Skonis: 9,5/10. Šį receptą išsisaugojus savo begaliniuose ir niekad nesibaigiančiuose favorituose esu jau seniai, labai seniai… Tačiau visuomet atsiranda “stabdžių” – tai laiko per mažai, tai cukiniją reikia būtinai jau šiandien sunaudot, tai išsigąstu… Ko? Svogūnų. Nors ir mėgstu aš juos ir negaliu įsivaizduoti daugelio patiekalų be šios daržovės, bet bet bet… Juk čia jų bus tiek daug!
Dabar, jau paragavus, suvalgius ir pasidalinus įspūdžiais su bendravalgytojais, galiu patikinti, kad bijoti nebuvo visiškai ko – jie juk sukepa, suminkštėja ir tampa labai malonaus skonio, o pridėjus grietinėlę, sūrį, prieskonius ir t.t., skonis tampa išties puikus, labai labai.
Aš dar tikrai kepsiu, rekomenduoju ir jums 😉
Sudėtingumas: yra ką nuveikti.
Kur radau? Simply Recipes
Svogūnų pyragas
AtsispausdintiINGREDIENTAI
Tešlai:
1 ¼ puodelio (170 g) rupių kvietinių miltų
8 valg.š. (115 g) sviesto, atšaldyto, supjaustyto nedideliais kubeliais
½ arb.š. druskos
½ arb.š. cukraus
2 – 4 valg.š. labai šalto vandens
Įdarui:
2 valg.š. alyvuogių aliejaus
2-3 dideli (~ 350 g) raudonieji svogūnai
Druska ir šviežiai malti pipirai
½ puodelio (120 g) pieno
½ puodelio (130 g) riebios grietinėlės
3 dideli kiaušiniai
Žiupsnis muskato
140 g fermentinio sūrio, sutarkuoto
GAMINIMO EIGA
PARUOŠKITE TEŠLĄ
1. Supjaustyti sviestą kubeliais ir padėti į šaldytuvą mažiausiai 15 minučių (kuo ilgiau, tuo geriau).
2. Sumaišyti miltus, druską, cukrų. Sudėti sviestą ir trinti tarp pirštų tol, kol susidarys trupiniai. Po šaukštą pilti vandenį ir minkyti, kol gausis graži vientisa tešla. Tešlos neperminkyti – net ir ją paruošus, tešloje turi matytis mažučiai sviesto gabaliukai.
3. Paruoštą tešlą suvynioti į maistinę plėvelę ar įdėti į plastikinį maišelį ir vienai valandai įdėti į šaldytuvą.
4. Išimti iš šaldytuvo, palikti kambario temperatūroje 5-10 minučių. Įkloti ją į 22,5 cm. skersmens apvalų kepimo indą, gražiai užlankstant kraštus ant indo sienelių (galima tešlą kočioti ir įkloti iškočiotą lakštą, tačiau aš tiesiog pirštais po gabaliuką „išlipinau” formos dugną ir sieneles).
5. Įkaitinti orkaitę iki 180 ºC temperatūros. Tešlą uždengti kepimo popieriumi ir ant jo užberti pupelių ar ryžių.
6. Kepti apie 15 minučių, išimti iš orkaitės ir leisti atvėsti kelias minutes. Išimti kepimo popierių su ryžiais ar pupelėmis.
7. Vėl dėti į orkaitę ir kepti dar apie 10 minučių, kol tešla gražiai pagelsta.
PARUOŠKITE ĮDARĄ
1. Svogūnus perpjauti pusiau, išimti šerdį ir supjaustyti plonomis skiltelėmis.
2. Įkaitinti aliejų didelėje keptuvėje. Sudėti svogūnus ir šiek tiek apibarstyti druska. Kaitinti, retkarčiais pamaišant, apie 10 minučių, kol svogūnai visiškai suminkštėja ir tampa rusvi.
3. Pusę paruošto tartuoto sūrio suberti ant apkeptos tešlos. Ant viršaus paskleisti sluoksnį svogūnų.
4. Suplakti pieną, grietinėlę ir kiaušinius. Pagardinti muskatu, druska bei pipirais. Plakinį užpilti ant svogūnų. Apibarstyti likusia dalimi tarkuoto fermentinio sūrio.
5. Kepti orkaitės viduriniame aukštyje apie 40 – 45 minutes. Palaukti apie 10 – 15 minučių prieš pjaustant.
35 komentarai
Šis pyragas nuostabus, nesvarbu ar raudonus ar baltus svogūnus imsi. Kepiau tik pora kartų, vis gavus iš kaimo svogūnų maišą sakau reikia vėl išsikept, bet … tingiu. Beje, valgę vyrai pasigedo mėsos, bet čia visada taip su jais
Tai tu čia taip sergi, vadinasi?? nejuokauk..
Forelle, aha, aš čia galiu tik paantrinti – ir kur atrasti vyrą, kuriam „ant kiekvieno kampo” mėsos nereiktų? Dar negirdėtas atvejis, o taip gerai būtų 😀
Reiks kept ir su baltais svogūnais, o dar kaip tik pas mane namie jie gerokai dažnesni svečiai 🙂
Egle, nea, ne šitaip aš sergu, o gerai būtų 😀 Receptą keliu jau nuo anos savaitės, šiandien nuotraukas kaip tik tvarkiau, tai ta pačia proga ir paviešinau 😉
O aš taip noriu išmėginti prancūzišką svogūnų sriubą, bet….tie 2 kg svogūnų juk iš tikro baugina ;D
Mane baugina pjaustymas. Skonis nebaugina visai… O va plaustymas.. nors akvalanga uzsidek.. (kalbu apie svogunu sriuba arba nusiziureta svogunu apkepa kuriam reikia maiso svogunu..)
Aš dabar jau irgi galvoju, kad kiekis – visiškas niekis valgyti, bet didžiulis ir kankinantis darbas pjaustyti 🙂 Mat esu iš tų, kurie verkt pradeda jau lupdami pirmą, na, geriausiu atveju – antrą, svogūną 😀
Pasinaudosiu spėju kombaino paslaugomis 😉
Aš ne iš stipriųjų, vieno nebaigiu pjaustyti, kaip apsiašarojus numetu peilį ir išeinu iš virtuvės ;DD
Aha, kombainas tokiais atvejais geriausias draugas 🙂 Smagu tiems, kas jį turi, ir vargas tiems – kas ne..
Maniškis „kombainas” – toks mažutis smulkintuvas, kuris buvo sukomplektuotas kartu su blenderiu ir plakimo indu. Juokas, aišku, toks kombainas, bet svogūnams smulkinti kraštutiniu atveju tinka – išgelbėjo jis mane nuo ašaringų dienų ne kartą 😀
Nesupratau, kiek reikia miltų:
„¼ puodelio (170 g) rupių kvietinių miltų”
Puodelis, mano supratimu, 200 arba 250 ml talpos. Miltai lengvi… O puodelis, kurio ketvirtadaly telpa 170 g miltų, turbūt litrinis.
Tai kiekgi?
VB, miltų mililitrai su gramais labai nesutampa 🙂 Vienas puodelis miltų – apie 130 – 140 GRAMŲ 😉
Ir juk puodelio ne ketvirtadalio reikia, o 1 1/4 – vieno pilno puodelio ir dar kito ketvirtadalio.
Apie g ir ml žinau, bet pražiopsojau tą vienetą (perskaičiau ne 1 1/4, o 1/4). Kalta. Viskas dabar aišku. Ačiū. Kepsiu.
VB atsiprašinėti tikrai nereikia, niekas nekaltas 🙂
Skanaus! Lauksiu įspūdžių 😉
[…] aš pagrindui tešlą gaminau pagal svogūnų pyrago tešlos […]
ne nu bet tavo receptai tai gasdinantys, ne tiek egzotiski kiek nezinau net. surio tortas, svoguno pyragas, tuno pyragas… nezinau kaip is vis galima maisyt saldus + surus = apsivemimas 😀 nu bet jus kiek suprantu gurmanai tikri
Arnai :)) O jei pavadinčiau „Svogūnų apkepas” arba „Apkepas su svogūnais” – būtų geriau? 🙂 Juk tešla čia nesaldi, nei vieno saldaus ingridiento nėra. O pyragu vadinama dėl pačio kepimo principo bei dėl to, jog „tarta” nėra lietuviškas žodis 🙂
Taigi, ačiū už linksminančius komentarus, bet prieš darant išvadas, kartais vertėtų perskaityti ir receptą 😉
Labai skanus pyragas, ačiū už recepta:) Tik va kažkodėl nesigavo toks pagrindas kaip pas jus nuotraukoje. Man išėjo visiškai iškepęs ir sausas. Galbūt perdaug išminkiau tešlą, nes tų gabaliukų sviesto kaip ir nebemačiau. O gal reiktų pamėginti kepti pagrindą iš karto su įdaru?
Donata, tikriausiai, kad perminkei tešlą, jei sviesto gabaliukų jau nesimatė. Mam jie pakankamai aiškiai matėsi.
Aišku, galima ir kartu su įdaru pagrindą kepti, tik tada reikia įsitikinti, kad prieš traukiant iš orkaitės iškepęs yra ne tik įdaras, bet ir pyrago dugnas bei šonai 🙂
Aišku, šis pyragas dar tikrai bus kepiamas ne vieną kartą, tai ir progų pasitaisyt bus:D
Donata, smagu girdėti 🙂
O kam ryžiai/pupelės?
Aurelija, pupelės ar ryžiai reikalingi tam, kad „prispaustų” kepančią tešlą, t.y. kad pyragos pagrindas kepdamas neišsideformuotų, neiškiltų per daug ir panašiai 🙂
Visur ieškojau kažko panašaus, paveikslėlyje atrodo taip, kad net seilės tysta :))) Šiek tiek receptą paįvairinau, jau kepa, jei gausis skaniai, papasakosiu ką pakeičiau :)))
Na, kaip? 🙂
Bandysiu siandien kepti. Labai megstu nesaldzius pyragus. Pasizadu isbandyti visus cia sudetus pyragus. Tik toks pasirinkimas, kad nezinau koks bus eiliskumas 🙂 sunku apsispresti.
Dar planuoju issikepti torta vaiko 1 gimtadiniui, pas jus sudeti tikrai pasakiski. Gal galetumet parekomenduoti koki geriau pasirinkti tortu naujokei. 🙂
Labai smagu, kad randate čia daug viliojančių receptų, džiaugiuosi 🙂
Na, o tortą pradedantiems (ir ne tik) visada rekomenduoju „Snickers” (https://www.sauletavirtuve.lt/?p=365). Manęs jis nė karto gyvenime nenuvylė 🙂
Na kaip buvo skanu. As i svogunus dar siek tiek pievagrybiu idejau. Bet labai, labai skanu, darysiu ne karta. 🙂
Džiugu girdėti! 🙂
O galima gal būtų panaudoti šaldytą sluoksniuotą tešlą?
Galiu dabar drąsiai pasakyti, kad galima 🙂 Šiandien darysiu su mieline sluoksniuota tešla. Kai tingisi pačia darytis, pirktinės tešlos yra išsigelbėjimas. 🙂
Net nespėjau atsakyti 🙂 Bet iš tiesų šaldytą tešlą galima naudoti visiems tokio tipo pyragams su įdarais 🙂 Tikrai kartais tai būna tiesiog išsigelbėjimas 🙂
Vaikas pirmus du pyragus nevalgė, nes nemėgsta svogūnų. Sakiau, kad čia nesijaučia. Vakar vis tik susikaupė ir paragavo. Sakė, kad tai yra skaniausias pyragas 🙂
Na reikia išbandyti ir kitus nesaldžius pyragus. Jie yra nuostabi vakarienė.
Kaip tik turiu kalafijorų, pievagrybių.
Kaip smagu girdėti – kartais tikrai tereikia tik susikaupti ir paragauti… labai dažnai mus riboja mūsų pačių pastatyti nesuvokiami barjerai 🙂 Taigi, sveikinu, kad vaikas atrado svogūnus iš naujo! 🙂
Kepu ir kepu šį pyragą.
Nesumeluosiu, jei pasakysiu, kad ne mažiau 20 kartų jau dariau.
Paprasta ir skanu. 🙂
Oi, kaip smagu! 🙂 Nėra geresnio įvertinimo 🙂