likeris

Kiek tik prisimenu, mano mama visada, paklausta, ko norėtų dovanų, ištaria tą patį atsakymą: „vaikai, man tikrai nieko nereikia, jūs patys man esate dovana“. „Taip nebūna!“, – stebėdavausi anksčiau. –…

Mano naujieji metai prasidėjo lėtai ir niekur neskubant. Truputį tingiai ir truputį aktyviai. Su gerais filmais, stalo žaidimais, išvykomis į Vilnių, saldžiais desertais, o galiausiai – jau aktyvuotu metiniu abonementu…

Kai įsisiūbuoja ruduo, atrodo, laikas pradeda eiti lėčiau. Ar pastebėjot? Kokie ilgi vakarai, kai norisi tik grįžti į šiltus namus, įsisupti į šiltą chalatą, pariesti kojas su savimi ir sriūbčioti…

Atėjęs ruduo pamažu viską grąžina į savas vėžes. Įprastus darbus. Truputį apleistą sportą. Šiltas vakarienes, kvepiančias jaukiais vakarais. Tik savaitgaliai vis dar kvepia vasara ir lengvomis it pienės pūkas jos…

Atsiprašau. Jaučiuos kalta, kad taip ėmiau ir dingau iš savo „Saulėtos virtuvės“. Jaučiuos labai kalta. Guodžiuos tik tuo, kad tikriausiai vis tiek vasarą niekas prie kompiuterių ekranų nesėdi; vietoj to…

Viena mano draugė šiuos metus pradėjo labai drąsiu pažadu sau: kiekvieną mėnesį išbandyti kažką naujo, dar niekada gyvenime nedaryto. Aš šį jos sumanymą išgirdau metams bene įpusėjus, bet ta mintis…

Myliu vasaros savaitgalius. Lengvas ir saulės nubučiuotas dienas. Myliu trumpus pabėgimus iš miesto ten, kur nėra kompiuterių, telefonų ir televizorių. Myliu rytus, kai pabudina pro langą prasiskverbę saulės spinduliai, nerūpestingai…

Puikiai prisimenu savo pirmąją pažintį su Tiramisu. Prieš daug metų, gal kokius aštuonis ar net dešimt, sėdėjome su gera drauge vienoje picerijoje pačiame miesto centre. Picos ten buvo pačios skaniausios,…

Nežinau, kiek daug jau kartų džiaugiausi, kad rašau „Saulėtą virtuvę”. Ir tikrai ne tik todėl, kad kartais gaunu kokią vieną kitą dovaną (kaip visai neseniai gavau iš „Alma littera” knygą…

Paprastai pirmosios metų dienos būna truputėlį keistos. Kitokios nei visi likę metai. Kitokios todėl, kad tai metas, kai norisi užverti duris, užgesinti šviesas, išjungti televizorių, kompiuterį ar net ir telefoną,…

Iki gražiausių ir didžiausių žiemos švenčių liekant vis mažiau laiko, pats laikas pradėti ieškoti širdyje žodžių, kaip pasveikinti brangiausius žmones ir artimuosius, draugus ir pažįstamus, netikėtai sutiktus kelyje… ir Jus.…

Kai į savo kasdienių darbų sąrašą vieną dieną įrašai tokį paprastutį žodelį iš šešių nedidelių raidžių – darbas – gyvenimas ima ir apsiverčia aukštyn kojom. Ar bent jau iš tvarkingų…

Jei labai nori, tai reikia. O jei labai nenori – nereikia. Viskas taip paprasta, jei būtų tik norai. Jei išbrauktume visus „reikia”. Jei užsimerktume prieš „turiu” ir į šalį nustumtume…

Rytoj gruodžio pirmoji. Už lango tikra – šalta ir balta – žiema, o rankose puodelis garuojančios arbatos. Teliko nuplėšti visai nedidelį pluoštelį kalendoriaus lapelių, ir galėsime vieni kitus sveikinti sulaukus…

Mano gyvenimas telpa į vienuolika dėžių. Labai didelių ir šiek tiek mažesnių dėžių, į kurias prieš kelias dienas sutalpinau beveik dvidešimt dvejus savo gyvenimo metus. Kiek be proto daug ir…