vel kepsiu! Nerealiai skanu, ricotta suteikia sviezumo ir lengvumo skoni. labai labai skanu, o tesla as net „multipraktik”-e sumaiciau, tai „šmik-šmak” kaip viskas greitai gavosi, puikus receptas!
Ula, labai džiaugiuosi, kad patiko! 🙂 Ir ačiū, kad savo komentaru priminei man šią galetę; pats laikas išsikepti vėl ir man 🙂
Labai įkvepiantis įrašas! Aš kasryt su savimi kovoju atsikelti bent 7.15, bet nepaisydama jokių žadintuvų miegu tol, kol iš lovos išverčia jausmas, jog darbo diena JAU prasidėjo, o aš vis dar lovoje 🙂
Receptą būtinai išbandysiu.
O taip asmeniškai noriu paklausti, jei ne paslaptis, kelintą valandą įprastai einate miegoti? 🙂 gal tame paslaptis, kaip pavyksta anksti atsikelti ir džiaugsmingai pradėti dieną?
Ne ne ne, kažin, ar tame paslaptis – kristi lovon ir miegoti anksčiau vidurnakčio niekaip neprisiruošiu; nebent išskirtiniais atvejais 🙂 Mano pagrindinis gelbėtojas tokiais ankstyvais rytas yra ne kas kitas, o dušas. Kelios ar keliolika minučių po tekančia vandens srove išbudina ir toliau ryto ritualus pasiseka vykdyti pakankamai žvaliai 🙂
Nors, ką čia meluoti… na, nėra lengva taip anksti keltis, nėra. Jei turėčiau galimybę, tai ir aš miegočiau kur kas ilgiau. Ypač, kai ryte visad tas miegas tooooks saldus… 🙂
mmmmmm skanumėlis…. gera vakarienė gavosi, superinė tešla, įdaras irgi, net ir be svogūnų (nes jų nevalgau), bandysiu toliau kepti ir eksperimentuoti su įdarais. Ačiūūū 🙂
Dovile, super super super! 🙂 Man patinka, kad Jums patinka 🙂 Kai atrasit kokį ne-re-a-lų įdarą, pasidalinkit! 😉
o jei pabandytum apsimiegojusi nueit i virtuve ir uzkaisti kose, o po to i dusa… gal sutaupytum 5 minutes miegui? 😀
Laima, bijau, kad košė per tą laiką iš puodo išbėgtų, o likučiai prisviltų 😀
Ar is sito kiekio gaunasi viena galetė?
Taip, Aušra, viena apie 30 cm skersmens galetė 🙂
Šita galetė – metų atradimas!!! Kažkas nerealaus – dieviškai skanu, labai ekonomiška ir greita! ačiūūūū!!!
Nėra už ką, Aušra! 🙂 Man labai džiugu, kad galetė rado dar vieną gerbėją 🙂
Norėjau pasiteirauti, o ką šiuo atveju vadinate kietuoju fermentiniu sūriu?
Tiesiog paprastą fermentinį sūrį (rokiškio ir kt. panašių rūšių) ar kietąjį sūrį (parmezanas, džiugas ir pan.)?
Aš šiai galetei naudoju paprastesnius kietuosius sūrius; man labai skanus „Gojus”, pavyzdžiui 🙂 Bet tikrai pavyks su įvairiais, svarbiausia išsirinkti tokį, kuris Jums skanus 🙂
Asta, labai ačiū. Ateityje mėginsiu su „Gojum”, nes galetė tikrai nuostabiai skani – jau išbandžiau, visi valgytojai taip pat išgyrė. Tik pirmajam bandymui naudojau Džiugą, bet panašu, kad jis irgi puikiausiai tiko.
Neabejoju, kad Džiugas tiko puikiai – aš jį taip pat mėgstu 🙂 O štai Gojus kiek švelnesnis, lengvesnio skonio. Pabandykit, tikiuosi, kad taip pat patiks 😉
Labai ačiū už puikią galetę 🙂 Buvo super! Pabudau ryte su mintimi: „Bet tai kaip skanu vakar buvo!” 🙂
Toma, kaip puiku! Jei dar ryte mintyse sukasi skanios mintys apie vakarykštį valgį, tai tikrai daug pasako 😀
Taip norėjau šito grožio, tačiau likau nusivilusi, nes matyt kaip ir dera… pirmas blynas buvo prisvilęs…. Tešlą vos iškočiojau, nors ją begaminant lipo puikiai. Taip pat įdaras asmeniškai man buvo per sūrus… manau, kad viso indelio rikotos yra per daug 🙂
džiaugiuosi, kad kitoms pasisekė geriau ir buvo skaniau 🙂
Never mind, verta buvo pabandyt 🙂
Labai gaila, kad galetė nuvylė 🙁 Kita vertus, visada galima pasikoreguoti skonius (ypač – sūrumą) pagal savo skonį, jei tik nuspręsite galetei suteikti antrą šansą ir iškepti ją dar kartelį 🙂
Tobula! nors esam su vyru labai isrankus maistui. bet si patiekala jau irasiau i geriausiu receptu knyga! 🙂 tik maniskiui nepatiko slapumas issiskyres is rikotos surio. gal turite koki patarima kad neissiskirtu tiek vandenelio?
Donata, labai džiaugiuosi! Aš šią galetę taip pat kepu labai dažnai ir mes vis jos neatsivalgom – na gi tikrai tobula! Smagu, kad taip pat vertinate ir jūs 🙂 Na, o dėl rikotos – tiesiog iškepusiai galetei leiskite kelias minutes atvėsti, palaukite kokias 10 minučių ir tas išsiskyręs skystis susigers 🙂 Nors, tiesą sakant, gal tai priklauso ir nuo rikotos? Neprisimenu gamintojo, kurio rikotą naudoju aš (mėlynose pakuotėse po 250 g), bet ji tikrai neišskiria daug skysčio.