Penktą valandą ryto naktis dar maišos su rytu. Kojas iš lovos iškeliu drumzlinoje prieblandoje, o kol stoviu po tai šaltu, tai karštu dušu (prabusti juk kažkaip reikia), tas kambarius gaubęs rūkas kažkur išsisklaido. Ir tolumoje, keičiantis pastelinėms dangaus spalvoms, pagaliau pro namų stogus švysteli saulė. Pirmieji saulės spinduliai. Labas rytas. Toks yra mano rytas.
Nežinau, kas kaltas – vasara, miego trūkumas ar paskutiniu metu aplink tvyranti atostogų nuotaika bei kalbos -, bet jau ir aš noriu atostogų. Kartais, stovėdama po rytiniu dušu, pusiau sapnuoju ar pusiau svajoju, kad štai, esu Prancūzijoje. Nuomuojuosi nedidelį jaukų butuką pačiame Paryžiaus centre. Čia yra mažas balkonėlis su gėlių vazonėliais, ir rytai čia visada saulėti. Tiesiai po mano butu, pirmame aukšte, yra kepykla, iš kurios sklindantys aromatai veda iš proto visus gatvės gyventojus. Leidžiu sau tiesiog su pižama nustraksėti laiptais žemyn, kur prie prekystalio plušanti jauna šeimininkų dukra jau mintinai žino, jog atėjau šviežutėlės, ką tik iš krosnies ištrauktos baguette. Pamerkiam viena kitai akį, nusišypsom, palinkim geros dienos, o aš, grįžusi atgal į savo butuką, jau kaičiu virdulį kavai. Pjaustau prancūzišką batoną, ruošiu pusryčių sumuštinius – vieną rytą saldžius, kitą gerokai sotesnius. Išsinešu padėklą su pusryčiais į balkonėlį ir patogiai įsitaisau, atsukusi skruostus vis kylančiai saulei. Gatvėse jau prasideda judėjimas ir žinau, kad netrukus tas judėjimas virs tikru skruzdėlynu: užšokę ant dviračių, kostiumuoti vyrai skubės į prabangius ofisus; jauni vaikinukai savo ryškiais motoroleriais skubės parvešti savo gražuoles namo, kol jų tėvai nepabudo; lauko terasas užplūs pusryčiaujantys ir malonų šurmulį kartais sutrikdys garsiai sušuktas „Espresso!”. Vyrai ir moterys savo nedideliais automobiliukais manevruos siauriomis gatvelėmis, skubėdami pradėti naują dieną; o netrukus pro viešbučių duris pasipils ir būriai turistų su rankose laikomais žemėlapiais ir veiduose šviečiančiomis plačiausiomis šypsenomis. Aš, išgėrusi paskutinį puodelį kavos ir nusilaižiusi sumuštinio trupiniais aplipusius pirštus, taip pat pradėsiu savo dieną. Nuostabią dieną, žinoma, nes juk aš… aš Paryžiuje.
Kaip norėčiau į Paryžių. Vasarai. Ar – gerai jau, gerai – bent savaitei.
O kol kas žaidžiu Paryžių namuose. Savaitgaliais kepdama naminį prancūzišką batoną ir primindama sau, kad jei nesiliausiu svajoti, tikėti ir norėti, tai ir šis mano noras vieną gražią dieną išsipildys. Ir vieną gražią dieną tikrai raikysiu baguette kažkur Paryžiaus gatvelėse esančiame jaukiausiame butuke. Pro langą plykstelėjus saulei, prisiminsiu šias savo fantazijas ir norėsis įsižnybti, kad patikėčiau savo laime. Taip, taip ir bus.
Skonis: 10/10. Yra žmonių, kurie be įvairaus tipo batonų ir šviesių duonų savo gyvenimo neįsivaizduoja, bet aš tikrai ne iš jų. Vis tik prancūziškus batonus ar čiabatas mėgstu, kai reikia pridaryti lėkštę sumuštinukų užkandžiams ar susiorganizuoti greitą vakarienę. Žinoma, žodis „greitas” čia jau nebetinka, nes tai – naminio prancūziško batono receptas, kuriam laiko tikrai reikės. Bet užtat koks didelis malonumas pačiai iškepti duoną ir suprasti, kad ji puiki: traški išorėje, minkšta ir puri viduje, kvapni ir gardi!
Sudėtingumas: yra ką nuveikti.
Kur radau? Fine Cooking
Prancūziškas batonas (baguette)
Atsispausdinti
INGREDIENTAI
1 pakuotė (7 g) sausų mielių
1 puodelis šilto vandens
2 arb. š. cukraus
2 valg. š. bekvapio aliejaus
3 puodeliai (420 g) miltų
1 arb. š. druskos
kukurūzų miltai kepimo skardos pabarstymui
miltai ir sezamo sėklos bagečių apibarstymui
Sumuštiniui:
1 prancūziškas batonas (baguette)
1 ½ valg. š. majonezo
1 valg. š. garstyčių su grūdeliais
130 g mocarelos sūrio
100 g šaltai rūkyto kiaulienos kumpio
saujelė šviežių gražgarsčių
1 pomidoras
žiupsnis druskos
žiupsnis maltų juodųjų pipirų
GAMINIMO EIGA
1. Dideliame dubenyje sumaišykite sausas mieles, šiltą vandenį, cukrų ir aliejų. Išmaišykite, kol mielės ir cukrus ištirps. Uždenkite švariu rankšluosteliu ir palaikykite šiltoje vietoje apie 10 minučių, kol paviršius suputos.
2. Į dubenį su mielėmis suberkite miltus ir druską. Išmaišykite mediniu šaukštu, kol tešla sukibs į vieną tešlos rutulį.
3. Perkelkite tešlą ant miltais pabarstyto švaraus paviršiaus ir minkykite rankomis, kol gausite vientisą ir elastingą tešlą. Jei matote, kad tešla yra per minkšta, įberkite dar porą saujų miltų.
4. Didelį dubenį ištepkite šlakeliu aliejaus. Įdėkite į jį išminkytą tešlą ir apsukite ją kelis kartus, kad visa pasidengtų aliejumi. Uždenkite dubenį maistine plėvele ir palaikykite šiltoje vietoje apie 2 valandas, kol tešlos tūris padidės dvigubai.
5. Pakilusią tešlą kelis kartus paminkykite ir išimkite ant miltais pabarstyto švaraus paviršiaus. Iškočiokite į didelį, apie 1,5 cm storio stačiakampį. Perpjaukite šį stačiakampį į dvi lygias dalis, o jas – į dar dvi. Iš viso turi gauti keturis lygius stačiakampius, iš kurių suformuosite keturias nedideles prancūziškas duoneles.
6. Paimkite pirmąjį iš tešlos stačiakampių ir pirštais bei delnais paspauskite, kad gautumėte maždaug 1 cm storio tešlos lakštą.
7. Paėmę už ilgesniosios kraštinės, užlenkite ją iki stačiakampio centro, ir stipriai užspauskite pirštais ties centru. Tą patį padarykite iš kitos stačiakampio pusės – taip pat užlenkite iki stačiakampio centro ir užspauskite pirštais.
8. Tokius lenkimus (ir užspaudimus) iš abiejų ilgesniosios kraštinės pusių kartokite tol, kol gausite apie 25-30 cm ilgio duonelę. Turėtumėte padaryti apie 6-7 kiekvienos pusės lenkimus; po kiekvieno iš jų duonelė pailgėja. Kad būtų paprasčiau suprasti, kaip yra lankstoma duona, čia galite peržiūrėti video.
9. Perkelkite duonelę ant gausiai miltais pabarstyto paviršiaus, kad lygioji (apatinė) jos pusė pasidengtų miltais.
10. Kepimo skardą išklokite švaru rankšluostėliu ir apibarstykite jį kukurūzų miltais.
11. Atsargiai paimkite suformuotą batoną ir, apversdami jį miltuotu paviršiumi į viršų, padėkite ant rankšluostėlio.
12. Sulenkite rankšluostėlį taip, kad atsirastų „sienelė“, skirianti vieną duonelę nuo kitos.
13. Pakartokite viską su visomis keturiomis tešlos dalimis ir paruoškite keturis prancūziškus batonus.
14. Uždenkite suformuotus batonus švariu rankšluostėliu ir palaikykite apie 60-90 minučių, kol tešla pakils dvigubai.
15. Kol tešla kyla, įkaitinkite orkaitę iki 200°C temperatūros. Kepimo skardą pabarstykite kukurūzų miltais.
16. Didelį ir sandarų indą pripildykite karšto vandens ir įdėkite jį į orkaitę, apatinėje lentynoje, ant grotelių. Duonelių kepimo metu indas su vandeniu turi būti orkaitėje ir garuoti; tokiu būdu orkaitėje yra palaikoma reikiama drėgmė.
17. Pakilusias duoneles atsargiai perkelkite į kepimo skardą. Apšlakstykite vandeniu ir apibarstykite miltais arba sezamo sėklomis. Aštriu peiliu keliose vietose padarykite apie 1,5 cm gylio įpjovas.
18. Kepkite įkaitintoje orkaitėje (skardoje virš indo su vandeniu) apie 20-25 minutes, kol baguette bus gražiai auksinės spalvos. Išimkite iš orkaitės, perkelkite ir atvėsinkite ant grotelių.
19. Patiekite su saldžiais arba nesaldžiais priedais.
PUSRYČIŲ SUMUŠTINIS SU PRANCŪZIŠKA DUONA
1. Prancūzišką duonelę perpjaukite išilgai per pusę į dvi dalis.
2. Majonezą sumaišykite su garstyčiomis. Aptepkite abi perpjautas prancūziško batono puses.
3. Ant apatinės batono dalies išdėliokite griežinėliais pjaustytą mocarelą.
4. Ant mocarelos išdėliokite kumpio riekeles.
5. Ant kumpio paskleiskite saujelę šviežių gražgarsčių, o ant jų išdėliokite griežinėliais pjaustytą pomidrą.
6. Pabarstykite pomidorą žiupsneliu druskos ir maltais juodaisiais pipirais.
7. Užvožkite antrąją baguette dalį ir šiek tiek paspauskite delnais.
8. Skanaus!
Receptas publikuotas Ji24.lt
13 komentarai
Pasaka kaip skaniai čia viską aprašei! Taip ir norisi savaitgalį pasidaryti būtent tokius sumuštinius 🙂
Aušra, na, ar pasigaminai savaitgalį sumuštinius? 🙂
Skaičiau kaip pasaką!
Turiu bėdą: viską, kas man yra pasakojama, arba apie ką skaitau-įsivaizduoju, vaizduotė dirba visu pajėgumu 😀
Nuostabios nuotraukos, nuostabus įrašas ir tu nuostabi 😉
Julija, visa net nukaitau 🙂 Ačiū!
Ahhh, užsisvajojau ir aš apie nuostabius rytus balkonėlyje virš kepyklėlės. Duona atrodo puikiai, šaunuolė!!! 🙂
Ačiū, Ieva Marija! Ji ir buvo tikrai puiki 🙂
Skaitot mano mintis 🙂 Jau seniai bręsta mintis apie bagetės kepimą ir tokius sumuštinius. Reikės spirti sau į užpakalį ir kepti! Nuotraukos jūsų nuostabios.
Ernesta, labai ačiū 🙂 Viskas daug paprasčiau, kai pagaliau imi ir prisiruoši – imi ir darai. Ir pavyksta, o po to galvoji, kad nebuvo verta tiek ilgai delsti. Taigi, pirmyn! 🙂
as su pretendavimu i paty kvailiausia klausima:D na del to sandaraus indo..tai jis turi buti atidarytas ar uzdarytas?|:D
Indas turi būti atidarytas 🙂 Sandarus šiuo atveju reiškia sandarų dugną ir/ar sieneles 😉
Buvau neseniai Paryžiuje ir ragavau tenykštės duonos. Deja, mūsų prekybos centrai turi tik tos duonos parodiją. Tai ir man dabar teks kepti pačiai :). Mano vaizduotė irgi gerai dirba. Taip gražiai aprašėt. Net širdį suspaudė perskaičius. Paryžius… užburiantis miestas. Grįšiu ten. Ir ne kartą.
Linkiu, kad keliai dar tikrai nuvestų į tą užburiantį miestą! O kol tai nutiks, labai tikiuosi, kad namuose pavyks išsikepti prancūzišką batoną, tikrai skoniu prilygstantį Paryžiaus duonos kepiniams 🙂
Sveika!
Nuotraukos fantastiškos, istorija nukelia į Paryžių :)! Pabandžiau ir aš išsikepti jo skanėsto :)! Ir iškepusi kažkaip suabejojau, jog čia yra tas tikras Prancūziškas batonas :). Gal mano batonai buvo per siauri :), gal kiek kietokas viršus (gal miltų per daug), trūko skonio (gal norėjosi tešlai pieno), bet padarius sumuštinį pagal šį receptą, mmmmm….. Nuo šio sumuštinio prasidėjo mūsų šeimos sumuštinių era :))))). Visi eiliniai, kasdieniai sumuštiniai – batonas, sviestas, dešra – nustumti į šoną, o karaliauja įvairių derinių, daugiasluoksniai SKANŪS sumuštiniai :))))!
Ačiū tau už įkvėpimą :)!