Italija… maža didelė mano svajonė.
Ir ne tik dėl desertų. Nors… dangiškasis Tiramisu, burnoje tirpstanti Panna Cotta… Struffoli – šiek tiek mažiau girdėtas pavadinimas, tačiau tai, pasirodo, dar vienas puikus itališkas desertas.
Pirmą kartą Struffoli buvo pagamintas pačioje Italijos širdyje – Neapolyje. Yra pasakojama, kad kadaise šį desertą vienuolės Kalėdų metu įteikė Italijos aukštuomenei, taip atsidėkodamos už gerus darbus, geraširdiškumą ir dosnią labdarą. Italijoje tikrai atsiras žmogus, kuris Jums papasakos, jog Struffoli – ypatingas desertas, simbolizuojantis gausią sėkmę bei gerumą.
Tradicinis Struffoli variantas – karštame aliejuje virti tešlos kamuolėliai, apipilti medaus sirupu bei apibarstyti ryškiaspalviais pabarstukais – yra kilęs iš Neapolio, tačiau labai greitai šis desertas buvo imtas kepti ir kituose Italijos kraštuose. Romoje galite paragauti beveik identiško deserto, kuris vadinamas visiškai kitaip – Cicerchiata. Jei prie šio, žemiau pateikto recepto pridėsite kelias dosnias saujas kepintų lazdyno riešutų ar džiovintų vaisių, pagaminsite būtent Cicerchiata. Abu šie kepiniai yra itališki ir abu variantai tikrai labai gardūs; kad ir kurį gamintumėte, galima drąsiai sakyti – Jūsų laukia labai skani popietė.
Šiandien sakoma, jog Struffoli – tradicinis itališkas Kalėdų kepinys. Kalėdų laikotarpiu italai šį desertą, kurio forma šiek tiek primena šventinę eglutę, dovanoja savo draugams bei artimiesiems. Jau artėjant gruodžio pabaigai, Struffoli galima rasti bei pamatyti visuose Italijos kampeliuose. Tai tartum ženklas, kad žiemos šventės jau ne už kalnų.
Tačiau tiek Italijoje, tiek visame pasaulyje Struffoli nėra kepamas tik per Kalėdas – kartais šis desertas yra patiekiamas ir ant Velykų stalo, kartais juo mėgaujamasi tiesiog įprastą dieną. Todėl ir mes, ir Jūs šį puikų desertą, šiek tiek primenantį lietuvišką „Koriuką“, galite išsikepti nors ir šiandien: tokiems skaniems gardėsiams nereikia laukti ypatingo meto, jie gali ir turi džiuginti bet kurią mūsų dieną.
Skonis: 9/10. Šis desertas – lyg daug mažų spurgyčių, „suklijuotų” saldžiu sirupu. Skaniausias desertas ką tik paruoštas, pirmąją dieną – vėliau spurgytės ima sausėti ir netenka savo puikumo. Geriausia desertą ruošti šventei ar draugų susibėgimui – jis tikrai ir papuoš stalą, ir greitai nuo jo pranyks 🙂
Sudėtingumas: yra ką nuveikti.
Tekstas ir receptas publikuotas internetiniame portale Ji24.lt
Struffoli
AtsispausdintiINGREDIENTAI
2 puodeliai miltų
1 didelės citrinos žievelė
1 vidutinio dydžio apelsino žievelė
3 valg. š. cukraus
½ arb. š. druskos
¼ arb. š. kepimo miltelių
60 g sviesto, kambario temperatūros
3 dideli kiaušiniai
1 valg. š. balto vyno
1 arb. š. vanilės ekstrakto
aliejaus virimui
Sirupui:
1 puodelis medaus
½ puodelio cukraus
1 valg. š. citrinos sulčių
spalvotų pabarstukų dekoravimui
miltelinio cukraus dekoravimui
GAMINIMO EIGA
Iš pradžių paruoškite tešlą. Dideliame dubenyje sumaišykite miltus, tarkuotą citrinos žievelę ir tarkuotą apelsino žievelę (nepamirškite, kad nutarkuoti reikia tik geltoną/oranžinę vaisiaus dalį, nes po ja esanti balta žievelės dalis yra labai karti), cukrų, druską ir kepimo miltelius. Sudėkite į dubenį kubeliais supjaustytą kambario temperatūros sviestą. Trinkite tarp pirštų tol, kol susidarys trupiniai. Įmuškite kiaušinius, supilkite šaukštą vyno ir vanilės ekstraktą. Išmaišykite ir išminkykite minkštą tešlą. Jei matote, kad tešla yra per lipni ir per minkšta, įberkite dar saują ar dvi miltų. Suformuokite iš jos apvalų rutulį, suvyniokite jį į maistinę plėvelę. Dėkite paruoštą tešlą į šaldytuvą ir palaikykite 30 minučių.
Iš šaldytuvo išimtą tešlą padalinkite į keturias lygias dalis. Ant miltais pabarstyto lygaus ir švaraus paviršiaus kiekvieną tešlos dalį iškočiokite į kelių milimetrų storio lakštą. Iškočiotą tešlos lakštą supjaustykite 1 – 1,5 cm pločio juostomis, o kiekvieną iš šių juostų supjaustykite 1 – 1,5 cm pločio kvadratėliais. Kiekvieną tešlos gabaliuką imkite ir tarp delnų suformuokite į mažą kamuoliuką (šio kamuoliuko dydis turėtų būti maždaug lazdyno riešuto dydžio). Suformuotus kamuoliukus apvoliokite miltuose.
Į prikaistuvį ar keptuvę įpilkite tiek aliejaus, kad apie 5 cm apsemtų dugną. Ant vidutinės ugnies įkaitinkite aliejų iki 190˚C temperatūros. Jei neturite termometro, aliejaus temperatūrą galite pamatuoti ir taip: įmetus į aliejų kubelį baltos duonos, tamsiai rudos spalvos jis turi tapti po maždaug 3 minučių. Aliejui įkaitus iki reikiamos temperatūros, suberkite ketvirtadalį paruoštų tešlos kamuoliukų. Lengvai pamaišydami, virkite apie 2-3 minutes, kol jie taps gražiai auksinės spalvos. Su kiaurasamčiu išimkite iš aliejaus ir suberkite ant popierinių rankšluosčių, kad nusausintumėte aliejaus perteklių. Taip pat išvirkite likusius tris ketvirtadalius tešlos kamuoliukų.
Kitame prikaistuvyje sumaišykite medų, cukrų ir citrinos sultis. Kaitinkite ant vidutinio dydžio ugnies, nuolat pamaišydami, kol užvirs. Tuomet maišydami kaitinkite dar apie 3 minutes, kol cukrus ištirps. Nuimkite prikaistuvį nuo ugnies. Į sirupą suberkite išvirtus tešlos kamuolėlius. Išmaišykite, kad visi apsiveltų sirupu. Palikite viską prikaistuvyje 2 minutėms, leiskite šiek tiek atvėsti. Tačiau nepalikite per ilgai, nes sirupas sustings ir bus sunku suformuoti norimos formos desertą.
Pasiruoškite lėkštę ar dubenį aukštesniais kraštais bei stiklinę. Stiklinės išorinę dalį apipurškite ar aptepkite šlakeliu aliejaus ir dėkite į lėkštės centrą. Aplinkui stiklinę ant lėkštės sudėkite tešlos kamuolėlių ir sirupo masę, suformuodami kuo taisyklingesnį apskritimą (kai vėliau iš vidurio išimsite stiklinę, gausite žiedo formos desertą su skyle viduryje). Desertą iš karto, kol sirupas nesustingo, apibarstykite spalvotais pabarstukais ir, jei norite, milteliniu cukrumi.
Suformuotą desertą palikite pastovėti ir sustingti mažiausiai vienai valandai (galite palaukti ir visą parą, iki kitos dienos). Praėjus šiam laikui, iš vidurio atsargiai išimkite stiklinę. Patiekite. Skanaus!
6 komentarai
Vajė, man visai nuo darbų rašymo galva susisuko 😀 Perskaičiau ne aliejuje virti, o aluje virti 😀 pagalvojau, koks įdomus būdas :DD
Karolina, tikrai įdomus būdas būtų 😀
Atrodo gardžiai, mielai paragaučiau, bet negaminčiau – nagi gaila man to aliejaus (o sodo tai neturiu, kad sukūrenčiau) 🙁
Gaila ir man aliejaus, tikrai. Bet kartais… juk galima sau leisti tokią prabangą 🙂
dariau, dar neragavau bet siaip tie rutuliukai skanus. TIK labai didelis uzsiknisimas juos formuojamt… labai didelis 🙂
Rūta, prajuokinai 😀 Man kažkaip visai nieko, tokio meditacija, sakyčiau 😀 Labai įdomu, kaip patiko galutinis rezultatas? 🙂