Jei matematika ir teorijos niekad gyvenime nemeluotų, lygiai už savaitės tokiu metu turėčiau rankose sūpuoti mūsų mažąjį žirnį. Negaliu patikėti – prieš kelis mėnesius, nėštumui dar tik įpusėjus, sužinojau, kad…
Jis tikrai apsidžiaugtų, jei vieną gražią dieną į jo vis pusiau juokais užduodamą klausimą „O ar ryžių košė nėra tokia pat sveikuoliška kaip avižinė?“ atsakyčiau „Taip!”. Kita vertus, tyliai sau…
Kepiau šį trupiniuotį birželio pradžioje, Tėčio dienai. Skanių šviežių braškių tądien rasti nepavyko, todėl traukiau atsargas iš šaldiklio – bet dabar, kai braškių sezonas jau įsibėgėjo, drąsiai kepkite su šviežiomis.…
Retkarčiais manęs paklausia, kas nutiko „Saulėtai virtuvei“? Kodėl aš nerašau? Aš gūžteliu pečiais. Nežinau. Kartais taip ateina pabaigos, tyliai ir lėtai. O kartais pasirodo, kad tai tebuvo pauzė, po kurios…
Persikrausčius į naujuosius mūsų namus, kartais vis dar save nustebinu. Pavyzdžiui, tuo, kad kiekvieną vakarą, po darbų grįžus namo, kad ir kaip vėlu bebūtų ar kad ir kaip pavargusi tądien…
Kada gi daugiau, jei ne gimtadienio dieną, be jokios sąžinės graužaties galima suvalgyti penkis gabalėlius torto? Paskutinį iš jų – velniškai saldų ir nepadoriai skanų naminio „Reese‘s“ gabalėlį (jei tiksliau,…
Buvau pamiršusi vieną auksinę tiesą – koks gėris yra dvi savaitės atostogų! Kai praeito sekmadienio vakarą pagalvojau, jog tai galėtų būti ir paskutinė mano atostogų diena, mintyse sau tyliai padėkojau…
Jaučiu pavasarį. Jis įsisuko man į mintis, į plaukus, į vėjyje aplink kojas besiplaikstančią suknelę. Jaučiu jį rytais, kai gerdama kavą su pienu pro langą stebiu auštančią dieną. Jaučiu jį,…
Viena mano draugė šiuos metus pradėjo labai drąsiu pažadu sau: kiekvieną mėnesį išbandyti kažką naujo, dar niekada gyvenime nedaryto. Aš šį jos sumanymą išgirdau metams bene įpusėjus, bet ta mintis…
Jau buvau pamiršusi, koks geras jausmas yra visam savaitgaliui pabėgti iš miesto. Nepasiimti kompiuterio ir lyg tyčia pamiršti mobiliojo pakrovėją. Leisti šiltam pavasario vėjui iškedenti plaukus, sujaukti protą ir išvalyti…
„O aš išvažiuosiu prie jūros…” – niūniuoju sau tyliai visą savaitę, nors nė nemėgstu šios dainos. Bet mėgstu jūrą. Tarp pirštų byrantį smėlį. Dūžtančias bangas. Gaivų orą. Sulėtekius ir saulėlydžius.…
Sakyčiau, kad lengvai išprotėjau. Per paskutinę savaitę atšventusi šešis gimtadienius, apraudojusi praleistus Tinklaraštininkų dieną ir pikniką, vėl nenoromis išlydėjusi savo žmogų į tolimą kelią, ėmiau… tvarkytis. Namus, spintas ir spinteles,…
Kartais man visai knieti paklausti kitų maisto tinklaraštininkų – ar nekyla jiems kartais viena kita juoda mintis imti ir… viską mesti? Arba pamėginti „pabūti šiek tiek atskirai“, lyg bandant vieną…
Man patinka vasaros. Šiltos ir saulėtos. Spalvingos ir įkvepiančios. Gaila, kad ši tokie trumpa. Kaip ir daugelis, iš tiesų… Laikas visada bėga bent keliais žingsniais greičiau nei mes tikimės. Mano…
Pagaliau. Atrodo, kad dabar jau tikrai pagaliau. „Saulėta virtuvė” vėl veikia. Nežinojau, kad šie techniniai nesklandumai, trukę lygiai šešias dienas, taip stipriai liūdins, erzins, piktins, o kartais tiesiog varys į…
Sako, jei Mahometas neina pas kalną, tai kalnas eina pas Mahometą. O jei vasara neina pas Astą, tai ar gali Asta nueiti pas vasarą? Nes, dievaži, ji labai norėtų. Na,…
Nežinau, kiek daug jau kartų džiaugiausi, kad rašau „Saulėtą virtuvę”. Ir tikrai ne tik todėl, kad kartais gaunu kokią vieną kitą dovaną (kaip visai neseniai gavau iš „Alma littera” knygą…
„Kai mums liūdna, Ji paguodžia be žodžių. Kai džiaugiamės, be išlygų džiaugiasi mūsų laime kartu. Kai mes bijome, Ji palaiko. Kai pasimetame painiame gyvenimo kelyje, Ji visada padeda. Ji myli.…
Pamenu, kai tik sužinojau, kad praktiką atliksiu įmonėje, kurie tiesiogiai ir labai artimai susijusi su kosmetika, prunkštelėjau. Aš ir kosmetika? Mane pažįstantys suprastų, kad tai tikrai šiek tiek juokinga. Taip,…
Vasara yra puikus metų laikas. Dėl daugelio įvairių priežasčių. Dėl šilumos, saulės, šviesaus dangaus, ilgų vakarų ir nerūpestingų savaitgalių. Dėl atostogų. Ir net nesvarbu, ar jos trunka tris mėnesius, ar…