Pyragas su pomidorais ir varškės sūriu

Pažadėjau sau, kad šiais metais neleisiu bjurstančiam orui gadinti man nuotaikos; pažadėjau, kad išlaikysiu tą saulę ir vasarą širdyje, kad ir kaip žemai kris temperatūros stulpelis, kad ir kokie siaus vėjai, kad ir kaip stipriai žemę merks rudedinis lietus.

Pamenu, kad vienais metais – gal šeštoje ar septintoje klasėje, jau nė nebežinau – laikas mokykloje man buvo tapęs labai nemielas. Visai nelaukdavau ryto, kol ir vėl reikės koja už kojos pėdinti tuos kelis šimtus metrų, kur budintysis jau sukdavo ratus aplink skambutį, tuoj tuoj aidėsiantį visame trijų aukštų baltame pastate, skelbdamas apie dar vienos kančių pilnos dienos pradžią. Žinoma, jokių kančių nebuvo; bet man tada taip atrodė, aš taip jaučiausi. Vieną ryte, patempusi lūpą besiruošdama pamokoms, sugalvojau būdą kaip pačiai save pradžiuginti. Reikia sugalvoti kažką gero, kas įvyks tą dieną – supratau. Dalyką, kurio galėčiau laukti. Su džiaugsmu. Tai tapo lyg žaidimu: per kelias minutes, kiek man užtrukdavo nueiti į mokyklą, mintyse aš sugalvodavau, kas gero manęs šiandien laukia. Įsikibdavau tos minties ir dienos iškart tapdavo mielesnės. Dievaži, tai buvo tokie menkniekiai. Vakare rodys gerą filmą. Mama pietums ruoš mano mėgstamus vištienos blynelius. Eisim valgyti ledų. Maži, juokingai paprasti dalykai. Bet… viskas juose juk ir slypi, ar ne?

Taigi, pažadėjau, kad šiais metais man niekas nesugadins nuotaikos. Juolab tie dalykai, kurių aš negaliu rinktis ar pakeisti. Tokie kaip oras. Nusipirksiu didesnį šaliką, rengsiuos šiltesnius megztinius, miegosiu su šiltom kojinėm. Kas rytą atrasiu dienoje tuos puikius dalykus, kurių dėka nebus nei noro, nei laiko skųstis sušąlusiomis rankomis.

Visai neseniai, bandydama tą jau pasiilgtą vasaros jausmą prisivilioti į namus, kepiau šį Renatos pyragą iš jos gražiosios knygos. Su raudonskruosčiais pomidorais ir su varškės sūriu. Mėgstu tokio tipo patiekalus – pietums ar vakarienei, ar rytdienos pietums darbe. Vienintelis dalykas, kurį kitąkart keisčiau pagal savo skonį: daugiau sūrio, mažiau džiūvėsėlių. Visa kita – puiku ir gardu!

Skonis: 8/10. Mes, valgytojai nusprendėm, kad iki dešimtuko trūksta visai nedaug: mažiau džiūvėsėlių (o gal net rizikuočiau jų nedėti visiškai) ir daugiau varškės sūrio.

Sudėtingumas: nieko labai sudėtingo.

Kur radau? Renata Ničajienė „Sezoninė virtuvė“, p. 194

Pyragas su pomidorais ir varškės sūriu

Atsispausdinti

Porcijos: 4-5 Paruošimo laikas: 40 min. Gaminimo laikas: 25-30 min.

INGREDIENTAI

Tešlai:
300 g miltų
100 g sviesto
1/2 arb. š. druskos
1 arb. š. džiovintų raudonėlių
100 ml šalto vandens

Įdarui:
500 g pomidorų
80 g maltų džiūvėsėlių
150 g varškės sūrio
kelių česnako skiltelių
1 arb. š. džiovintų raudonėlių
1 valg. š. cukraus
2 valg. š. alyvuogių aliejaus
druska
malti juodieji pipirai

GAMINIMO EIGA

1. Pagaminkite tešlą. Sumaišykite miltus, kubeliais supjaustytą šaltą sviestą, druską ir džiovintus raudonėlius. Trinkite tarp pirštų tol, kol neliks sausų miltų ir gausite trupinius.
2. Labai lėtai, toliau maišydami, supilkite šaltą vandenį. Išminkykite pakankamai kietą tešlą. Suvyniokite į maistinę plėvelę, dėkite į šaldytuvą ir palaikykite 30 minučių.
3. Paruoškite įdarą. Pomidorus supjaustykite riekelėmis ir atidėkite į šalį.
4. Varškės sūrį sutrupinkite ir sumaišykite su džiūvėsėliais, kapotomis česnako skiltelėmis, džiovintais raudonėliais, druska ir pipirais pagal skonį.
5. Orkaitę įkaitinkite iki 200ºC temperatūros.
6. Iš šaldytuvo išimtą tešlą perkelkite ant kepimo popieriaus lakšto. Iškočiokite apskritimą. Nekočiokite tešlos labai plonai. Paruoštą varškės sūrio masę paskleiskite ant tešlos, palikdami poros centrimetrų švarius tešlos kraštelius.
7. Ant viršaus išdėliokite pomidorų riekeles, apibarstykite cukrumi, džiovintais raudonėliais ir apšlakstykite alyvuogių aliejumi.
8. Švarius tešlos kraštelius užlankstykite į vidinę pyrago pusę.
9. Kepkite įkaititnoje orkaitėje 25-30 minučių, kol jis visiškai iškeps.