kreminis sūris

Op, ir praėjo beveik mėnuo nuo paskutinio mano pašeimininkavimo „Saulėtoje virtuvėje“. Apie citrininius lietinius blynelius, nubarstytus aguonomis ir šilauogėmis, svajojau ir rašiau dar paskutinėmis vasaros dienomis, o dabar už lango…

Labai mėgstu lašišą. Nevalgau jos kasdien, tačiau artėjant kokiai nors šventei, progai ar pasisėdėjimui, į pirkinių krepšelį dedu ir ją, dažniausiai – porą pakuočių rūkytos lašišos. Neprisimenu tokio stebuklo, kad…

Kada gi daugiau, jei ne gimtadienio dieną, be jokios sąžinės graužaties galima suvalgyti penkis gabalėlius torto? Paskutinį iš jų – velniškai saldų ir nepadoriai skanų naminio „Reese‘s“ gabalėlį (jei tiksliau,…

Gegužės mėnesis šiais metais man prasidėjo su trenksmu. Atsisveikinimas su senuoju darbu, atšoktas nuostabios draugės gimtadienis, trys tortai per trijų dienų savaitgalį, skirtą brangiosioms Mamoms, o pirmadienį – pirmoji diena…

Jaučiu pavasarį. Jis įsisuko man į mintis, į plaukus, į vėjyje aplink kojas besiplaikstančią suknelę. Jaučiu jį rytais, kai gerdama kavą su pienu pro langą stebiu auštančią dieną. Jaučiu jį,…

Mano naujieji metai prasidėjo lėtai ir niekur neskubant. Truputį tingiai ir truputį aktyviai. Su gerais filmais, stalo žaidimais, išvykomis į Vilnių, saldžiais desertais, o galiausiai – jau aktyvuotu metiniu abonementu…

2014-ieji baigiasi. Laikrodžiai skaičiuoja paskutines šių metų valandas, o aš mintyse bandau sudėlioti viską į stalčiukus: kokie tai buvo metai, ką jie atnešė, ką atėmė. Kiek kartų laimėjau ir kiek…

Sunku patikėti, kaip greitai prabėga šventės, kurioms ruoštasi buvo taip ilgai. Kaip greitai iš šiugždančio ir blizgančio dovanų popieriaus išpakuojamos dovanos Kalėdų rytą. Kaip greitai sudega žvakės, taupytos švenčių stalui…

Prieš kiek daugiau nei savaitę šventėme mano mamos gimtadienį. O koks gi gimtadienis be torto, tiesa? Klausimas, koks gi jis turėtų būti, jau porą savaičių vis sukosi mano mintyse. Bandžiau…

Atrodo, kad viskas buvo tik vakar: begalinis jaudulys, drebančios kojos ir didelės akys, matant pamažu į mano knygos pristatymą besirenkančius žmones. Kaip ir tikėjausi, aš beprotiškai bijojau. Kalbėti, būti dėmesio…

Atėjęs ruduo pamažu viską grąžina į savas vėžes. Įprastus darbus. Truputį apleistą sportą. Šiltas vakarienes, kvepiančias jaukiais vakarais. Tik savaitgaliai vis dar kvepia vasara ir lengvomis it pienės pūkas jos…

Mūsų gyvenime šiais metais atsirado šis tas naujo. Mūsų sodybos kieme įsikūrė dvidešimt keturi maži mediniai namukai; namukai, kuriuose gyvena bitės, kartais mūsų meiliai vadinamos bitukais. Aviliai, kuriuose kasdien dūzgia…

Jau buvau pamiršusi, koks geras jausmas yra visam savaitgaliui pabėgti iš miesto. Nepasiimti kompiuterio ir lyg tyčia pamiršti mobiliojo pakrovėją. Leisti šiltam pavasario vėjui iškedenti plaukus, sujaukti protą ir išvalyti…

Tai, kaip greitai praeina lauktos šventės, tik primena vieną tiesą: laikas bėga beprotiškai greitai. Buvo atostogos. Buvo Šv. Velykos. Bet ėjo ir praėjo, o šiandien vėl nauja diena, nauja darbo…

Tos dienos, pilnos pavasario. Ir rytai, kai pabundi su saule. O aplink tvyro tylus švenčių laukimas… Parsinešėm žydinčių medžių šakelių ir pamerkėm jas vazoje ant stalo. Pakabinom ant jų kelis…

Nežinau, kad čia kaltas – ar saulėtas pavasaris, ar tas žodžiais neapsakomas nuostabus atostogų laukimas, ar dar kiti džiaugsmai – bet man sunku dėlioti mintis. Sunku net rišliai kalbėti, o…

 Nežinau, koks didelis svajoklis turi būti ar kaip užrietęs nosį viršun turi vaikščioti, kad nepastebėtum tų raudonų atspalvių, užvaldžiusių ir didžiuosius prekybos centrus, ir visai nedideles krautuvėles. Aš, kad ir…

Buvo Kalėdos. Paprastos, jaukios, tarp pačių artimiausių. Labai sočios ir labai skanios. Aš, kaip paprastai, dirigavau saldžiąjam stalui, todėl šventės buvo ir gausiai saldžios. Ragavom ir Marjolaine tortą (apie jį…

Sakyčiau, kad lengvai išprotėjau. Per paskutinę savaitę atšventusi šešis gimtadienius, apraudojusi praleistus Tinklaraštininkų dieną ir pikniką, vėl nenoromis išlydėjusi savo žmogų į tolimą kelią, ėmiau… tvarkytis. Namus, spintas ir spinteles,…

Puikiai prisimenu savo pirmąją pažintį su Tiramisu. Prieš daug metų, gal kokius aštuonis ar net dešimt, sėdėjome su gera drauge vienoje picerijoje pačiame miesto centre. Picos ten buvo pačios skaniausios,…