Yra pasaulyje žmonių, kuriems visada šviečia saulė. Net lietingą rudenį, už lango kasdien pilant vėsiam lietui, jų širdyse ridinėjasi saulutė. Yra žmonių, kurie moka džiaugtis kiekviena smulkmena, kiekvienu (ne)reikšmingu mažmožiu, kiekviena gėlyte ar kiekviena iš dangaus krentančia balta snaige. Jie šypsosi žiemą ir vasarą, rudenį ir pavasarį. Net nuliūdinti, įskaudinti ar įžeisti jie nepaliauja tikėti. Kad pasaulis yra gražus, kad rytoj išauš nauja diena ir atneš dar žiupsnį džiaugsmo.
Bet yra pasaulyje ir žmonių, kurie dienas mato vienodai pilkas. Metams keičiant vieniems kitus, spalvos aplinkui nesikeičia. Jie gyvena, stengiasi, planuoja, keliasi rytais ir eina į lovą vakarais, paskęsta pilkoje rutinoje, gyvena su pilkomis svajonėmis ir užmiršta, ką reiškia vaikiškas džiaugsmas kartais gal net dėl pačių kvailiausių dalykų. Nes tą džiaugsmą jie atkelia rytojui. Ar žada sau, kad žvelgs į gyvenimą kitaip nuo pirmadienio. Nuo gimtadienio. Nuo Naujųjų metų. Nuo… niekada.
Ir nors visi iki vieno mes gyvename tam pačiam pasauly, vaikščiojame tomis pačiomis gatvėmis, gal net kartais prasilenkiame netoliese esančioje nedidukėje maisto prekių parduotuvėje ar pasistumdome sausakimšame autobuse… mūsų pasauliai skirtingi. Spalvingi ir pilki. Su besišypsančiom ir su lyg kažko laukiančiomis, paniurusiomis akimis. Su ryžtu veide ir su nesibaigiančiomis abejonėmis. Su nuoširdžiu džiaugsmu ir su pažadais džiaugsmą į savo širdį ir namus įsileisti rytoj.
Viskas priklauso tik nuo mūsų, ar ne?
Ir mums visiems būtų geriau – ir tau, ir man, štai anai merginai, su kuria šiandien prasilenkei, skubėdama(s) į darbą – nuspręsti šiandien. Dabar.
Nelaukti, kol pasikeis pasaulis. Keisti jį patiems. Keistis patiems.
Mano draugė K., kuriai pažadėjau kiekvieną mėnesį į Saulėtą virtuvę įkelti bent po vieną desertą be orkaitės (čia – lapkričio mėnesio laimingasis!), yra tikriausiai pats optimistiškiausias ir linksmiausias žmogutis iš visų, kuriuos pažįstu (ar nepažįstu). Ji nuostabi, ji visuomet šypsosi, visuomet nuoširdžiai juokiasi ir su ja be galo gera. Turėti tokią draugę – didžiulė dovana. Nes tokie žmonės yra lyg saulė – jie tave sušildo bet kuriuo metų laiku.
K., aš jau tavęs pasiilgau 🙂
Skonis: 10/10. Puiki kava! Ne per saldi (kaip kartais būna su panašiais gėrimais kavinėse), tačiau stipraus skonio. Prieš gerdami, būtinai pamaišykite kavą šiaudeliu ar šaukšteliu – tam, kad visi skoniai susilietų, šokoladas ir cukrus susimaišytų su pačia kava. Manau, kad tokia stiklinė gardaus gėrimo tikrai patiktų net tiems, kuriems kava patinka nelabai – tai daug daug geriau ir skaniau nei įprasta kava!
Sudėtingumas: paprasta kaip du kart du.
Kur radau? How Sweet It Is
Šaltas kavos gėrimas su šokoladu
AtsispausdintiINGREDIENTAI
300 g užplikytos kavos, šaltos
1 puodelis (300 g) pieno
2 valg.š. šokoladinio sirupo
1 valg.š. vanilės ekstrakto
3 valg.š. rudojo cukraus
ledo kubelių
Cukrui:
1 valg.š. cukraus
½ arb.š. tirpios kavos miltelių
1 arb.š. kakavos miltelių
Plaktai grietinėlei:
½ puodelio riebios grietinėlės
1 valg.š. cukraus
GAMINIMO EIGA
1. Užplikykite kavą ir palikite atvėsti. Galite kavą pasiruošti vakare ir iki ryto palikti šaldytuve. Svarbiausia, kad kava būtų visiškai šalta (ir be tirščių).
2. Šaltą kavą sumaišykite su pienu, vanilės ekstraktu ir ruduoju cukrumi.
3. Pasiruoškite plaktą grietinėlę: elektriniu plaktuvu išplakite plakamąją grietinėle su cukrumi iki standžių putų.
4. Pasiruoškite kakavinį cukrų: sumaišykite cukrų su tirpios kavos milteliais ir kakavos milteliais.
5. Į stiklinės, kurioje tieksite kavą, dugną dėkite šaukštą šokoladinio sirupo.
6. Tuomet suberkite kakavinį cukrų ir ant viršaus užpilkite paruoštą kavą.
8. Ant kavos viršaus dėkite porą šaukštų plaktos grietinėlės ir dar vieną šaukštą šokoladinio sirupo.
9. Skanaus!
12 komentarai
O, Astut.. Ačiū! Už viską – už nuoširdžios draugystės neįkainojamas akimirkas, nuostabius žodžius ir, žinoma, už labai skanius receptus! Kaip man patiko mūsų jaukus mergaitiškas pasisėdėjimas su diiidelemis ledų porcijomis 🙂 Pasiilgau.. O kavytė tai taaaaip skaniai atrodo!! Mėgstu tokias labai!! 🙂
Kristina, kaip miela 🙂 Ačiū labai labai! 🙂 Man taip pat patiko mūsų jaukus (ir skanus) pasisėdėjimas, mielai taip sėdėčiau daug dažniau, labai dažnai! 😉
mmm… kaip as megstu tokia kava, tik deja vasara, ziema norisi sildanciu gerimu 🙂
Neringa, aš taip ir pagalvojau, kad dalis nesupras, kaip tokias šaltas kavas galima žiemą gerti. Bet aš ir šaltų kavų, ir šaltų pieno kokteilių, ir kitų šaltų gėrimų neatsisakau nei vasarą, nei žiemą 🙂 Juk susisupus į šiltą megztinį, šiltuose namuose… kodėl ne 🙂
Om nom nom. Noriu. Pats tas būtų po darbinių pietų — desertui, m. Ei, kodėl tu kitame mieste?..
Jule, aš irgi šitokios neteisybės nesuprantu vis dar – kodėl aš kitame mieste? 😀
Labai smagiai susiskaitė, o gėrimo grožis – mmm…Tiesiog norisi dabar pat paragauti 🙂 Ačiū už grožį, kurį kuri 🙂
Sima, ačiū tau už gražius žodžius ir tokius širdžiai mielus įvertinimus 🙂
O man kilo klausimas – kodėl nebeskaičiuoji kalorijų? 🙁
Ieva, dėl to, kad skonis ne kalorijomis matuojamas 🙂 Ir gyvenimas per trumpas, kad laiką švaistyti, skaičiuojant jas… Ar gi ne? 🙂 Matyt, užaugau, dabar suprantu viską kitaip. Ir skaičiuoti nustojau.
Tikiuosi, kad skaitytojai supras ir nepyks 🙂
Būčiau lieknesnė, tai kasdien tokius valgyčiau..:)
Ak… tikrai yra būdų, kaip suderinti ir gražią figūrą, ir skanius desertus 🙂 Pavyzdžiui… sportas! 🙂