Vasara… Kažkam tai braškės, kažkam jūra. Kažkam atostogos, o kažkam pats darbymetis. Kažkam vasara – gyvenimo meilė, kažkam – tiesiog laikas, kurį reikia ištverti.
Nekartosiu, kaip labai aš myliu vasarą, nes iš karto tapsiu nuobodi. Visi tą žino.
Vasara man – tiesiog saulė ir mielas širdžiai gyvenimas. Mano vasaros rytai dažnai tingūs, rąžantis minkštuose sukuistuose pataluose, stengiantis pratęsti tą malonumą dar bent akimirką. O vakarai šilti ir jaukūs, be skubėjimo, be vertimosi kūliais per galvą.
Atrodo, vasaros yra tiesiog sutvertos ilgiems pusryčiams, ruošiamiems virtuvėje lėtai sukantis dar su chalatu ir kiek pasišiaušusiais plaukais. Lengviems pietums ir šiltoms vakarienėms. Lėtas, tingus gyvenimas. Lengvas it pūkas.
Nenustebčiau, jei devyniems iš dešimties žmonių mylimiausia vasaros uoga būtų braškė. Raudona, saldi ir tripstanti burnoje. Bet ne, aš ne iš tų nevynių, aš dešimtoji balta varnelė, kuri nedvejodama šias vasaros karalaides keistų į tamsiai mėlynas, mažutes, švelniai saldžiarūgštes mažas uogytes – į mėlynes. Puikiai prisimenu, kaip vaikystėje su šeima šturmuodavome mišką ir rinkdavome būtent šias uogas. Kas kibirėlį, kad puodelį. Valgydavome su pienu ir saldžia pyne, kol visų lūpos būdavo sodriai mėlynos, o šypsenos – mėlyniuotos. O paskui mama virdavo daug daug uogienių. Tam, kad ir žiemą iš rūsio į kambarį būtų galima atsinešti bent krislelį vasaros…
Nors taip, aš esu ta mergina, kuri dar neseniai tvirtino, jog nesvarbu – žiema ar vasara, minus trisdešimt ar plius tiek pat – aš lygiai taip pat noriu pyragų, sausainių ir kitų kepinių, pastarosios karštos savaitės mano nugalėjo. Gimtadienio tortą didvyriškai išmainiau į sluoksniuotus mėlynių desertus. Na, gerai, gal ir ne labiausiai šventiška, bet kaaaip skanu. Ir kaip gražu (o tu, neabejoju, susluoksniuosi dar gražiau)! Dar gi, nors ir riebu – neapgaudinėkim savęs, maskarponės desertai nėra lengvi desertai… – bet valgosi palyginti gaiviai. Tiesiog desertas be priekaištų. O padėkos skrieja Forellei! 🙂
Skonis: 10/10. Nuostabus vasariškas desertas. Įmanomi variantai su visokiausiomis uogomis nuo… iki…, tačiau keičiant uogias, reiktų pamąstyti ir apie cukraus kiekio pokyčius. Pavyzdžiui, braškės yra saldesnės už mėlynes, todėl vertėtų cukraus kiekį sumažinti. Naudojant, pavyzdžiui, serbentus – atvirkščiai.
Sudėtingumas: paprasta kaip du kart du.
Kur radau? Forelle
Sluoksniuotas mėlynių desertas
AtsispausdintiINGREDIENTAI
700-800 g mėlynių
170 g cukraus (100 g į uogas ir 70 g į maskarponės kremą)
500 g maskarponės
300 g natūralaus jogurto
1 citrinos žievelė, nutarkuota (nebūtinai)
300 g grietinėlės
GAMINIMO EIGA
1. Mėlynes ir 100 g cukraus sutrinti iki vientisos masės.
2. Maskarponę, natūralų jogurtą ir likusius 70 g cukraus išplakti iki purumo.
3. Grietinėlę atskirame inde išplakti iki standžių putų.
4. Išplaktą grietinėlę atsargiai įmaišyti į maskarponęs masę.
5. Į aukštas stiklines ar taures sluoksniuoti desertą – pilti uogas, tuomet – maskarponės kemą, vėl uogas ir t.t. Viršutinis sluoksnis turėtų būti maskarponės – jį dar galite papuošti keliomis uogytėmis.
6. Paruoštą desertą dėti į šaldytuvą, palaukti porą valandų, kol šiek tiek sutvirtės, ir ragauti. Skanaus!
10 komentarai
Su gimtadieniu! (kaip suprantu tavasis jau buvo?). Ir ačiū už padėkas. Pats laikas jau buvo ištįst tą desertą į dienos šviesą ir pasidalint su visais. Pastebėjau, kad jau ne vienas išbandė ir visiems patiko, nors prie tokių orų, gal kiek jis ir per sunkus. Lengvesniam ir gaivesniam variantui labai tinka plakta grietinėlė sumaišyta su graikišku jogurtu.
Ačiū už sveikinimus – taip, jau buvo :))
Ai, žinok, aš į jokius jogurtus maskarponės nekeisčiau 😀 Patys skaniausi desertai, mmm… O ir valgosi lengviau bent jau už riebius biskvitinius tortus 🙂
Ech….nuo maskarponės man niekad nebūna sunku… 😀
Laura, aha 😀 Kaip pirštu į akį :))
Su gimtadieniu!
O apie mėlynes… Atsimenu tokį Alfą, katras žygiuoja per mišką, sakydamas „aš tai mėlynių nemėgstu…”
Mėlynom mėlyniausiom išdavikėm lūpom meluoja „mėlynių nemėgstu” 🙂
Oi, ačiū Dalia 🙂 Ech, tas gimtadienis jau balažin kada praėjo :))
Alfo aš nepažįstu, bet, man rodosi, jis buvo didis melagis 😀
ojojoj kokia armija desertu 🙂
Ak, na kaip visada (shame on me) Nieko nestebinu :))
Labai skaniai atrodo, bet kai kaloriju skaiciu pamaciau tai vos nuo kedes nenuvirtau 😀 jezau kiek daug…
Monika, aš irgi vos nenuvirtau beskaičiuodama 😀 Bet tikra tiesa ir tai, kad maistas yra pats skaniausias ir teisingiausias tada, kai prieš tuos skaičiukus tiesiog užsimerki… 🙂