grietinė

Ketvirtadienis – mažasis savaitgalis, sako žmonės. Nežinau, kiek labai skirtingi nuo kitų savaitės dienų dabar beliko savaitgaliai; galiu tik pasakyti – mes patys labai stengiamės, kad laukti jų norėtųsi. Dėl…

Jei kas nors vis dar galvoja, kad valgau tik saldumynus – netiesa! Jei kas nors spėja, kad šaldytuve esantį kefyrą naudoju tik puriems keksams kepti… na, tai galėtų būti BEVEIK…

Tokių Velykų dar tikrai nebuvo. Toliau nuo artimųjų, toliau nuo šventinio šurmulio ir gardžiomis vaišėmis nukrautų stalų, labai toli nuo išsiilgtų susitikimų ir apsikabinimų. Viskas šiemet kitaip: kitoks pavasaris, kitokios…

Mylėti maistą taip paprasta. Ne tik dėl to, kad jis skanus; kur kas labiau dėl to, kokias istorijas jis kuria, kokius prisiminimus sujudina kažkur giliai širdy. Paragauju mažą kąsnelį ką…

Kad ir kaip romantiškai, žaviai ir teisingai beskambėtų sezoninės virtuvės idėja, ne vien sezonai už lango padiktuoja tai, kas atsiduria ant mūsų šeimos valgomojo stalo. Kartais tai būna tiesiog giliai…

Skiltelėmis supjaustyti, orkaitėje kepti obuoliai man visada buvo labai gardus užkandis. Pabarsčius cinamonu, pagardinus šaukšteliu riešutų sviesto, ar obuolių puseles prieš kepant pripildžius varškės įdaro jie tampa net daugiau nei…

Norėčiau pasakyti, kad sulig vidurnakčio dūžiais, perkėlusiais į 2020-uosius, staiga tapau ta, kuri: valgo tik sveikai, sportuoja dažnai, miega ligi soties ir gyvena be anei jokios įtampos. Tikslų ir norų,…

Skruzdėlyną – aukštą tešlos lapelių bokštą, suklijuotą medaus sirupu, saldų ir trapų, tirpstantį burnoje – prisimenu iš vaikystės. Bene kiekvienai progai jį kepdavo mano močiutė. Skonį dar, rodos, visa šeima…

Laikas bėga. Laimė, kad yra dalykų, kurie bent trumpai akimirkai jį lyg ir sustabdo. Vaiko kvietimas sėsti ant grindų ir kartu pažaisti. Šeimos vakarienė prie bendro staltiese nukloto stalo. Nostalgiški…

O jeigu viskas būtų atvirkščiai? Ir jeigu pirmadienis prasidėtų pyragais? Iki Kalėdų liko vos 30 dienų. Laikas, kai viskas staiga tampa kitaip. Visai nejučiomis, lyg burtažodį kas būtų ištaręs, mes…

Kad ir kiek naujų vėjų į mano virtuvę įsisuko ar dar tik įsisuks ateityje, netikiu, kad ateis laikas, kai toje kampinėje baltoje virtuvės spintelėje neliks vietos bulvėms. Kad ir ką…

Ne visi geri dalykai baigiasi kartu su vasara, toli gražu! Gardžios, saldžios avietės deri dar ir rudens pradžioje. Gal ir šoku su šiuo receptu į benuvažiuojantį traukinį, bet šoku drąsiai…

Gal jums ir pasisekė, jei esat tie, kurie nenori valgyti tada, kai karšta, tada, kai sergat, tada, kai esat pervargę, ar tada, kai esat liūdni, susikrimtę, pilni nerimo ar skubėjimo.…

Savaitgalio desertu pagal tradiciją priklausytų dalintis penktadienį – pati šią tradiciją sau (ir jums) sukūriau, pati šiandien ir sulaužysiu. O gal ir ne visai – šiandien mums tikrai prasideda savaitgalis!…

Šį pyragą, kadaise tarp maisto tinklaraštininkų buvusį kone klasika, pradėjau kepti vieną iš pirmųjų. Iškart po to, kai išsiaiškinau, kaip veikia tuometinė mūsų ilgu degtuku užkuriama orkaitė; kai supratau, kuo…

Kai mūsų namuose nuskamba prašymas iškepti „tikrai skanių vaflių“, jau žinau ką įrašyti į pirkinių sąrašą – raugintas pasukas ir riebiausią tikrą grietinę. Visų kitų produktų, kurių prireikia maišant tešlą,…

Nieko nelaukdama apie šį tortą noriu pasakyti du svarbiausius dalykus: 1. Tai tortas, kurį kepiau absoliučiai daugiausiai kartų iš visų kada nors keptų tortų. 2. Tai tortas, kuris patinka visiems.…

Per pastaruosius aštuonerius metus šį receptą į tinklaraštį rašau jau trečią kartą. Taip pat jis užima garbingą puslapį vienoje iš mano receptų knygų. Ir jei paklaustumėte, kodėl ir už ką…

Ką gi dabar veiki per dienas? – klausia manęs sutikti žmonės, tikiu, šiek tiek baltai pavydėdami ilgų saulėtų atostogų. Storėju, – atsakau nuoširdžiai, šiuo žodžiu iš esmės apibendrindama tai, kas…

Op, ir praėjo beveik mėnuo nuo paskutinio mano pašeimininkavimo „Saulėtoje virtuvėje“. Apie citrininius lietinius blynelius, nubarstytus aguonomis ir šilauogėmis, svajojau ir rašiau dar paskutinėmis vasaros dienomis, o dabar už lango…