lazdynų riešutai

Dolomitų kalnų nameliuose, vadinamuose Rifugio, kas vakarą valgydavome sočią itališką vakarienę. Kartais atrodydavo, kad po dviejų patiekalų jau tikrai nė kąsnelis daugiau nebetilps, bet vos tik atkeliaudavo ant stalo desertai…

„Kiek dienų liko iki pavasario, mama?“ – kone kasdien manęs klausia Joris. Plojam katučių kaskart, suskaičiavę ir įsitikinę, kad dar viena mažiau nei buvo likę vakar. Dar septynios, ir perversim…

O, dievai, kaip aš myliu šokoladą! Ir purius, minkštus, burnoje sutirpstančius saldžius kepinius myliu taip pat. Bananų duona, gausiai pagardinta šokolado gabalėliais? Taip, prašyčiau. Dvi riekeles! Popietės kava su gabalėliu…

Jau buvau atidėjus kitiems metams, bet… kodėl gi nepasidalinus šiuo receptu šiandien? Nors kalendoriuje rugsėjis, temperatūros stulpelis pakilo iki 29 laipsnių! Ir tokių dienų laukia dar bent kelios – gal…

Dar prieš pradėdama rašyti antrąją saldumynų knygą žinojau – jei jau rašysiu, tai joje bus toks tortas. Tortų tortas. Sunkus, saldus, sodrus, tikras. Aguoninis biskvitas, sviestinis kavos kremas su kepintais…

Sveiki atvykę į smaližių rojų! Ko tik šiame pyrago gabalėlyje nėra: ir šokolado, ir kakavos, ir karamelės… Jei desertus mylite ir cukraus kristalėlių neskaičiuojate, kviečiu skaityti toliau. Su miela karamelių…

Kol kantriai skaičiuoju likusias dienas iki trumpučių atostogų Italijoje, tiramisu sluoksniuoju namuose. Nereikia nė tris valandas trunkančio skrydžio, kad saldžiam kremui tirpstant burnoje galėčiau užsimerkti ir įsivaizduoti siauras šurmuliuojančio senamiesčio…

Vienas gabalėlis saldžios baklavos – ir aš jau Turkijoje. Norėčiau, kad nuspręsti nusipirkti kelionės bilietus būtų taip pat paprasta, kaip nuspręsti išsikepti baklavą namuose. Vis tik kepti kol kas man…

Šiais metais, kaip niekad iki šiol, ničnieko sau nežadėjau. Nei numesti dešimt kilogramų, nei atsisakyti cukraus, nei sportuoti penkiskart per savaitę. Tie pažadai, kad ir kiek kartų kartoti, dar niekad…

Nieko negaliu su savimi padaryt: „kreminis sūris“ mano galvoje visad nuskamba kaip „sūrio tortas“, šypt. Taip ir šįkart, – šįkart jis KARAMELINIS! Nes tortų niekad nebūna per daug. Nes save…

O tada pakilo vėjas… Šiurkštesnis už tuos vasarinius gūsius, piktesnis ir kur kas žvarbesnis. Sėdėjau terasoje, lėtai vakarėjant, susisupus į pledą iki nosies galiuko. Galvojau apie tai, kad vakarai jau…

Jau ne kartą kalbėjau apie pusryčius ir apie tai, kokia didelė ir svarbi tai puikios dienos dalis (turbūt todėl ir sulaukiau kažkada seniai seniai pasiūlymo sudėti savo receptus į pusryčių…

Iki Velykų vos pora dienų. Šventinis meniu jau suplanuotas, produktų sąrašai tvarkingai suguldyti į eilutes lipniuose lapeliuose, apsilankymai parduotuvėse numatyti, kepimo formos išrikiuotos, kiaušiniai ir mėlynasis kopūstas paruošti (pagaliau išbandysiu…

Turiu Velykų tradiciją, tai – ši mielinė pynė. Pirmą kartą ją iškepiau prieš penkerius metus, ir nuo tada kepu kiekvienais metais. Dažniausiai – Velykų rytą, nes švieži mieliniai kepiniai patys…

„Nuo pirmadienio“, – vakar juokėmės vienas kitam, sukdami tiesiai link senosios Laisvės alėjos spurginės. Nežinau, kas tai – ar stebuklingi miltai, ar dešimtmečius skaičiuojančios nesikeičiančios sienos, o gal tiesiog nostalgija,…

Nieko nelaukdama apie šį tortą noriu pasakyti du svarbiausius dalykus: 1. Tai tortas, kurį kepiau absoliučiai daugiausiai kartų iš visų kada nors keptų tortų. 2. Tai tortas, kuris patinka visiems.…

Visada jaučiau, kad laikas bėga labai greitai, bet tą tikrą žaibišką greitį suvokiau tik dabar, kai mūsų šeimoje yra mažylis Joris. Rytai, kurie pagaliau ima prasidėti panašiu metu, keičia vienas…

Pasakyti keturis žodžius – kuriame šį tą naujo! – yra labai paprasta, tetrunka sekundę. Paprasta yra svajoti, kalbėti ir planuoti iki išnaktų, vaizduotėje piešti spalvotas vizijas ir dalintis jomis su…

Prieš kiek daugiau nei savaitę šventėme mano mamos gimtadienį. O koks gi gimtadienis be torto, tiesa? Klausimas, koks gi jis turėtų būti, jau porą savaičių vis sukosi mano mintyse. Bandžiau…

Pasiėmiau šiandien kalendorių ir suskaičiavau dienas. Jų liko visos keturiasdešimt. Taip taip, iki Kalėdų, iki ko gi daugiau; kažin, čia daug ar mažai? Puikiai prisimenu, kad buvo metų, kai tokiu…