Traškūs dribsniai (granola) su medumi ir lazdynų riešutais
Jau ne kartą kalbėjau apie pusryčius ir apie tai, kokia didelė ir svarbi tai puikios dienos dalis (turbūt todėl ir sulaukiau kažkada seniai seniai pasiūlymo sudėti savo receptus į pusryčių…
Jau ne kartą kalbėjau apie pusryčius ir apie tai, kokia didelė ir svarbi tai puikios dienos dalis (turbūt todėl ir sulaukiau kažkada seniai seniai pasiūlymo sudėti savo receptus į pusryčių…
Kaskart tokia pati ir kasmet vis kitokia. Vasara. Ir visi tie pirmi kartai. Pirmosios žemuogės. Ir vėl pirmąkart nusvilę pečiai. Pirma kiaurai permerkusi liūtis. Žinoma, kad netikėta! Pirma per nuogas…
Kai dar tik laukėme į pasaulį ateinančio saulėto virtuviuko, vienu metu buvau pradėjusi kaip pamišusi ieškoti atsakymų į klausimą, ką valgys mano vaikas?! Kokius keksiukus aš jam kepsiu? Ar tik…
Suvalgyti pusryčiams kažką naujo – atrodytų, nieko čia labai ypatingo. Bet man tai visada suveikia kaip gera – džiugesnė, smagesnė, skanesnė, įspūdžių gausesnė! – dienos pradžia. Įsisukus į paprastos avižinės…
Iki Velykų vos pora dienų. Šventinis meniu jau suplanuotas, produktų sąrašai tvarkingai suguldyti į eilutes lipniuose lapeliuose, apsilankymai parduotuvėse numatyti, kepimo formos išrikiuotos, kiaušiniai ir mėlynasis kopūstas paruošti (pagaliau išbandysiu…
Niekam ne paslaptis: su miltais aš draugauju puikiai, jie sėkmingai telpa į mano subjektyvų subalansuotos mitybos suvokimą. Žinau, kad šiuo klausimu nesu populiari, bet kartais pagaunu save nuoširdžiai abejojančią, ar…
Turiu Velykų tradiciją, tai – ši mielinė pynė. Pirmą kartą ją iškepiau prieš penkerius metus, ir nuo tada kepu kiekvienais metais. Dažniausiai – Velykų rytą, nes švieži mieliniai kepiniai patys…
Pamenat, visai neseniai kalbėjau apie paprastumą? Atrodo, jis niekur nenori išeiti iš mano minčių ir kasdienybės. Aš džiaugiuosi, nes tai atneša gerų dalykų. Namuose mažėja nereikalingų daiktų. Kalendoriuje darbai nugula…
Galbūt turėčiau Užgavėnes įrašyti į savo mėgstamiausių švenčių sąrašą, o „žiema žiema, bėk ir kiemo“ – į mėgstamiausių dainų sąrašą. Nors laikas bėga beprotišku greičiu, žiema, kaip visada, užsitęsia truputėlį…
Kai sugalvojau iškepti cherry velvet cake – vyšninį raudonojo aksomo tortą – iš karto instinktyviai akimis kalendoriuje susiradau vasario keturioliktą. Ar ne puikus būtų desertas Valentino dienai ir (ne visada)…
Pažadėkite sau pradėti nuo rytojaus ir, garantuoju, nepavyks. DABAR yra pats geriausias laikas. Taip, man irgi vis dar beprotiškai sunku išmokti šitą neįtikėtinai paprastą taisyklę. Nieko kito, apart dabar, mes…
Laviruoti. Tą neišvengiamai išmoksta visos mamos. Laviruoti tarp namų ir darbų, tarp savęs, vyro, vaikų, tarp reikalų ir norų. Kad niekas neliktų nuskriaustas, kad visi šypsotųsi, kad neišdalintum savęs negrįžtamai…
Tai kaip gi tas ruduo? Jaukus, tiesa? Ar viršutinėje spintos lentynoje jau susiradote pamirštą šiltą pledą, kuriuo gera apsikloti kojas vakarais? Ar jau apsivyniojate kaklą šaliku, bėgdami iš namų? O…
Suskaičiavau, kiek dienų liko iki Kalėdų. Tik 87! Kodėl apie tai pradėjau galvoti? Gal dėl to, kad šiandien youtube muzikos takelis per porą valandų nuo P!nk pasuko link kalėdinių melodijų.…
Ruduo man visada kvepėjo obuolių pyragais. Kava su moliūgų sirupu ir pienu. Voveraitėmis su grietinėle. Naujomis pradžiomis. Ir jaukiais vakarais. Tik šiemet ruduo atėjo kažkaip kitaip. Išskridę į saulėtus kraštus…
Tai bus planavimo maniakės išpažintis. Pastaruosius dešimt metų nuolat save spraudžiau į kampą. Kiek tik pamenu, daugybė eilučių darbo kalendoriuje man visada sukeldavo stresą, bet nepalyginamai didesnį jausdavau tada, kai…
Visada sakiau ir sakysiu, kad kūdikiai savo tėvus išmoko jei ne daugiau, tai tikrai ne mažiau nei tėvai išmoko savo mažuosius. Tų dalykų tiek daug, o vienas iš labai svarbių…
Kartais prireikia laiko pačioms paprasčiausioms tiesoms atrasti. Kaip kad štai: laimė priklauso nuo daiktų, tiksliau, nuo jų skaičiaus. Kuo mažiau daiktų, tuo daugiau vietos lieka laimei. Pavasarinis tvarkymasis įsibėgėja. Pirmoji…
Kai vėlų vakarą naršydama socialiniuose tinkluose žvilgtelėjau į telefono ekrano kamputį, laikrodis rodė lygiai pusę pirmos. Kambarys mirgėjo nuo televizoriaus, kurio garsą jau seniai buvau išjungusi. Šalia manęs, susirangiusios ant…
Gyvenimas nestovi vietoje net tada, jei dieną po dienos leidi namie, slėpdamasis nuo vis dar nesibaigiančios žiemos ir kitų virusų. Neįtikėtina, kiek daug visko vykti gali tarp tų pačių keturių…