Mano gyvenime dabar toks metas, kai net nežinau, ko labiau laukti. Nes laukti yra tiek daug ko, tiek daug visko! Gimtadieniai, kelionės, grįžimai, šventės. Ar aš minėjau, kad laukti mėgstu ne mažiau nei planuoti? Nors iš tiesų, matyt, šie du dalykai susiję. Suplanuoji, tada – lauki. O kitų dalykų nė planuoti nereikia. Jie arba ateina savaime arba nukrenta netikėtai lyg iš dangaus.
Taigi, laukimas. Labai geras jausmas. Kai žinai, kad kažkas gero dar tik ateity; už dienų, savaičių ar mėnesių. Laukimu aš mėgaujuosi, nes iš patirties žinau: šis etapas daug ilgesnis, o kartais ir geresnis nei pats faktas (nors šį kartą taip nebus, tikrai ne, visi faktai nė trupučio nenusileis laukimo malonumui – tikiu ir žinau, nors vis tiek po tokių pareiškimų nors tris kartus nusispjauti per petį ir pabelst į medį).
Žinau, kad gyventi kažko laukimu (kaip ir planuoti kiekvieną žingsnį) yra nieko gero, nes juk reiktų mėgautis šia akimirka – kiekviena akimirka čia ir dabar. Jei būčiau tobula, tikriausiai taip ir daryčiau; deja, tokia toli gražu nesu. Todėl, žinodama kiek nuostabių dalykų manęs laukia, dabar aš truputį apleidžiu šią dieną ir mintimis esu peršokus vieną kalendoriaus lapelį į priekį. Kad ir kaip stengčiaus, kitaip tiesiog nemoku. Nes aš laukiu, va-je-tau, kaip laukiu laukiu laukiu!
Tiesa, belaukdama dar dirbu šimtus darbų darbelių. Ir kepu dešimtis pyragų, sausainių, keksiukų. Tepu tortus, verdu naminius makaronus, šaldau ledus (jau pavasaris!). Užsidarau virtuvėje pusdieniui ir bent tuo metu tikrai gyvenu čia ir dabar.
Savaitgaliais į virtuvę žygiuoju iš pat ryto – pamažu tampa tradicija savaitgalio pusryčiams pagaminti kažką naujo, neragauto, kitokio nei dubenėlis paprasčiausios avižinės košės. Tokiu būdu savaitgaliai įgauna dar žiupsneliu daugiau žavesio: nereikia skubėti gaminti ir – dar svarbiau – nereikia skubėti valgyti. Todėl pamirštam sumuštinius, pamirštam košes. Kepam… ką? Pavyzdžiui, burnoje tirpstančius prancūziškus skrebučius.
Skonis: 10/10. Kiek save prisimenu, visada buvau neabejinga prancūziškiems skrebučiams. Net patys paprasčiausi, be jokių priedų, man buvo ir yra tiesiog super-duper-ekstra-skanūs. O čia dar ir obuoliai, ir žemės riešutų sviestas! Pastarąjį paskutiniu metu vis labiau įsimyliu. Taigi, nieko negaliu sau padaryti, tegaliu pasakyti, kad… taip skanu. Labai skanu. Tobuli savaitgalio pusryčiai!
Sudėtingumas: nieko labai sudėtingo.
Receptas publikuotas internetiniame portale Ji24.lt
Prancūziški skrebučiai su obuoliais ir žemės riešutų sviestu
Atsispausdinti
INGREDIENTAI
4 riekelės forminio (kvadratinio) batono
2 kiaušiniai, išplakti
žiupsnelis malto muskato
žiupsnelis malto cinamono
žiupsnelis druskos
½ citrinos sultys
½ obuolio
4 valg. š. žemės riešutų sviesto
gabalėlis sviesto kepimui
Patiekimui:
kelios obuolio skiltelės
šlakelis klevų sirupo
GAMINIMO EIGA
1. Nuo obuolio nulupkite žievelę, išimkite sėklalizdžius ir supjaustykite plonomis riekelėmis.
2. Visas batono riekeles aptepkite žemės riešutų sviestu.
3. Ant vienos riekelės sudėkite obuolio griežinėlius ir suvožkite riekeles taip, kad suvožtinio viduje būtų žemės riešutų sviestu apteptos batono riekių puselės.
4. Dubenėlyje kiaušinius išplakite su žiupsneliu muskato, cinamono ir citrinos sultimis. Suvožtinį įmerkite į šį plakinį taip, kad visas pasidengtų kiaušinių mase.
5. Keptuvę ištepkite šlakeliu aliejaus ir įdėkite gabalėlį sviesto. Kepkite įkaitintoje keptuvėje po maždaug 1 minutę iš abiejų pusių.
6. Iškepusius skrebučius išimkite į lėkštę. Apšlakstykite klevų sirupu ir papuoškite obuolių skiltelėmis.
7. Patiekite nedelsiant. Skanaus!
5 komentarai
Mes taip pat savaitgaliais lepinamės neragautais skanėstais, pvz. įvairiomis bandelėmis, keptais sūriais, vafliais, blynais.
O laukti aš nemėgstu. Tiesiog negaliu pakęsti! Kaip tik jau kurį laiką laukiu vieno įvykio, kuris…net nežinau kada bus 🙁
Julija, na, laukimas gali būti visoks. Aš labiau kalbu apie tokį, kai lauki to, kas bus; ir net žinai, kada bus 🙂 Ir tada gali skaičiuoti dienas, braukyti jas kalendoriuje; ir kas dieną vis smagiau užbraukti dar vieną, nes kažkas artėja – džiugaus ir labai laukiamo 🙂
Asta, bukit gera,i mano el pasto dezute parasykite savo numeri
Aš kartais imu ir valgau obuolius su žemės reišutų sviestu, nes oj juk taip skanu. O čia vos ne dvigubai skaniau gaunas!
Patricija, čia tikrai labai skanus pusryčių variantas! Mėgstantiems riešutų sviestą ir obuolius – tiesiog nuostabus. Būtinai išmėginkit 😉