Yra dalykų, be kurių savo dieną įsivaizduoti labai sunku. O gal net neįmanoma.
Pavyzdžiui, be žadintuvo kiekvieną mielą darbo dieną. Arba be mūsų serialo vakare prieš miegą. Be balto vyno taurės penktadienį ir be „Nusivylusių namų šeimininkių” pirmadienį. Be bent dviejų puodelių arbatos per dieną ir šokoladinio batonėlio kasdien beveik kiekvieną dieną. Taip pat kaip ir Kalėdas labai sunku įsivaizduoti be sniego, o vasaros atostogas – be kepinančios saulės. Arba lygiai taip, kaip sunku suvokti, jog galėtų pasaulyje nebūti orkaičių ir savaitgaliais nekvepėtų namai gardžiais pyragas, puikiais sausainiais, minkštutėmis bandelėmis…
Arba duona. Be jos tikrai sunku įsivaizduoti savo dienas, savaites, gyvenimus, ar ne? Aš labai mėgstu duoną. Dar dabar prisimenu, dirbome kadaise su mama maisto prekių parduotuvėje, o ten, atrodo, dukart per savaitę atveždavo ajerų duonos. Tiesiai iš kepyklos. Labai šviežios, labai minkštos ir net per pakuotę kvepiančios. Mes visada būdavom pačios pirmosios pirkėjos ir visą mielą dieną prabėgom čiupdavom po riekelę. Dievulėli, kaip skanu būdavo.
Taip, aš tikrai labai mėgstu duoną. Su sriuba, su troškiniu, tiesiog su puodeliu kefyro ar sultinio. O dažnai pusryčiams – kartais ir vakarienei – mėgstu susitepti sumuštinį. O jei dar jį paskrudini orkaitėje, su išsilydžiusiu sūriu… Tikiu, jog daugelis kaip ir aš tikrai neįsivaizduoja savo kasdienybės be duonos.
Gaila, kad ją kepti man dažniausiai dėl kažkokių priežasčių trūksta įkvėpimo. Turiu net duonkepę, bet ji dažniausiai tiesiog dulka virtuvės kamputyje – orkaitėje kepta man skanesnė. Bet ir ten jos išsikepti nesugebu (o kaip kitaip paaiškinti, jei lyg ir noriu, bet nekepu?). Bet…
Aną savaitgalį pagaliau pagaliau pagaliau… prabudusi ryte supratau, kad noriu naminės duonos. Iš tūkstančio ir vieno recepto akimirksniu išsirinkau paprastą, bet skaniai skambantį – sodos duoną su rozmarinais.
Ir kai visi namai pakvipo šviežia duona ir rozmarinais, kai raikėm kepalėlį ir valgėm tiesiog su arbata, rodos, supratau, kodėl naminė duona visada yra geriau nei pirktinė. Nes to nepakartojamo kvapo, to jaukumo ir šilumos, kuriais prisipildo tavo namai, neparduoda nei vienoje parduotuvėje.
Skonis: 10/10. Labai gardi duona. Su traškia plutele ir minkštu vidumi. Be to, jei mėgstate rozmarinus, gera žinia – duonoje jie jaučiasi pakankamai intensyviai, tačiau maloniai. Ir kvepia rozmarinais duona taip pat labai labai… Jei norite, kad jie jaustųsi labai truputį, dėkite mažiau, o jei mėgstate kitas prieskonines žoleles, drąsiai keiskite rozmarinus jomis. Be to, dar vienas pliusas duonai – trečią dieną suvalgiau paskutinę riekelę, o ji vis dar buvo minkšta, kas man labai patiko.
Sudėtingumas: nieko labai sudėtingo.
Kur radau? The Curvy Carrot
Sodos duona su rozmarinais
AtsispausdintiINGREDIENTAI
1/4 puodelio (60 g) sviesto, tirpinto
3 1/2 puodelio (490 g) miltų
1/2 puodelio avižinių dribsnių
1 valg.š. cukraus
1 valg.š. šviežio kapoto rozmarino arba 1 arb.š. džiovinto
2 arb.š. kepimo miltelių
1 arb.š. sodos
1 arb.š. druskos
3/4 arb.š. maltų juodųjų pipirų (plius apibarstymui)
1 3/4 puodelio kefyro
1 kiaušinis, lengvai išplaktas
GAMINIMO EIGA
1. Įkaitinkite orkaitę iki 180°C temperatūros. Kepimo skardą ištieskite kepimo popieriumi.
2. Sviestą ištirpinkite ir atidėkite į šalį.
3. Dideliame dubenyje sumaišykite miltus, avižinius dribsnius, cukrų, rozmariną, kepimo miltelius, sodą, druską ir maltus juoduosius pipirus.
4. Į dubenį supilkite kefyrą, tirpintą atvėsusį sviestą ir išmaišykite.
5. Išverskite tešlą ant miltais pabarstyto paviršiaus ir šiek tiek paminkykite. Padalinkite tešlą į dvi dalis ir iš kiekvienos suformuokite po duonos kepaliuką.
6. Suformuotus duonos kepaliukus dėkite į kepimo skardą. Kiekvieną aptepkite plaktu kiaušiniu ir apibarstykite žiupsniu maltų juodųjų pipirų.
7. Kepaliukų viršuje aštriu peiliu padarykite X formos pjūvius.
8. Kepkite, kol duona gražiai parus, apie 45 minutes. Skanaus!
21 komentarai
Oi, vilioja labai šita-kepsiu!
Beje, kas savaitę kepu tavo česnakinę duonelę iš „oC” žurnalo žiemos numerio. Superinė! 😉
Julija, oi, kaip smagu, kad česnakinė patiko 🙂 Mums ji irgi labai labai!
O šią taip pat išbandyk, puiki 😉
O kur tu Kaune radai kepimo sodos? Ar paprastą valgomąją naudojai?
Julija, oi, atsiprašau. Taip, paprastą, valgomąją. Tuoj pat pataisysiu 🙂
Būtinai išbandysiu! :))
Patricija, lauksiu atsiliepimų! 🙂
puodelis kiek čia gramų bus?
Neringa, puodelis 250 ml, bet pavyzdžiui toks puodelis miltų sveria 140 g 😉
Na va, telepatiškoji duona jau ir tavo bloge :))
Ir man ji labai patinka, esu kepusi ir su morkomis bei riešutais – dalykas!
Jurgita, taip, ji čia 🙂 Susikalbėjom mintimis šį kartą labai jau sklandžiai 😀
Kažkada kepiau estišką sodos duoną, bet nesužavėjo. O šita taip gardžiai atrodo. Ir dar su rozmarinais! Ir dar taip išgirta! Imsiu ir išsikepsiu:)
Renata, pamėgink šią. Jei mėgsti rozmarinus, tikrai patiks 🙂
Buvo klausimas apie kepimo sodą, bet niekas neatsakė 😀 tai tinka paprasta, valgomoji?
Manau, kad tinka. Bent jau aš ją naudoju ir visuomet pavykdavo, kai sodą ir kepimo miltelius maišydavau. Kepa jau mano duonelė, laukiu rezultato 🙂
Tai paprastos sodos dėt tiek pat, kiek ir kepamosios? Nugesint nereikia?
Merginos, atsiprašau, nespėju atrašyti kartais iš karto. Bet štai, atsakymas: recepte parašiau netiksliai, pati naudojau paprastą valgomąją sodą, jos su niekuo nenugesinau. Ištaisysiu receptą ir nepykit už netikslumus 😉
Nereikia nugesinti (naudojamas kefyras), kiekį dėti tokį patį.
Mano skoniui duonelė saldoka, gal druskos daugiau dėčiau. Na, vis tiek ta česnakinė-topas 🙂 Asta, pasidalink jos receptu ir tinklarašty 😉
Julija, mums nepasirodė ji saldi, nors tu teisi – nesijaučia čia ypatingo sūrumo ar rūgštelėjimo, jos skonis gal toks švelnesnis, sakyčiau… kad jau už česnakinės mažiau išraiškingas, tai tikrai 😀
Ir kad jau sulaukiau tokių skatinimų, pažadu greitu metu pasidalinti čia ir česnakinės receptu 🙂
[…] gražią dieną radau tokį komentarą prie sodos duonos su rozmarinais: “Na, vis tiek ta česnakinė-topas Asta, pasidalink jos receptu ir tinklarašty […]
Ar galima pakeist kefyra jogurtu?
Manau, kad su natūraliu jogurtu viskas gausųsi puikiai 😉