Sveikuoliški batonėliai

Gal maisto tinklaraštyje rašyti apie sportą yra šiek tiek keista, bet…

Aš ir sportas turime savo istoriją. Ilgą ir… ganėtinai nuobodžią. Buvo laikas, kai nuo minties apie bet kokios rūšies sportą tiesiog nusipurtydavau. Mokykloje visais būdais vengdavau žaidimų su kamuoliu, nes jo bijojau (gal bijau dar ir dabar?..), o ilguosius krosus aplink kvartalą praeidavau plepėdama su draugėmis, visiškai nesirūpindama dėl rezultato. Kiek vėliau dėl sporto išėjau iš proto ir pradėjau mankštintis namuose, čia pat parkritusi ant grindų, po kiekvieno kąsnio, įdėto į burną. Netrukus – kad ir kaip tai man dar šiandien atrodo keista – man sportuoti uždraudė. Visiškai. Paskutinėse mokyklos klasėse kūno kultūros pamokas prasėdėjau ant suoliuko, universitete taip pat fizinį lavinimą išbraukiau iš tvarkaraščio juodu markeriu. Galiausiai nusprendžiau, kad tas sportas man net nepatinka – o kam daryti tai, kas nepatinka? Geriau per tą laiką iškepsiu dar vieną pyragą. Paskaitysiu knygą. Nusilakuosiu nagus mėlynai.

O prieš kelerius metus sporto klubas, esantis visai netoliese, paskelbė akciją. Trys mėnesiai už dviejų kainą. Kadangi džinsai vieni po kitų ėmė trauktis (na, pyragus aš ne tik kepu, bet ir valgau, taigi…), supratau, kad sportas būtų į naudą. Sveikas sportas tris-keturis kartus per savaitę. Skamba puikiai, tiesa? Bėda ta, kad per visus tuos kelis metus aš taip ir nesupratau – patinka man sportas ar ne? Pirmą mėnesį viskas puiku, antrą pradeda darytis nuobodu, trečią… tingisi, nesinori, velniop. Ir taip įsisuko ratas: trys mėnesiai pastangų, pusė metų tingėjimo, kol vėl perskaitau apie akciją, spiriu sau užpakalin ir nusprendžiu pamėginti dar kartą.

Tada, lygiai prieš metus, buvo Amerika. Kelionė, savyje turėjusi tieeeek emocijų, kad jų visų savyje laikyti buvo tiesiog neįmanoma. Būtent tada supratau, kad sportas yra kur kas daugiau nei judėjimas ir prakaitavimas vardan gražesnės figūros. Tuo pačiu tai – žiauriai gera iškrova, kuri kaskart leidžia pasiekti taiką su savimi ir pasauliu. Ant bėgimo takelio palieki ne tik nereikalingą vieną kitą kilogramą, bet ir rūpesčius, nesėkmes, liūdesius ir visokias kitokias ramybės neduodančias mintis. Sunku ir pasakyti, kiek kartų atsakiau sau į klausimus, liedama prakaitą sporto salėje.

Tikriausiai tada, prieš metus, aš pagaliau tikrai nuoširdžiai susidraugavau su sportu. Supratau, kad ne „reikia“, o „noriu“. Dar daugiau: ne tik noriu, bet ir galiu. Šiandien, galima sakyti, švenčiu mažą pergalę, nes prasitęsiau pasibaigusį trijų mėnesių abonementą ir, žinot, visai nemeluoju – prieš tai nekilo nė menkiausia abejonė, o gal verčiau padaryti pertrauką? Ne, ne, ne. Man patinka. Sportuodama aš jaučiuosi fantastiškai – gyvybingesnė, sveikesnė, stipresnė, gražesnė, žvalesnė, linksmesnė. Kokia priežastis gali priversti atsisakyti tokio visapusiškai gero jausmo?

Be to, aš bėgu. Iki šiol visada sakiau (ir maniau), kad nekenčiu bėgimo, bet po truputį, po truputį… pasiekiau ir 20 minučių. Ir, nepatikėsit, man net tai patinka! Jau svajoju apie sportinius batelius, kurie būtų tinkamesni bėgimui; jau svajoju apie pavasarį, kada galbūt būsiu pasiruošusi išbėgti į kokį kvepiantį pušyną.

Et, baisu net ir kalbėti apie šį naujai atrastą pomėgį garsiai ir viešai. Kad tik neišsisklaidytų tie kerai…

Na, o pabaigai – pora žodžių apie maistą. Nes kai sportuoji, valgyti būtina. Ir desertų atsisakyti visiškai nereikia; priešingai – juos valgyti dar maloniau, nes jokios sąžinės graužatys nesikėsina į tą begalinį malonumą, kai iškepi šviežutėlį kepantį pyragą ir nori su dideliu šaukštu pulti prie skardos tuoj pat. Na, o jei jau nusprendėte ir desertus rinktis vien sveikuoliškus, tai štai – sveikuoliški batonėliais. Ir sveiki, ir saldūs, ir gardūs!

Skonis: 10/10. Labai sveikas,  bet ne mažiau skanus desertas (ar užkandis)! Sveikuoliški grūdų bei riešutų batonėliai su medumi puikiai tiks ir užkandžiui, ir desertui. Be to, sandariame indelyje juos galite laikyti ir kelias dienas. Keliaudami į darbą, universitetą ar mokyklą, tiesiog įsimeskite vieną į kepimo popierių suvyniotą batonėlį į rankinę – ir sveikai užkąsite, ir pasiskaninsite dieną!

Sudėtingumas: nieko labai sudėtingo.

Receptas publikuotas internetiniame portale Ji24.lt

Sveikuoliški batonėliai

Atsispausdinti

Porcijos: apie 30 batonėlių Paruošimo laikas: 25 min. Gaminimo laikas: 30-40 min.

INGREDIENTAI

2 puodeliai (236 g) avižinių dribsnių
1 puodelis (156 g) lazdyno riešutų
½ puodelio (50 g) kokoso drožlių
¼ puodelio (50 g) saulėgrąžų branduolių
¼ puodelio (50 g) moliūgų sėklų
2 valg. š. (20 g) sezamo sėklų
1 arb. š. druskos
1 arb. š. vanilinio cukraus
1 arb. š. cinamono
¼ arb. š. muskato
1/8 arb. š. maltų gvazdikėlių
2/3 puodelio (227 g) medaus
¼ puodelio (50 g) rudojo cukraus
½ puodelio (113 g) sviesto

GAMINIMO EIGA

Įkaitinkite orkaitę iki 180˚C temperatūros. Kepimo popieriumi išklokite 20×30 cm dydžio kepimo indą.

Dubenyje sumaišykite avižinius dribsnius, grubiai smulkintus lazdyno riešutus, kokoso drožles, saulėgrąžų branduolius, moliūgų sėklas ir sezamo sėklas. Įmaišykite druską, vanilinį cukrų, cinamoną, muskatą ir maltus gvazdikėlius. Atidėkite į šalį.

Į nedidelį prikaistuvį sudėkite medų, rudąjį cukrų ir sviestą. Kaitinkite ant nedidelės ugnies, nuolat maišydami, apie 5 minutes – kol cukrus visiškai ištirps. Masę supilkite į dubenį su dribsniais, riešutais ir sėklomis. Išmaišykite, kol paruoštas sirupas padengs visus produktus ir gausite lipnią masę.

Paruoštą masę sudėkite į kepimo popieriumi išklotą kepimo indą. Aliejumi šiek tiek pateptais delnais paspauskite viršų, kad masė visiškai susiplotų ir inde pasiskirstytų kuo tolygiau.

Kepkite įkaitintoje orkaitėje apie 30-40 minučių, kol paviršius bus gražiai rudas. Išjunkite orkaitę ir kelias minutes palikite atvėsti kepimo inde. Tuomet perkelkite ant grotelių ir visiškai atvėsinkite. Perdėkite į šaldytuvą ir palaikykite jame iki valandos – atšalusius batonėlius bus daug lengviau supjaustyti.

Pjaustykite labai aštriu peiliu, kuo lygesniais stačiakampiais gabalėliais. Jei norite, apsukite juostele kepimo popieriaus: tokiu būdu batonėliai nesulips vienas su kitu ir juos bus patogu valgyti.