Tą savaitę tarp Kalėdų ar Naujųjų mintyse, lyg koks filmas, sukasi praėjusių metų prisiminimai ir ateinančių pasižadėjimai sau. Kartais nubrauki ašarą, kartais darkart iš naujo sukrykšti iš begalinio džiaugsmo – metai, kad ir kaip greitai prabėgę, dažniausiai savyje talpina labai daug. Patirčių, emocijų, atradimų ir nusivylimų, džiaugsmo ir skausmo, patirties.
Man šie metai buvo ypatingi. Tokie, kokių dar niekad nebuvo ir niekada nebus. Apvertę gyvenimą aukštyn kojomis, užsupę tikroje jausmų ir emocijų karuselėje, dovanoję pirmus kartus. Kaip niekad gąsdinę ir kaip niekad džiuginę. Tokie buvo 2017-ieji, už kuriuos esu beprotiškai dėkinga. Atrodo, kad tų keturių raidžių – AČIŪ – būtų per maža už visas tas neįkainojamas patirtis, pamokas ir pokyčius.
Kaip ir kasmet, taip ir šiemet – kiekvienus metus palydžiu su baltu popieriaus lapu rankose, išmargintu tikslais, svajonėmis, pažadais. Tikiu, kad išsakyti ar užrašyti žodžiai greičiau įgauna kūną. Su šypsena visada prisiminsiu, kad ne vienus metus svajoję apie savo namus, šią svajonę išpildėme tada, kai metų pradžioje ant kamštinės lentos prisegiau nuostabios virtuvės nuotrauką. Tais pačiais metais viskas susidėliojo taip, kad jau liepos mėnesį trepenome būsimų savo namų tada dar betonines grindis.
Todėl aš svajoju. Kasmet, nuolat. Siunčiu mintis į visatą, stengdamasi suprogramuoti kuo geresnius dalykus ir džiugesnes patirtis. Kartais pavyksta, kartais ne – bet per savo trisdešimtį metų ne kartą įsitikinau, kad tikslai yra pasiekiami, iššūkiai įveikiami, o svajonės tikrai pildosi. Kartais „op!” ir nustebina, o kartais vardan jų reikia iš peties paplušėti; bet vienaip ar kitaip tai vyksta – jos pildosi!
Šiais metais mano sąraše, tarp visų kitų, labai daug… buitiškų ir paprastų dalykų. Dalį punktelių pasitilikau tik sau, nes yra svajonių ir planų, kuriuos reikia ir norisi saugoti tyliai. O kitą dalį surašau ir čia, savo „Saulėtoje virtuvėje“, jau seniai virtusioje mano dienoraščiu ir neatsiejama gyvenimo dalimi.
Kiekvieną mėnesį džiaugtis naujomis patirtimis: padaryti, paragauti, pagaminti, aplankyti, nuveikti kažką, kas dar nedaryta, neragauta, negaminta, neaplankyta, nenuveikta.
Susirasti bibliotekos kortelę ir vėl pradėti ją naudoti pagal paskirtį.
Daugiau skaityti. Ir rašyti taip pat daugiau.
Keliauti. Aplankyti bent du neaplankytus tolimus kraštus už Lietuvos ribų. Aplankyti bent penkias neaplankytas vietas Lietuvoje.
Kur kas dažniau vietoje „ai, tiek to…“ rankos mosto nepagailėti laiko sau ir savo odai: šveitikliui, tonikui, kremui, kaukėms, losjonams… Žinau, kad mano oda man būtų tikrai dėkinga, norėčiau šiais metais išsiugdyti tokį įprotį – rūpintis savo oda net tada, jei pamirštu tai pasižymėti darbo kalendoriuje.
Susidėlioti teisingą šeimos buhalteriją: neišlaidauti ten, kur nereikia; negailėti ten, kur reikia.
Mylėti mažylį iš visos širdies (kitaip būti tiesiog negalėtų), bet visada prisiminti tą kylant lėktuvu kartojamą instruktažą: nelaimės atveju pirma užsidėkite deguonies kaukę patys, tada pasirūpinkite savo vaikais.
Nebijoti ir neužsidaryti: pažindinti mažąjį mūsų žmogutį su dideliu pasauliu, pradedant nuo netoliese esančios kavinės ir nebaigiant priešingoje Europos pusėje esančiais pajūriais (tyliai šnabždu – mūsų pirmoji tolima kelionė jau suplanuota!).
Būti gera mama, gera žmona, gera dukra, drauge. Būti gera pačiai sau. Iš esmės – būti geru žmogumi. Geresne savo pačios versija.
Ieškoti pozityvaus požiūrio kampo net tada, kai atrodo, kad visi kampai neįmanomai negatyvūs.
Suskaičiuoti iki dešimties, prieš pratrūkstant.
Gyventi lėtai. Dar trupučiuką lėčiau… Išmokti nieko neveikti ir dėl to ant savęs nė trupučio nepykti.
Mažiau naktinėti, daugiau miegoti.
Žinau, kad kalbėti apie svorį tikriausiai banalu ir paviršutiniška, bet juk taip artima visoms moterims, tiesa? Aš – ne išimtis. Dievaži, tikrai. Todėl, žinoma, noriu atsikratyti tų nelemtų kilogramų, kurie vis dar ištikimai likę po nėštumo ir gimdymo (o geriausia, jei ir dar kelių, kurie neretai man sutrukdo jaustis gražia ir pasitikėti savimi). Todėl…
Sportuoti. Bent du kartus per savaitę (stengtis nereikalauti iš savęs neįmanomo – taip pat vienas naujųjų metų tikslų).
Valgyti sveikiau, bet ne mažiau skaniai.
Susidraugauti su savo maisto netolerancijomis, o ne bandyti jas ignoruoti – žinau, kad tai padės man jaustis šimtą kartų geriau.
Gerti daugiau vandens, dar ir dar daugiau vandens. Kasdien. Nuolat.
Dar vieną kartą (ir, be proto norėčiau, visiems laikams) – susidraugauti su maistu. Nepamesti galvos ir proto, vos tik namuose atsiduria didelis šokoladas, dėželė plikytų pyragaičių ar nemažas gabalėlis pyrago. Nepasiduoti kraštutinumams ir nebevalgyti savo emocijų, nuovargio ar nuobodulio.
O kadangi gyvenimas privalo būti skanus (ir saldus – taip pat), toliau tęsti šiais metais mūsų namuose gimusias nuostabias savaitgalio deserto ir sekmadienio blynų pusryčiams tradicijas (Naujieji šiemet kaip tik savaitgalį, todėl ir šiame įraše – naujametinis savaitgalio desertas!).
Ir dar vienas labai svarbus dalykas, kurio Naujųjų Metų proga noriu palinkėti ir sau, ir Jums – klausytis ir išgirsti. Kaip dažnai dėl skubėjimo, išsiblaškymo, didelio gyvenimo tempo ir tūkstančio kitų priežasčių mes pamirštame pasiklausyti savęs, išgirsti šalia esančius? Kaip dažnai kasdienybėje mums pritrūksta tikro pokalbio? Ne to paviršutiniško pasikeitimo paskubomis suregztomis frazėmis, bet tikro, nuoširdaus, praturtinančio ir geriau vienas kitą pažinti leidžiančio pokalbio?
Gyvenimo džiaugsmas dažnai tiesiogiai priklauso nuo to, kokius džiugius santykius mes turime su savo šeima, artimaisiais, supančiais žmonėmis. Puoselėkime, auginkime ir stiprinkime tą ryšį kalbėdamiesi – klausydami ir išgirsdami. Neskubėkime vieni kitų pertraukti ar per anksti padaryti savo išvadų, – tikiu, kartais mus gali nustebinti tai, kaip baigiasi iki galo išklausyti ilgi sakiniai, iškalbėti žodžiai, išsakytos mintys, išpasakoti jausmai.
O taip pat, kaip ir kasmet, taip ir šiemet, naujiesiems jau lipant ant kulnų, sau ir Jums linkiu išminties ir kantrybės, tikėjimo, optimizmo ir sveikatos, dėkingumo ir mokėjimo džiaugtis mažais dalykais, meilės artimiesiems, sau ir pasauliui. Tų dalykų, kurie kasdien tokie svarbūs ir reikalingi kiekvienam iš mūsų; dalykų, kurie niekada neišeina iš mados ir leidžia džiaugtis gyvenimu iš visos širdies.
Laimingų, sėkmingų, širdyje kasdien saulėtų 2018-ųjų!
Skonis: 10/10. Saldus kremas ir rūgšti spanguolių uogienė – tobulas duetas. Ruošdami kremą galite naudoti ir mažiau miltelinio cukraus, jei norite mažiau saldaus deserto arba jei naudosite saldžią spanguolių uogienę. Mano uogienė (mano mamos naminė uogienė!) buvo visiškai nesaldi, todėl saldus kremas čia mums tiko ir patiko, o galutinio rezultato saldumas buvo pats tas.
Sudėtingumas: nieko labai sudėtingo.
Spanguolių tiramisu su apelsinais
Atsispausdinti
INGREDIENTAI
Kremui:
500 g maskarponės
2 stiklinių (240 g) miltelinio cukraus*
500 ml riebios grietinėlės (35-36 proc. riebumo)
1 apelsino sulčių
Sulaistymui:
2 apelsinų sulčių
200 g biskvitinių sausainių („damų pirštelių“)
18 arb. š. nesaldžios spanguolių uogienės
Papuošti:
juodojo šokolado
šviežių mėtų lapelių
GAMINIMO EIGA
1. Paruoškite kremą. Į dubenį sudėkite maskarponės sūrį ir miltelinį cukrų. Elektriniu plaktuvu išplakite iki vientisos masės. Toliau lėtai plakdami, po truputį supilkite riebią grietinėlę. Turite gauti vientisos konsistencijos tirštą kremą. Įmaišykite išspaustas apelsino sultis. Uždenkite indą su kremu maistine plėvele ir laikykite šaldytuve, kol ruošite desertą.
2. Sulaistymui į dubenėlį išspauskite dviejų didelių apelsinų sultis.
3. Pasiruoškite 9 stiklines, taures ar kitus indelius. Į kiekvieną dėkite po šaukštelį maskarponės kremo**.
4. Biskvitinius sausainius sulaužykite į kelias dalis. Porai sukundžių merkite jų vieną pusę į apelsinų sultis ir išdėliokite į stiklines ant kremo. Ant sausainių dėkite po šaukštelį spanguolių uogienės.
5. Ant uogienės vėl paskleiskite sluoksnį maskarponės kremo, ant šio – apelsinų sultyse pamirkytus sausainius ir šaukštelį spanguolių uogienės. Galiausiai desertą sluoksniuoti pabaikite sluoksniu maskarponės kremo.
6. Apibarstykite tarkuotu juoduoju šokoladu, papuoškite gabalėliu šokolado ir šviežių mėtų lapeliais.
7. Prieš patiekdami, palaikykite desertą šaldytuve 1-2 valandas.
* Galite naudoti mažiau miltelinio cukraus, jei norite mažiau saldaus deserto arba jei naudosite saldžią spanguolių uogienę. Mano uogienė (mano mamos naminė uogienė!) buvo visiškai nesaldi, todėl saldus kremas čia mums tiko ir patiko.
** Kai desertas sluoksniuojamas į aukštas taures ar bet kokius indelius, kurių viršus yra pakankamai siauras, nėra lengva šaukšteliu dėlioti kremą, kuris neretai ištepa indelių sieneles ir ant stiklo tai neatrodo gražiai. Išeitis – visą paruoštą kremą sukrėsti į konditerinį maišelį su pakankamai plačiu apvaliu antgaliu ir kremą išspausti į stiklines. Daug paprastai, greičiau, lengviau, gražiau!