imbierai

Kartais desertai pasakoja istorijas. Jei paklausytumėt šių keksiukų, išgirstumėt žiemos pasaką. Apie imbierais ir cinamonu kvepiantį miestelį, šviesas languose ir sniego kepurėmis užklotus miškus. Apie namus, kuriuose skamba muzika ir…

Laiką iki Kalėdų jau galima skaičiuoti valandomis, nebe dienomis. Akių mirksniais. Giliais įkvėpimais. Tikiuosi, kad šis laikas jums buvo ir tebėra gražus. Kad radot progų jį sulėtinti, pripildyti saldžių kepinių…

Obuolių sezonas sulig rudens dienomis nesibaigia, ar žinojot? Anądien vyras namo parvežė visą dėžę (ne dėžutę, dėžę!) obuolių, skirtų žiemai. Nežinau, ar gilios žiemos jie sulauks, nes vos užmetus akį,…

Sausainių būna visokių: mažų ir didelių, traškių, trapių ir minkštų, saldžių ir nelabai, kvepiančių vanile, šokoladu, o kartais – jaukiausiomis rudens dienomis. Jei yra pasaulyje būdas prisijaukinti apniukusias, lietingas rudens…

Tokie sparneliai man yra lyg čipsai ar siemkos – vadinti galima kaip tik norisi, bet esmė ta pati: norisi dar ir dar, nes taip skanu, kad sustoti tiesiog neįmanoma. Gal…

Jaukiais žiemos prieskoniais iškvėpinta, kalėdinių lempučių ir žvakelių nušviesta, miltelinio cukraus debesimis nubarstyta žiema. Kasmet ji tokia, kokią patys sau susikuriame. Kuo mažiau dienų iki Kalėdų belieka, tuo lėtesnės ir…

Pabundu nuo įkyraus žadintuvo signalo. Kaip ir kasryt, iš pradžių bandau apsimesti, kad jo negirdžiu – gal tik sapnuoju? Pramerkti akis rytais, kai kambaryje dar neišsisklaidžius nakties tamsa, prireikia valios…

Savaitgalio rytas. Toks tylus, atrodo galėtum išgirsti krentančią snaigę. Ar vėjo gūsį – per menką, kad sujudintų storomis sniego kepurėmis pasidabinusias pušų šakas. Žvelgdama pro langą į baltą žiemą, kvėpuoju…

Koks gi rytas be kavos, o jei artėja Kalėdos – kvepėti turi visi namai! Kava, cinamonu, imbieru, gvazdikėliais! Meduoliais! Jei mėgstate, kai saldumas susipina su čiut aštresniais skoniais, kai imbieras…

Sakysit, reklama. Bet, patikėkite, šitą reklamą jūs norite išklausyti, šypt. Prieš savaitę ar kiek daugiau atsidūriau tokių aplinkybių sūkuryje, kai turėjau nuspręsti, ką ir kiek nuveiksiu prieš Kalėdas. Na, žinote,…

Žiemą karaliauja imbierai. Ir cinamonas. Ir truputį pasikandžiot mėgstantys gvazdikėliai. Muskatas. Švelni vanilė. Karšto vyno aromatas. Medus. Arbatos ir pyragai. Išpuošti meduoliai, iš slaptos dėželės pamažu kažkur išgaruojantys dar toli…

Nepatinka man toks pavasaris. Sniegas, šaltis, o be pirštinių – nė žingsnio. Julė sakė, kad reikia žiūrėti ne į sniegą, o aukštyn, į dangų, kur šviečia saulė. Bet aš, matyt,…

Ploju sau katučių ir tyliai pasislėpus gėriuosi kalneliu dovanų, jau nupirktų Kalėdoms. Ne, tai dar ne viskas – dar laukia glėbį malonių akimirkų atnešiantis pakavimo idėjų generavimas, pats pakavimas, atvirukų…