Iki gražiausių ir didžiausių žiemos švenčių liekant vis mažiau laiko, pats laikas pradėti ieškoti širdyje žodžių, kaip pasveikinti brangiausius žmones ir artimuosius, draugus ir pažįstamus, netikėtai sutiktus kelyje… ir Jus.…
grietinėlė
-
-
Be orkaitėsDesertai indeliuoseKALĖDŲ PASAKOSSALDUMYNAI
Sluoksniuotas desertas su meduoliais
Asta 20 Gru ’11Ilgais tamsiais gruodžio pabaigos vakarais. Kai tamsių namų languose mirksi šventinės lempelės, o ant palangių plevena žvakės liepsna. Kai už uždarų durų girdi šiugždant dovanų popierių ir stebi pirštus, mikliai…
-
Kartais man truputėlį sunku suprasti žmones, kurie, iki Kalėdų likus mažiau nei dešimčiai (!!!) dienų, ramiausiai sako, jog dar marios laiko (???). Mat aš kiekvienais metais norėdama ar nenorėdama užsikrečiu…
-
Pagaliau. Pagaliau pagaliau pagaliau!!! Ir vėl savaitgalis. Dar viena darbo diena, na, iš tiesų juk tik kelios darbo valandos (kelios?.. hm, aštuonios…), ir – s a v a i t…
-
Yra pasaulyje žmonių, kuriems visada šviečia saulė. Net lietingą rudenį, už lango kasdien pilant vėsiam lietui, jų širdyse ridinėjasi saulutė. Yra žmonių, kurie moka džiaugtis kiekviena smulkmena, kiekvienu (ne)reikšmingu mažmožiu,…
-
Tas filmas apie Tave. Apie visus žmones, gyvenime nerandančius savo vietos. Vis ieškančius… besiblaškančius… neramiomis mintimis. Apie žmones, kurie nuolat ieško savo aukso amžiaus ar auksinio pasaulio krašto, kur norėtų…
-
Dažnai gyvenime būna taip, kad labai paprasti dalykai tampa pačiais geriausiais, gražiausiais ir mieliausiais širdžiai. Kaip kad puodelis kavos, kurį randi virtuvėje ant stalo, užplikytą mylimo žmogaus. Kaip piknikas, kurį…
-
Jei ne maistas ir jei ne tinklaraščiai, ir jei ne naminiai gyvūnėliai, mes gal ir niekada nebūtume susipažinę. Ir nebūtų buvę tų kilometrinių laiškų, kupinų geriausių ir šilčiausių žodžių, kurie…
-
Prisipažinsiu, esu išranki maistui. Na, šiek tiek išranki. Tikrai ne taip labai kaip kai kurie, kurių vardų neminėsiu, bet savų antipatijų tikrai turiu. Niekad nevalgiau, nevalgau ir mane tiesiog purto…
-
Man patinka pavasaris. Man labai labai labai patinka pavasaris. Dar man patinka planuoti. Dienotvarkę susidėlioti ne tik dienų, bet ir valandų tikslumu. Žinoti, kad rytoj po pietų jau būsiu padariusi…
-
Kai į savo kasdienių darbų sąrašą vieną dieną įrašai tokį paprastutį žodelį iš šešių nedidelių raidžių – darbas – gyvenimas ima ir apsiverčia aukštyn kojom. Ar bent jau iš tvarkingų…
-
Lazda turi du galus, girdėjau ne kartą sakant. Ir pati ne kartą sakiau. Nes vis tik teisybė. Tikriausiai kiekvienas gyvenimo siurprizas ar prizas turi ir kitą pusę. Nes gyvenimas nėra…
-
Meilė. Apie ją yra parašyta tūkstančiai knygų, sukurta begalės filmų, juodu ant balto išdėstyta nesuskaičiuojama galybė džiugų ir skaudžių eilėraščių… kokia ji visagalė, kokia svarbi ir kokia stipri tai jėga.…
-
Kažkur ir kažkada girdėjau ar skaičiau, kad dėl gero skonio reikia ginčytis. O bet tačiau… Juk žmonės tokie skirtingi. Be galo, be krašto. Nemėgstančiam saldumynų neįrodysi, kad jie geriau už…
-
Yra tokių dalykų, kurių tikiesi. Ir tokių, kurių visiškai nesitiki. Rasti parduotuvėje paprasto pieno yra visiškai natūralu ir paprasta, o štai rasti kokosų pieno – šis tas tokio ir netikėto.…
-
Liko 12 dienų. Pora egzaminų, pora darbų pristatymų, kelios dienos paskaitų. Eglutės puošimas, Meduolių Dekoravimo Diena, Pyragų ieškojimo ir Didžiosios Kepimo Dienos. Liko 12 dienų laukimo ir šventės belsis į…
-
Rytoj gruodžio pirmoji. Už lango tikra – šalta ir balta – žiema, o rankose puodelis garuojančios arbatos. Teliko nuplėšti visai nedidelį pluoštelį kalendoriaus lapelių, ir galėsime vieni kitus sveikinti sulaukus…
-
Ar matėt, kaip šiandien snigo? Baltom ir šlapiom snaigėm. Krentančiomis ir tirpstančiomis, krentančiomis ir akimirksniu tirpstančiomis… Primenančiomis, jog ruduo nesitęs amžinai. Taip, mes turėsim išpakuoti savo ilgai laukusius žieminius paltus,…
-
Nors anapus lango dar nėra nei trupinėlio balto sniego, o medžių šakos vis dar pasipuošę rusvai rausvais vėjo blaškomais lapais. Nors mano mylimasis violetinis žieminis paltas dar giliai spintoje, o…
-
Skaičiuoju laiką atgal. Liko 54 valandos. Keliom minutėm daugiau ar mažiau, tačiau nesvarbu, nes tas laikas – žinoma, be abejonių – slinks taip lėtai, taip labai lėtai. Prisimenu, kaip vaikystėje…