Skruzdėlyną – aukštą tešlos lapelių bokštą, suklijuotą medaus sirupu, saldų ir trapų, tirpstantį burnoje – prisimenu iš vaikystės. Bene kiekvienai progai jį kepdavo mano močiutė. Skonį dar, rodos, visa šeima prisimename, bet tasai receptas, deja, pamirštas kur kas seniau nei sugalvojau, kad norėčiau iškepti ir aš.
Kitu receptu su manimi pasidalijo gera draugė. Receptas, lygiai taip pat skaičiuojantis dešimtmečius, kažkada seniai buvo užrašytas sąsiuvinyje šiandien jau pageltusiais lapais. Gaila, kad tikslumas mūsų mamoms ir močiutėms buvo visai svetimas. „Iš akies“ – štai kaip prasidėdavo ir baigdavosi daugelis ingredientų sąrašų, šypt. Kita vertus, juk tai pats geriausias matas, kai gamini vedinas intuicijos ir širdies.
Man pavyko. Gal ir ne tobulai, žinau, – tešlos lapeliai tikrai galėtų būti dar plonesni. Bet juk šis receptas ir nėra apie tobulumą – jis apie prisiminimus, apie istorijas, vis dar gyvas juose. Į savo virtuvę susigrąžinau nostalgiškus vaikystės skonius, iš naujo prisiminiau medaus sirupo saldumą, tešlos lapelių trapumą. Tai daugiau už milimetrus, nors ir pastarieji čia svarbūs.
Teisūs visi tie, kurie sako, kad naminiam skruzdėlynui niekad neprilygs joks kitoks. Jei tik gerai išminkysite tešlą, jei tik iškočiosite ją labai, labai plonai, jei tik išvirsite ją gerai įkaitintame aliejuje ir sulipinsite gerai išvirtu lipniu medaus sirupu. Jei tik truputį pasistengsite ir jei tik skirsite šiek tiek laiko – tai gali būti tas desertas, kuris paliks be žado. Net jei nebus tobulas, bus vertas viso laiko ir visų pastangų!
Pamėginkite! Receptą pasistengiau surašyti kuo detaliau – kad iš pirmo karto pavyktų kuo geriau!
MAŽI PATARIMAI IR PASTEBĖJIMAI
PROPORCIJOS. Kartais skruzdėlyno norisi didesnio (didelei šeimos šventei), kartais – mažesnio, jei tai tiesiog tingus savaitgalis namie. Proporcija, kuri neturėtų pavesti, yra labai paprasta: 1 didelis kiaušinis – 110 g miltų – 1 valg. š. spirito/degtinės. Žinoma, net dideli kiaušiniai būna tiesiog dideli arba labai dideli, todėl miltų kiekis gali šiek tiek keistis. Geriausia jų iš karto nesuberti visų, o minkant, jei reikia, įberti dar saują ar kelias.
KOKIUS MILTUS RINKTIS? Kaip ir daugeliui panašaus tipo miltinių kepinių, taip ir skruzdėlynui rinkitės miltus, turinčius daugiau glitimo, pavyzdžiui, aukščiausios rūšies kvietinius miltus (550D).
MINKYTI TEŠLĄ AR JĄ DAUŽYTI? Rinkitės Jums priimtinesnį būdą iš šių dviejų. Virtuvė galbūt ir liks tvarkingesnė, jei rinksitės tešlą tiesiog ilgai minkyti, bet daugelis močiučių turbūt papasakotų, kad tą tešlą kočėlu daužė į stalviršį iš visų jėgų; tai galbūt pastarasis būdas turi daugiau autentiškumo? Kad ir ką pasirinktumėte, tikslesnes instrukcijas rasite pačiame recepte. Nepaneigiamas faktas – ar minkytumėte, ar daužytumėte – išlieka tas pats: tešla turi būti labai gerai išminkyta (išdaužyta), nes nuo to priklausys skruzdėlyno lapelių trapumas ir gardumas. Pasiruoškite tam skirti šiek tiek laiko ir niekur neskubėti. Bus verta!
TEŠLOS BRANDINIMAS. Paruošę tešlą, būtinai leiskite jai pailsėti šaldytuve valandą ar porą. Per šį laiką tešla sutvirtės, subręs, todėl bus lengviau ją iškočioti iki visiškai plonų lapelių.
SVARBIAUSIAS MOMENTAS – KOČIOJIMAS. Viskas labai paprasta: kuo ploniau iškočiosite tešlos lapelius, tuo trapesnis ir skanesnis bus skruzdėlynas. Rekomenduojama paviršiaus ant kurio kočiosite, nebarstyti miltais, kad tešla galiausiai nebūtų per kieta; vietoje to stalviršį, kaip ir kočėlą, ištepkite šlakeliu aliejaus. Tešla nekibs prie paviršiaus ir galėsite ją iškočioti ploniausiai, kiek tik įmanoma. Patyrę, daug skruzdėlynų iškepę žmonės sako, kad tešlą turėtumėte iškočioti taip plonai, jog ji taptų peršviečiama – kad per ją įžiūrėtumėte stalviršio raštą! Aš pati pridėčiau dar vieną patarimą – iškočioję tešlos lakštą ir supjaustę jį gabalėliais, prieš pat dedant į aliejų atskirai iškočiokite dar ir kiekvieną gabalėlį. Tešla bus dar plonesnė!
KUO DAUGIAU RANKŲ, TUO GERIAU. Mama man pasakojo, kad su močiute skruzdėlyną ruošdavo dviese. Ir ne veltui – kai iškočiojate tešlą ir supjaustote ją lapeliais, virti juos aliejuje turėtumėte nedelsiant, kitaip, kol paruošite visus lapelius, pirmieji bus kiek pakilę, ne tokie ir ploni. Žinoma, lengviau, kai rankų daugiau – kol vienas kočioja, kitas verda. O jei rankos tik dvi, kočiokite ir virkite tešlos lapelius dalimis.
KAIP VIRTI, KAD NEPRISIGERTŲ ALIEJAUS? Pirmoji paslaptis – tinkamai įkaitintas aliejus. Jei tešlos lapelius virsite per vėsiame aliejuje, jie tikrai sugers daug riebalų ir nebus skanūs. Todėl iš pradžių aliejaus temperatūrą patikrinkite su vienu tešlos lapeliu – įdėtas į aliejų, jis turi greitai iškilti į paviršių ir aliejus aplink jį turi imti greitai burbuliuoti. Yra ir dar viena paslaptis, močiučių patirtis, kuri sako – jei į tešlą įmaišykite taurelę degtinės ar spirito, tešla aliejaus neįgers.
SIRUPO NIUANSAI. Sirupą galite virti ir be papildomų priedų – tik iš medaus, cukraus ir vandens. Jei įmaišykite sviesto ir grietinės, jis bus minkštesnis, kremiškesnės tekstūros, nestings taip greitai, liks šiek tiek minkštas – lyg karamelė ar irisai.
KAIP KONSTRUOTI? Paskutinis iššūkis, gaminant skruzdėlyną – suformuoti jį aukštą ir taisyklingą. Tai bus lengviau, jei tešlos lapelius pjaustysite ir virsite labiau kvadratinius nei pailgus. Laikas nuo laiko atsitraukite šiek tiek toliau ir pasitikrinkite, ar skruzdėlynas aukštyn kyla tiesus ir tvirtas, ar nesvyra į vieną ar kitą kraštą. Pastebėję laiku, tuoj pat situaciją galėsite pataisyti, o galiausiai sukonstruotas skruzdėlynas neabejotinai papuoš bet kurį stalą.
Skruzdėlynas
Atsispausdinti
INGREDIENTAI
Tešlai:
4 didelių kiaušinių
440 g kvietinių miltų (gali reikti šiek tiek daugiau ar mažiau, priklausomai nuo kiaušinių dydžio)
4 valg. š. degtinės
žiupsnio druskos
aliejaus virimui
Sirupui:
1 stiklinės (200 g) medaus
1 stiklinės (200 g) cukraus
3 valg. š. vandens
2 valg. š. (30 g) sviesto
1 valg. š. (15 g) riebios grietinės
GAMINIMO EIGA
1. Pagaminkite tešlą. Iš pradžių pasiruoškite visus reikiamus ingredientus.
2. Į didelį dubenį sudėkite kiaušinius ir lengvai išplakite šakute ar plakimo šluotele.
3. Suberkite miltus (iš pradžių berkite apie 450 gramų ir berkite daugiau, jeigu tešla per minkšta ar per lipni – galutinis reikiamas miltų kiekis priklauso nuo kiaušinių dydžio). Supilkite degtinę ir suberkite druską. Išmaišykite, o kai tešla ima kibti, imkite minkyti rankomis. Paminkę tešlą, perkelkite ją ant aliejumi ištepto švaraus paviršiaus. Toliau minkykite tešlą arba išdaužykite ją kočėlu:
– Jei pasirinksite tešlą minkyti, pavilgykite rankas aliejuje ir uoliai minkykite ją mažiausiai 10-15 minučių, kol tešla bus švelni, tolygi, nelips prie rankų ir tekstūroje matysis daug mažų pūslyčių.
– Jei pasirenkate tešlą išdaužyti kočėlu, patepkite kočėlą aliejumi ir daužykite juo ant stalviršio padėtos tešlos paviršių tol, kol ji išsiplės į gana didelį apskritimą. Tuomet tą apskritimą perlepkite per pusę ir vėl daužykite kočėlu, kol tešlos plotas padidės dvigubai. Taip lankstykite ir daužykite tešlą bent 10 minučių, kol ji bus švelni, tolygi, nelips prie rankų ir tekstūroje matysis daug mažų pūslyčių.
4. Paruoštą tešlą suformuokite į kamuoliuką, dėkite į dubenį, uždenkite maistine plėvele ir leiskite subręsti – palaikykite šaldytuve apie valandą ar dvi.
5. Išvirkite skruzdėlyno lapelius. Išėmę tešlą iš šaldytuvo, pasiruoškite didelį švarų paviršių kočiojimui. Galite jį ištepti aliejumi – tuomet tešla nelips prie paviršiaus ir lengviau ją iškočiosite kiek įmanoma ploniau.
6. Atsignybkite po gabalėlį tešlos ir kočiokite labai plonai – tiek plonai, kiek tik galite. Pro iškočiotos tešlos lapelius turėtų persišviesti net stalviršio raštas. Tešlos gabalėlių forma nėra labai svarbi, bet skruzdėlyno bokštą sukonstruoti bus paprasčiau, jei kočiosite juos labiau kvadratinius nei pailgus.
7. Dideliame puode įkaitinkite rapsų aliejų. Įdėkite vieną lapelį ir patikrinkite, ar aliejus jau tinkamai įkaitęs – lapelis turi greitai iškilti į aliejaus paviršių ir aliejus aplink jį turi imti greitai burbuliuoti.
8. Prieš dėdami tešlos lapelius į įkaitintą aliejų, dar kartą juos pakočiokite iki visiško peršviečiamo plonumo. Lapelius virkite dalimis, po kelis, priklausomai nuo puodo dydžio. Svarbu, kad jie nesiliestų ir nesukibtų. Tešlos lapeliai verda greitai, todėl būkite atidūs. Pavartykite, kad tolygiai apskrustų iš visų pusių. Kai taps gražiai auksinės spalvos, išimkite su kiaurasamčiu ir perkelkite ant popieriniais rankšluosčiais iškloto padėklo, kad sugertų riebalų perteklių.
9. Pagaminkite sirupą. Paruoškite visus jam reikiamus ingredientus.
10. Į vidutinio dydžio puodą sudėkite medų, cukrų, supilkite vandenį, sudėkite sviestą ir grietinę. Kaitinkite virš vidutinio dydžio ugnies ir virkite, kol užvirs. Pakaitinkite dar kelias minutes, vis pamaišydami, kol sirupas šiek tiek sutirštės.
11. Patikrinkite, ar sirupas tinkamo tirštumo vienu iš pasirinktų būdų:
a. vieną lašelį galite įlašinti į stiklinę šalto vandens – jei lašelis neišsileidžia vandenyje, sirupas yra tinkamai paruoštas.
b. vieną lašelį galite nulašinti ant stalviršio, lėkštės ar lentelės – jei jis atvėsės tampa lipnus, sirupas yra tinkamai paruoštas. Jei skystas, sirupą virkite dar; jei labai kietas, įpilkite dar šiek tiek vandens ir truputį pavirkite.
12. Tinkamai paruošę sirupą, ugnį sumažinkite iki visai mažos, kad sirupas vos vos kaistų ir neatvėstų, ir nedelsdami konstruokite skruzdėlyną.
13. Sukonstruokite skruzdėlyną. Tešlos lapelius po vieną aptepkite sirupu ir dėliokite ratu ant didelio padėklo, tortinės ar plokščios lėkštės. Iš sirupu apteptų lapelių „statykite“ aukštą bokštą – vis atsitraukite ir pasitikrinkite, ar statyti pavyksta tvirtai, tiesiai. Kiekvieną sluoksnelį pabarstykite aguonomis.
14. Prieš patiekiant, jei norisi, viršų galima apibarstyti milteliniu cukrumi, apiberti smulkintais riešutais ar razinomis.
Receptas ŽINGSNIS PO ŽINGSNIO publikuotas portale LaMAISTAS.lt.
