Vanilinė pernakt brinkinta avižinė košė
Pernakt brinkinta avižinė košė gali būti pusryčiais, užkandžiu ar net desertu, bet iš esmės – ji yra vienas geriausių atsakymų į visus nuogąstavimus, kad pusryčiams nėra laiko. Laiko yra ar…
Pernakt brinkinta avižinė košė gali būti pusryčiais, užkandžiu ar net desertu, bet iš esmės – ji yra vienas geriausių atsakymų į visus nuogąstavimus, kad pusryčiams nėra laiko. Laiko yra ar…
Citrinomis galėčiau gardinti kas antrą desertą, o namuose ištuštėjus citrinų kremo stiklainėliui, jaučiu – kažko trūksta. Jis saldžiarūgštis, gaivus, tad suteikia balansą desertų saldumui. Šiuose pyragaičiuose tobulai dera nesaldi trapi…
Maži dalykai dar niekad nebuvo tokie dideli. Visos mažos mielos akimirkos ilgose dienose kasdien primena – esam laimingi, turtingi ir laisvi, ar galėtume prašyti daugiau? Galim gerti į save pavasario…
Sako, kad Kalėdos – tai metas, kai vyksta stebuklai. Dažnai juos kuriame mes matys: šypsenomis, gerais darbais ir švelniais žodžiais. Stebuklai neaplenkia ir virtuvės, tad čia iš imbierinės tešlos gimsta…
Jei į interneto naršyklę įvestumėte angliško deserto pavadinimą „Trifle“, žvelgtumėte į spalvomis mirgančią nuotraukų galeriją: daugybė desertų, susluoksniuotų dailiuose stikliniuose induose, bet sluoksniai – kaskart skirtingi. Šiandien „Trifle“ yra populiarus…
Kremiški, švelnūs, saldūs, burnoje sutirpstantys prancūziški skanėstai – ar gali nelinkti kojos, kaskart jų ragaujant? Jei suprantate, apie ką kalbu, ir jei turite tokią pat didelę silpnybę plikytiems sausainiams, pyragėliams,…
Ėmė ir atėjo. Per vieną dieną, o gal pernakt, kartu su perverstu kalendoriaus lapeliu. Vasara! Pilna saulės ir šiltų jos spindulių, pilna gyvybės, laisvės ir mažų bei didelių planų. Dar…
Klafutis – ar esat girdėję mielesnį (ir juokingesnį) kepinio pavadinimą, šypt? Tai prancūziškas saldus kepinys, panašus į pudingą ar orkaitėje keptą blyną su uogomis. Tradiciškai tai turėtų būti vyšnios, bet…
Prisimenu, kai buvau maža, mama labai mėgdavo į įvairiausius kepinius įdėti varškės. „Kad būtų minkštesni“, – sakydavo, o aš šiek tiek nerimaudavau, kad vietoj pyrago valgysim kažką panašaus į varškėtį.…
Kol miškuose ir soduose vis dar noksta uogos, – vis dar truputį vasara, tiesa? Kelias dosnias saujas saldžių aviečių subėriau į grietininių keksiukų tešlą; jei mėgstate labai minkštus, drėgnus, purius…
Lėtai skaičiuoju pirmas vasaros dienas, gaudau kiekvieną saulės spindulį ir žadu sau didelius dalykus: mėgautis, išjausti, pabūti dabar. Žinau, kad tie trys mėnesiai, kaip ir kasmet, bus skaudžiai per trumpi.…
Per dažnai gyvenime mes laukiame progų. Progos trumpam atitrūkti nuo buities ir pailsėti. Progos ligi soties išsimiegoti. Progos pakviesti mylimąjį į pasimatymą. Progos užsivilkti tą pačią gražiausią suknelę. Progos suruošti…
Iki pat paskutinės vasaros dienos įsikibusi laikiausi kalendoriaus lapelių ir vis kartojau: vis dar vasara, vis dar vasara… Kaip ir kasmet, taip ir šiemet – atrodo, kad tie vasarai skirti…
Ne visi geri dalykai baigiasi kartu su vasara, toli gražu! Gardžios, saldžios avietės deri dar ir rudens pradžioje. Gal ir šoku su šiuo receptu į benuvažiuojantį traukinį, bet šoku drąsiai…
Kai granolos stiklainis ištuštėja, ne visada skubu kepti naują partiją. Tai puiki proga savęs ir šeimos paklausinėti, o ko norėtumėt šįryt? O rytojaus pusryčiams? Kas pradžiugintų įprastą antradienį, o kas…
Visai nesvarbu, jei oro temperatūra nukris trimis, penkiomis ar dešimt padalų žemiau nei šiandien, aš vasarą laikysiu mintyse ir širdyje. Nepaleisiu. Švęsiu ją virtuvėje, skonių gausiose lėkštėse ir spalvinguose pusryčių…
Ledai pusryčiams, pietums, o gal vakarienėms. Kada, jei ne karštą vasarą, galima šitaip kvailioti? O iš tiesų tai – net šiek tiek daugiau nei tiesiog ledai. Kai prieš kelerius metus…
Būti mama. Lyg karuselė, kuri niekad nesustoja; lyg galvosūkis, kurį vargiai kada nors išspręsiu. Būna euforijos akimirkų. Kai jis kvatoja vos paliestas pirštų galiukais, ar kai įskrenda į glėbį ištiesęs…
Leiskit, papasakosiu jums, kaip atrodo mano rytas. Sutilptų viskas į vieną žodį – betvarkė, – bet aš nemėgstu nei trumpų sakinių, nei skurdžių pasakojimų, todėl štai. Mano rytas paprastai prasideda……
Kai pasimeti tarp savaitės dienų ir ryte pabudęs niekaip negali pasakyti, kas šiandien – sekmadienis, pirmadienis, o gal jau ir antradienis – tai gali reikšti tik viena. Atostogas didžiosiomis raidėmis.…