Tai tikriausiai nėra taip jau nuostabu: kai vieną dieną garsiai ir viešai paskelbi, kad laikas pradėti gyventi kitaip, nereikia ilgai laukti bumerangu grįžtančio klausimo: o kaip gi sekasi?
O kaip gi man sekasi?
Puikiai, iš tiesų. Taip, kaip ir buvo galima tikėtis, įvertinant savo turimą bagažą ir ne tokią jau mažą sukauptą patirtį. Tai nėra taip jau lengva; nepakanka spragtelėti pirštais, kad akimirksniu gyvenimo būdą pakeistum į sveikesnį, aktyvesnį ir pozityvesnį. Bet aš labai stengiuosi. O kadangi esu tik žmogus, paskui save tempiantis ir tą nelengvą bagažą, būna visko: būna gerų ir labai gerų dienų, o tarp jų – ir juodų silpnumo akimirkų.
Pavyzdžiui, prekybos centrai. Didieji, kai tarp visos masės produktų reikia išsirinkti tuos, kurių reikia. Kai reikia atsijoti tikrus norus nuo trumpam plykstelėjusių užgaidų. Nemeluosiu: buvo kartas, kai didžiuliame prekybos centre du kartus, eidama ratais, grįžau prie tos pačios dėžutės medaus pyrago. Tada nuėjau prie kasos, mindžikavau eilėje, staigiai apsisukau ant kulno ir grįžau atgal prie to pyrago. Paėmiau dėžutę, pažiūrėjau į jį, įsidėjau į krepšelį. Išėmiau, padėjau atgal, grįžau į eilę, atsiskaičiau už pirkinius ir grįžau namo.
Nes aš žinau, kas yra emocinis alkis ir kas yra emocinis valgymas. Žinau, koks tai jausmas, kai pyrago gabalėlyje matai ne skanų pyragą, o galimybę pamiršti darbus, atsipalaiduoti, nusiraminti. Žinau, ką reiškia, kai maistas virsta priklausomybe. Žinau, kaip liūdna suvokti, kad priklausomybių dažnai mes negalime atsikratyti; galime tik su jomis kovoti. Net jei tai reikš tris papildomus ratus prekybos centre, bandant susikalbėti su savimi ir išsiaiškinti: ar aš noriu pyrago, o gal aš noriu atostogų?
Tas emocinis valgymas, dievaži, jis yra blogis. Kai valgai ne maistą, o emocijas, natūralu – didelio skonio maiste neieškai, nesitiki ir nejauti. Gali atsitokėti belaižydamas paskutinį pilno stiklainio riešutų sviesto šaukštelį, gali iš šalies su nuostaba stebėti save, valgantį vieną saldainį po kito, ir taip visą dėžutę. Gali pačioje spintelės gilumoje susirasti seniai pamirštą pakuotę ne tokių ir skanių sausainių ir valgyti juos vieną po kito, įnikęs į per televizorių rodomą serialą, susirangęs ant sofos kambaryje, apgaubtame tamsos, ir visai netyčiom pastebėti, kad sausainiai, pasirodo, supeliję, o jų galiojimo laikas, vaje, pasibaigęs daugiau nei prieš metus. O kadangi valgei stresą, pyktį, liūdesį ar nerimą, to keisto skonio – juk jis tikrai turėjo būti keistas, ar ne – net nepajautei.
Taigi, būna juodų silpnumo akimirkų.
Bet būna gerų ir labai gerų dienų. Būna dienų, kai rytai labai saulėti ir šilti, kai aš su šypsena verdu pusryčių košę, geriu kavą, į darbą važiuoju pritardama per radiją plyšaujančiai dainai, į penktą aukštą užšuoliuoju pilna energijos, o darbai rūksta lyg iš pypkės, kol varneles pažymiu prie daugelio ar gal net visų, ir nespėjus mirktelėti ateina dienos pabaiga, už lango gražiai leidžiasi saulė, o aš, apkabinus puodelį medumi pagardintos mėtų arbatos, tyliai mintyse kuriu rytojaus planus ir rožines ateities svajones.
Kartais pagalvoju, kad viskas iš tiesų prasideda nuo to, kaip nuoširdžiai ryte mes sau nusišypsome vonios veidrodyje. Nuo to, su kokia nuotaika pasitinkame dieną, nepaisant to, kuria koja išlipame iš lovos. Galbūt tikrai viskas užkoduota pozityviame mąstyme: mes prisišaukiame tai, ko tikimės; mes jaučiamės taip, kaip linkime sau jaustis. Ir jei kartais šypsena pro truputį sukąstus dantis gali virsti kuo nuoširdžiausiu juoku, kažin ar tą patį gali niūrumas, burbėjimas ir bėdų ieškojimas.
Todėl verčiau jau kasdien ieškoti ne bėdų, o džiaugsmų. Kad ir kokie jie maži bebūtų. Nes ko ieškom, tą ir randam. O radę bent vieną mažą džiaugsmą ir pasėję jį savo širdyje… juk galim užsiauginti didelę, didelę laimę.
Skonis: 10/10. Labai mėgstu žaliuosius kokteilius, o kai jie susluoksniuoti su naminiais traškiais dribsniais – pasaka! Tiesa, plakdami kokteilį su šaldytais bananais ir nenaudodami skystų produktų, o tik vaisius, daržoves ir sėklas, gausite labai tirštą ir šaltą, ledus primenančią masę. Labai gardu! Ir sotiems pusryčiams, ir sveikam desertui!
Sudėtingumas: paprasta kaip du kart du.
Kur radau? Įkvėpta Eat Better Not Less
Šaldytų bananų ir špinatų sluoksniuotis
Atsispausdinti
INGREDIENTAI
1 – 1 ½ šaldyto banano*
3 saujų špinatų
1 obuolio
1 valg. š. ispaninio šalavijo sėklų
1 arb. š. burnočio sėklų
1 arb. š. medaus
kelių saujų traškių dribsnių
* Bananus supjaustykite griežinėliais ir sušaldykite šaldiklyje.
GAMINIMO EIGA
1. Bananus, špinatus, obuolį, ispaninio šalavijo sėklas, burnočio sėklas ir medų sudėkite į kokteilių plaktuvą ir išplakite iki vientisos masės.
2. Susluoksniuokite aukštoje stiklinėje su traškiais dribsniais ir nedelsiant patiekite.
1 komentaras
Labai gardu atrodo. O galima kažkur rasti naminių dribsnių receptą?